Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–31)

2018-12-31 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (1465)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

6:
  Anglijoje aptiktos naujos rūšies pterozauro fosilijos

Portsmoutho universiteto paleontologai rado naujos priešistorinių skraidančių reptilijų liekanas.
Naujoji rūšis Klobiodon rochei, priklauso senoviniam skraidančių padarų, pterozaurų, būriui.
Juros periodo viduryje, prieš ~167 milijonus metų gyvenusios sparnuotos reptilijos sparnų mojis siekė 2 metrus. Fosilijos rastos Oxfordshire, Anglijoje.
Žinoma tik apie apatinį Klobiodon rochei žandikaulį, tačiau jo dantų sandara – unikali. Klobiodon rochei dantys priminė iltis, siekė 26 mm ilgį, kai tuo tarpu dauguma pterozaurų dantų visai neturėjo.
Klobiodon rochei ir kiti Stonefieldo pterozaurai gyveno drauge su vienu iš žinomiausių ir svarbiausių dinozaurų — plėšriuoju megalozauru, pirmuoju moksliškai aprašytu dinozauru.

www.app.pan.pl

7:
  Mokslininkai pirmą kartą stebėjo elektronų elgesį cheminių reakcijų metu

Fizikai jau seniai tyrinėja atomų mastelių procesus, valdančius chemines reakcijas, tačiau niekados anksčiau jiems nėra pavykę tiesiogiai stebėti elektronų judėjimo.
Paderborno universiteto ir Fritzo Haberio vardo instituto Berlyne tyrėjai pademonstravo galimybę stebėti elektronų judėjimą cheminių reakcijų metu.
Elektronai yra labai maži, jų skersmuo mažesnis už vieną kvadrilijoninę metro dalį, ir apskriejimo apie atomo branduolį laikas matuojamas femtosekundėmis. Elektronų elgesį tiriantys eksperimentatoriai juos veikia lazerio impulsais – taip galima paskaičiuoti elektronų energiją ir impulsą.
Tačiau femtosekundžių trukmės įvykius registruoti sudėtinga: iš pradžių reikia sutrikdyti sistemą lazerio impulsu, o paskui kelias femtosekundes ją stebėti. Tokią raišką pasiekti sunku, nes femtosekundės labai jau trumpos: per sekundę šviesa gali įveikti beveik 300 tūkstančių kilometrų, bet per femtosekundę spėja nulėkti vos 300 nanometrų.
Lazeriu sujaudinti valentiniai atomo elektronai — esantys ne atome ir galintys sudaryti cheminius ryšius — gali persitvarkyti, suformuoti naujus ryšius, tad ir naujas molekules. Tačiau kadangi sąveika tokia sparti ir trumpa, tyrėjai tegalėjo spėlioti, kaip šie persitvarkymai vyksta.
Siekdamas geriau ištirti elektronų elgesį, daktaras Wolf Gero Schmidt iš Paderborn universiteto su kolegomis pasinaudojo Štutgarto našių skaičiavimų centro (High Performance Computing Center Stuttgart) superkompiuteriu ir sumodeliavo šį fenomeną.
„Eksperimentuotojų grupė iš Fritz Haber vardo instituto kreipėsi į mus dėl šio tyrimo ir mes sukūrėme simuliaciją, — pasakoja Schmidtas. — Šiuo atveju teorija buvo pirmiau už eksperimentą, nes mes jau buvome pateikę prognozes — ir eksperimentas jas patvirtino“.
Dabar komandos simuliacijas sudaro maždaug tūkstantis atomų, tačiau nepaisant mažo jų dydžio, tyrėjai gali stebėti atomų ir jų elektronų sąveiką.

www.nature.com

8:
  Kinijos mokslininkai į orbitą išsiuntė nykstančios tigrų rūšies DNR

Praėjusį šeštadienį iš Jiuquan Palydovų leidimo centro pakilusi Long March 11 raketa į maždaug 1000 kilometrų orbitą iškėlė konteinerį su sausais milteliais – iš Pietų Kinijos tigro patino kraujo išskirta DNR. Šiai tigrų rūšiai gresia visiškas išnykimas.
Pagal mokslininkų sumanymą, genetinė medžiaga daug dešimtmečių liks idealiose sąlygose – mikrogravitacijoje ir žemoje temperatūroje, ir, kas ne mažiau svarbu, bus patikimai apsaugota nuo kosminės radiacijos poveikio. Ateitiyje, jei prireiks, tolimi mūsų palikuoniai galės panaudoti išmirusios rūšies atkūrimui.
Tai nėra pirmasis panašus kinų mokslininkų projektas. Prieš porą mėnesių Shanghai ManWei Technology kompanija pirmą kartą į orbitą iškėlė genetinė medžiagos talpą DSB-01 su aštuonių kinų genetine medžiaga. Kompanijos valdžia ketina ilgainiui aplinkžeminę kosminę „saugyklą“ pripildyti milijonais biologinių pavyzdžių, galbūt bus siunčiami į Marsą ir kitas planetas.

www.chinadaily.com.cn

9:
  Didelės dulkių dalelė paneigia fizikos dėsnius

Po pasaulį sklinda fizikos dėsniams nepaklūstančios gigantiškos dulkės: tiesiog nesuvokiama, kas jas laiko ore

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

10:
  Brazilijoje aptikta rečiausias pasaulyje paukštis

Merulaxis stresemanni — nedidelis paukštelis su būdingais šereliais ant snapo — yra viena iš rečiausių paukščių rūšių pasaulyje, todėl kiekvienas susitikimas su juo – tikra dovana ornitologams. Kadangi aptinkamas retai, specialistai netgi ėmė baimintis, kad rūšis išmirė.
Tačiau po kelių mėnesių bergždžių paieškų Brazilijoje, vieną iš rečiausių ir nykstančią paukščių rūšį pavyko aptikti. Mokslininkai mano, kad pasaulyje liko vos keli Merulaxis stresemanni atstovai. Gruodžio 12 ir 14 dieną Brazilijoje užfiksuotos dvi patelės, kas gamtosaugininkams teikia viltį, kad rūšį dar įmanoma išsaugoti nuo visiško išnykimo dėl aktyviai naikinamos jos gyvenamosios aplinkos tropiniuose miškuose.
Pirmą kartą Merulaxis stresemanni paukščiai buvo aprašyti dar 1830 metais ir nuo laiko laikyti nepagaunamais – kitas susitikimas su šiais retais paukščiais įvyko tik 1995 metais.

abcbirds.org


1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-01-14 ->
2019-01-07 ->
2018-12-31 ->
10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–31)
6
2018-12-18 ->
2018-12-10 ->
2018-12-03 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
34(0)
30(8)
22(5)
22(5)
12(0)
12(0)
11(0)
Savaitės
64(0)
52(0)
52(0)
Mėnesio
149(36)
118(14)
103(8)
97(7)