Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–15)

2018-10-15 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (1654)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

6:
  Sugedo Hubble kosminis teleskopas

Sugedus dviems giroskopams, buvo išjungtas vienas iš svarbiausių astronomų langų į Visatą, Hubble kosminis teleskopas (HKT).UPD:Bet pernelyg virkauti dar neverta

www.newscientist.comtechnologijos.lt

7:
  Mokslininkai Lenkijoje aptiko seniausius žmonių palaikus; jiems – virš 100 000 metų

Kaulai buvo aptikti Jaskinia Ciemna oloje pietinėje Mažosios Lenkijos vaivadijos dalyje, sako Jogailos universiteto profesorius Pawełas Valde-Nowakas.

www.livescience.comtechnologijos.lt

8:
  Mėnuliai gali turėti savo mėnulius ir mokslininkai juos vadina „mėnmėnuliais“

Nauji skaičiavimai rodo, kad apie planetų palydovus gali suktis savi palydovai ir jie būtų vadinami „mėnmėnuliais,”. Bet tai nebūtų paprasta: mėnmėnulis turėtų skrieti „Auksaplaukės zonoje“ – pakankamai arti, kad mėnulio gravitacija jį išlaikytų, bet pakankamai toli, kad nenukristų. Nors mėnmėnulių Saulės sistemoje nepastebėta, komanda nurodo keturis teorinius kandidatus — Žemės Mėnulis, Jupiterio palydovas Kalisto, ir Saturno palydovai Titanas ir Japetas.

www.sciencemag.org

9:
  Kuo maitinosi žmonės neolite?

Neolitas – kertinis žmonijos istorijos periodas: žmonės nuo rinkimo ir medžioklės pamažu perėjo prie gyvulininkystės ir žemdirbystės. Jei XX amžiuje archeologai dažniausiai rasdavo įnagius ar senovines fermas, tai dabar, panaudodami masės spektrometrus, tyrėjai gali suprasti šiuolaikinės Turkijos teritorijoje prieš 10 000 metų gyvenusių žmonių racioną.
Evos Rosenstock vadovaujama Berlyno universiteto archeologų komanda išanalizavo neolito laikų Čatal Hiujuko gyvenvietėje (šiuolaikinės Turkijos Konijos provincija) ant molinių indų aptiktas kalcifikuotas nuosėdas. Maždaug 20 hektarų plote gyveno 3–10 tūkstančių žmonių.
Nuosėdas ištirti padėjo Jessica Hendy iš Jorko universiteto, viename savo tyrime analizavusią senovės žmonių maistą iš dantų akmenų.
Paaiškėjo, kad Čatal–Hiujuko gyventojai ruošė patiekalus iš miežių, kviečių ir žirnių. Be to, ant lėkščių liko karvių ir ožkų kraujas ir pienas. Didžiausias netikėtumas – ant indų aptiktos išrūgų dalelės, rodančios naudotą sūrį ar kefyrą. Mokslininkai taip pat sugebėjo aptikti ir miežių endospermą – maistingiausią augalo dalį. Tad, galim manyti, kad žmonės iš grūdų gamindavo ir dabartinės košės analogą.

Kodėl tai svarbu?


Kaip aiškina Hendy, neolito gyvenvietėse pieno pėdsakų aptikta ir anksčiau, bet jo perdirbimo į rauginto pieno produktus įrodymai gauti pirmą kartą. Dabar mokslininkai nori surasti, kaip radosi kulinarinės tradicijos įvairiuose pasaulio kampeliuose, o taip pat, kada ir kodėl senovės žmonės pradėjo maišyti skirtingus produktus vienoje lėkštėje.

www.sciencemag.org

10:
  Sparčiausia pasaulyje kamera fiksuoja 10 trilijonų kadrų per sekundę

INRS profesorius ir ultrasparčių atvaizdų specialistas Jinyang Liang su kolegomis, vadovaujami Lihong Wang iš Kalifornijos technologijos universiteto sukūrė T-CUP: sparčiausią pasaulyje kamerą, galinčią fiksuoti 10 trilijonų (1013) kadrų per sekundę. Taip galima užfiksuoti įvykius ir net šviesą itin smarkiai sulėtintai.
Pastaraisiais metais netiesine optika tapo įmanoma dinamiškų biologijos ir fizikos reiškinių mikroskopinė analizė. Bet norint išnaudoti šių metodų potencialą, reikia užfiksuoti vaizdą realiu laiku ir su labai trumpu išlaikymu.
Dabartinėmis vaizdo gavimo technologijomis ultratrumpus lazerio blyksnius tenka kartoti daug kartų. Kai kuriems inertiškiems bandiniams tai tinka, tačiau trapesnių bandinių tokiu būdu užfiksuoti neįmanoma. Pavyzdžiui, lazeriu graviruotas stiklas gali atlaikyti tik vieną lazerio impulsą, tad rezultatų fiksavimui lieka mažiau nei viena pikosekundė. Tokiu atveju vaizdavimo technika privalo gebėti užfiksuoti visą procesą realiu laiku.
Gera pradžia buvo Suspaustoji ultrasparčioji fotografija (Compressed Ultrafast Photography – CUP). 100 milijardų kadrų per sekundę atliekantis metodas buvo žingsnis tinkama linkme, tačiau reikalavimų dar neatitiko – reikėjo integruoti femtosekundinius lazerius ir femtosekundines kryptines kameras (streak camera).
Rekordinė kamera T-CUP gali būti naudojama naujos kartos mikroskopuose, skirtuose biomedicinai, medžiagų mokslui ir kt. Ši kamera – fundemantalus poslinkis, nes tampa įmanoma analizuoti šviesos ir materijos tarpusavio sąveiką beprecedente laiko skyra.
Pasiektas rezultatas stulbianmas, tačiau mokslininkai nežada sustoti ir planuojapadidinti veikimo spartą iki kvadrilijono (1015) kadrų per sekundę.

m.phys.org


1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(10)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-01-14 ->
2019-01-07 ->
2018-12-31 ->
2018-12-18 ->
2018-12-10 ->
2018-12-03 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
56(7)
35(0)
34(2)
30(0)
23(0)
19(2)
13(0)
12(1)
11(3)
11(5)
Savaitės
72(5)
65(1)
Mėnesio
156(47)
146(15)
114(0)
112(24)
101(0)