Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–08)

2018-10-08 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (1457)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

6:
  Naujai atrastas „Goblinas“šnibžda apie Devintąją planetą

Saulė sistemos pakraščiuose tūno goblinas. Toli už Plutono, astronomai aptiko naują nykštukinę planetą, skriejančią toliausia patvirtinta orbita, siekiančia ~2300 astronominių vienetų. Kadangi buvo atrastas maždaug per 2015 metų heloviną, jai buvo suteikta „Goblino“ pravardė. Formaliau vadinamos 2015 TG387 planetos metai trunka 40 000 Žemės metų.
300 kilometrų skersmens planetos atradimas buvo laimingas atsitiktinumas – 99% savo orbitos ji būna pernelyg blanki, kad ją būtų įmanoma pastebėti, tačiau Subaru 8 metrų teleskopu Havajuose astronomai pažvelgė į ją artėjančią link Saulės. Goblinas papildė nedidelę ekstremalių Saulės sistemos objektų grupę, kurių orbitos pernelyg tolimos, kad jas galėtų veikti Urano ir Neptūno gravitacija, tačiau nurodančios seniai ieškomą bet dar nepastebėtą Devintają, X planetą.

www.sciencemag.org

7:
  Naujas DNR rašymo būdas gali suteikti stiprų postūmį sintetinei biologijai ir duomenų saugojimui

Mokslininkai gali nuskaityti DNR sekas greičiau, nei bet kada. Bet rašymo sparta įkandin nespėja. Todėl norint pagaminti DNR, tarkime, sintetinei biologijai, reikia naudoti trumpas atkarpas, lėtai ir brangiai sukurtas cheminiu būdu.
Tai gali pasikeiti – Prancūzijos biotechnologijų startuolis sintetinės biologijos susitikime San Franciske, Kalifornijoje paskelbė, kad naudodami fermentus, panašius į DNR rašymo fermentus, kurie naudojami gyvose būtybėse, jie gali sukurti 150 „raidžių“, nukleotidų bazių atkarpas. Ankstesnis 50 nukleotidų rekordas buvo pasiektas vos prieš kelis mėnesius, ir tai jau beveik atitinka standartinį cheminį būdą.
Toks beveik eksponentiškai augantis rezultatas suteikia viltį tyrėjams, norintiems greičiau ir pigiau sukurti naujus genomus ar naudoti DNR dideliems informacijos kiekiams saugoti.
Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios naudojama ir praktiškai nepakitusia fosforamidito chemijos technika nukleotidų bazės pridedamos po vieną. Pridedant kiekvieną raidę, yra 0,5 % klaidos tikimybė, todėl tokiu būdu kuriamų DNR atkarpų ilgis siekia tik maždaug 300 bazių. Dėl to, norintys tūkstančius raidžių genus surašyti tyrėjai privalo kruopščiai tokius fragmentu sujungti. Fermentinė sintezė gali tai atlikti geriau, panaudojant polimerazes, gyvuose organizmuose esančius fermentus, kurie padeda sujungti nukleotidus į ilgas, beveik klaidų neturinčias sekas. Kiekvienos naujos bazės pridėjimas trunka vos 5 minutes ir vykdomas 99,5% tikslumu. Tai jau dabar prilygsta tradicinės cheminės sintezės rezultatams.
Fermentinės sintezės potencialas toli lenkia cheminės sintezės potencialą. Trečiojo dešimtmečio pradžioje planuojama pradėti pardavinėti automatinius DNR sintezatorius. Tokie patobulinimai atpigintų DNR rašymą dešimtis ar net šimtą kartų.
Tradicinės cheminės DNR sintezės rinka dabar vertinama 1 milijardų dolerių. Duomenų saugojimo rinka – daugiau nei 14 milijardų.
Ši technologija gali sukelti duomenų saugojimo DNR – būdo, kuriuo visą pasaulio informaciją būtų galima lengvai sutalpinti į lagamino dydžio tūrį – perversmą. Kelis pastaruosius metus tokie pritaikymai atrodė labiau iš fantastikos srities, nes sparti ir nebrangi fermentinė DNR sintezė atrodė esanti toli už horizonto. Dabar horizontas yra čia

www.sciencemag.org

8:
  Cassini zondas prieš panerdamas į Saturną, pateikė tris didelius siurprizus

Prieš baigdamas misiją pernai rugsėjį, NASA Cassini zondas padarė 22 paskutines nuotraukas. Tyrėjai analizuoja misijos duomenis ir aptiko kelis siurprizus.
Saturno magnetinis laukas keistai plokščias
Visų Saulės sistemos planetų magnetiniai laukai yra palinkę – Neptūno, netgi 47 laipsniais. Bet Saturno magnetinis laukas idealiai tiesus ir dabartinės šių laukų kūrimo teorijos rodo, kad tai neįmanoma.
Tiesus laukas gali būti nykdamas, bet Saturno laukas toli gražu nenyksta.
Tai gali reikšti skirtingą nei kitų planetų magnetinio lauko kūrimo mechanizmą.
Daug veiksmo tarp Saturno žiedų
Net atrodančioje tuščioje erdvėje tarp žiedų ir paviršiaus teka elektros srovės, kas buvo visiškai netikėta. Dar neaišku, kas ją sukelia, bet tikimasi tai išsiaiškinti, panaudojant ir kitus Cassini instrumentų duomenis.
Dar yra radiacijos juosta, panaši į Žemės Van Alleno žiedus. Jos kilmė irgi neaiški.
Saturno žiedai lyja 1800 automobilių per minutę intensyvumu
Iš artimiausio Saturno žiedo į planetą krenta mažos dalelės, vadinamasis žiedų lietus. Cassinis išsiaiškino, kad šalia Saturno ekvatoriaus kas sekundę iškrenta iki 45 000 kilogramų dulkių, ledo ir dujų. Tai rodo, kad žiedai gali išnykti greičiau, nei buvo manyta.
Žieduose daugiausiai vandens ledo, tačiau lietus daug sudėtingesnis, jame dar yra amoniako, azoto, metano ir net sudėtingesnių organinių dalelių. Tai gali paveikti viršutinių Saturno sluoksnių chemiją.
Krituliai iki Cassini nebuvo pastebėti, nes jie pasklidę dideliame plote. Tai ne lietus, o veikiau itin smulkus rūkas, kurio netgi nepavytų pamatyti.

www.newscientist.com

9:
  Pirmasis egzomėnulis gali būti Neptūno dydžio

Hubble kosminiu teleskopu mokslininkai aptiko įtikinamus pirmojo egzomėnulio įrodymus. Kaip ir pirmosios egzoplanetos buvo „karštieji Jupiteriai“ – arti žvaigždžių skriejančios masyvios dujinės planetos, taip ir egzomėnulis nėra įprastas: Neptūno dydžio megamėnulis už 8000 šviesmečių, gigantiškos egzoplanetos Kepler-1625b danguje atrodantis dvigubai didesnis, nei matome savo Mėnulį.
Tiek tyrimo autoriai, tiek kritikai teigia, kad reikėtų dar daugiau patvirtinimų tokiam žymiam atradimui.
Dauguma teorinių planetų formavimosi modelių tokių masyvių palydovų nenumato. Tačiau paieškos nukreiptos į didžiausius mėnulius, nes didesnius lengviau aptikti. Tad gali būti, kad naujasis egzomėnulis yra toks pat neeilinis, kaip nustebinusios tyrėjus „karštųjų Jupiterių“ egzoplanetos.

Labiau patikslinti duomenis tikimasi 2019 metų gegužę.

www.sciencemag.org

10:
  Aštuonmetė ežere rado kalaviją iš laikų, kai dar nebuvo vikingų

Aštuonmetė mergaitė žaisdama, Švedijos ežere iš dugno ištraukė senovinį kalaviją. Ginklas gal būti – iš V ar VI amžiaus, t.y. dar prieš vikingų laikus. Radinys sukėlė didžiulį archeologų ir istorikų susidomėjimą.

www.thelocal.setechnologijos.lt


1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-01-14 ->
2019-01-07 ->
2018-12-31 ->
2018-12-18 ->
2018-12-10 ->
2018-12-03 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
41(1)
34(0)
27(0)
19(0)
18(0)
18(0)
18(0)
17(3)
11(0)
Savaitės
177(1)
102(20)
80(5)
74(0)
72(2)
Mėnesio
177(1)
131(0)
128(0)
115(32)
108(1)