Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Kuo buvo ypatingi 2018 metai? Prisiminkime Stepheną Hawkingą, kodėl Nobelio premijos negavo Virginijus Šikšnys, 7 nm telefonuose ir sunkios dienos „Huawei“

2019-01-03 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (1341)
    Share

Kokie svarbiausi įvykiai per 2018 metus nutiko mokslo ir technologijų pasaulyje?

Pradėkime nuo mokslo

1. Mirė Stephenas Hawkingas. Tai tikrai nėra stebinanti naujiena – galbūt labiau reikėtų stebėtis tuo, kiek žymusis astrofizikas nugyveno su tokia stipria negalia. Medikų prognozė po amiotropinės lateralinės sklerozės diagnozės ir šiomis dienomis būna labai negailestinga ir žiauri: pacientui liko gyventi 2–4 metai.

Tuo tarpu S. Hawkingui ši liga buvo diagnozuota 1963 metais. Taigi, prognozė viršyta apie 14–28 kartus. Galima tai vertinti kaip milžiniškos medicinos pažangos ir neįtikėtinai atsidavusių žmonių pastangų rezultatą. O faktą, kad mokslininkas bemaž iki paskutinių gyvenimo dienų išliko produktyvus, nors jau kelerius metus nė pirštelio negalėjo pajudinti, reikėtų vertinti kaip galimybės vienam žmogui pritaikyti technologijas demonstraciją.

Praėjus kelioms dienoms po S.Hawkingo mirties buvo paskelbta ir apie paskutinio – galbūt svarbiausio gyvenime – jo darbo publikavimą.

2. Keičiasi planetos demografinė būsena. Mokslo žurnale „Lancet“ buvo publikuotas didžiulis ataskaitų rinkinys, iš kurių įdomiausia pasirodė demografus nustebinusi informacija apie tai, jog pasaulinis gimstamumas artėja prie „plato“ fazės – kelis pastaruosius dešimtmečius tarsi ant mielių augęs gimstamumas dabar pradėjo slopti. Ir ne dėl išteklių trūkumo, o dėl prieinamesnių kontraceptinių priemonių, gerėjančio moterų švietimo ir sparčiai besivystančios medicinos. Visų šių veiksnių derinys reiškia, kad moterys, kai kuriose šalyse anksčiau laikytos vaikų gimdymo mašinomis, dabar turi pasirinkimą siekti karjeros.

Šios statistinės tendencijos teigiama pusė – ilgainiui galimai netgi pradėsiantis mažėti žmonių skaičius, dėl ko mažės mūsų neigiamas poveikis planetai. Neigiama pusė – rimti ekonominiai sunkumai, gresiantys valstybėms, kurių socialinės sistemos yra pagrįstos didesniu dirbančiųjų ir mažesniu pensininkų skaičiumi: kintanti demografinė amžių pasiskirstymo piramidė reiškia, jog reikės permąstyti daug įstatymų – pavyzdžiui, robotų apmokestinimo ar imigracijos ribojimų mažinimo.

3. Nobelio komitetas vėl neįvertino CRISPR/Cas9 technologijos. 2018 metų Nobelio premijomis apdovanotų darbų rinkinys atrodė ganėtinai nuobodus – bent jau žvelgiant iš lietuviškos perspektyvos: nepaisant to, kad daugelis prognozuotojų jau kelerius metus iš eilės kaip stipriausius kandidatus gauti Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje įvardina CRISPR/Cas9 genų modifikavimo metodų atradėjus, Nobelio komitetas nusprendžia kitaip. Be abejo, toks premijos paskyrimas būtų itin aktualus Lietuvai – tarp kandidatų į premiją už genų modifikavimo metodą yra ir Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys.

Bėda ta, kad tų kandidatų yra keturi, o vieną Nobelio premiją gali dalintis ne daugiau nei trys mokslininkai. Kita bėda – kad likę trys kandidatai atstovauja vieniems iš stipriausių universitetų pasaulyje, o tie universitetai turi galingus savo ryšių su visuomene skyrius, todėl vilniečio profesoriaus vardas užsienio žiniasklaidos tarp vardinamų kandidatų į premiją minimas rečiausiai.

Galima būtų įtarti, kad Nobelio komitetas dar kurį laiką ir neskirs premijos už CRISPR/Cas9 – vien tam, kad išvengtų skandalo dėl to, kad vienas iš nusipelniusių mokslininkų taip ir liks už borto. Ir galbūt netgi lauks, kol vienas iš kandidatų natūraliai pasitrauks iš sąrašo: premija skiriama tik gyviems mokslininkams.

4. Genetiškai modifikuotų kūdikių gimimas. Ilgai laukti nereikėjo: CRISPR pagrindu išvystytas genų modifikavimo metodas buvo pritaikytas ir žmonių genetinės medžiagos modifikavimui: Kinijos mokslininkas He Jiankui modifikavo ŽIV nešiotojų tėvų ir sveikų motinų bendrus embrionus taip, kad kūdikiai būtų atsparūs ŽIV virusui. Gimė sveikos dvynukės. Nepaisant, atrodytų, džiugių rezultatų, viso pasaulio mokslo bendruomenė sukėlė stiprų kritikos uraganą: o kur bioetinių klausimų sprendimas? Pasipiktinimas dėl bioetikos, tyrimo rizikingumo ir abejotino praktinio reikalingumo buvo toks stiprus, kad praėjus kelioms dienoms po šios žinios paplitimo H.Jiankui dingo. Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad mokslininkas yra laikomas nelaisvėje – bioetikos nepaisymas užkliuvo net Kinijos valdžiai.

5. Klimato problemos. Nors esama pagrindo teigti, jog tai yra pati didžiausia problema, su kuria kada nors susidurs žmonija, tos problemos sprendimas kai kur vis dar vykdomas galvos sukišimo į smėlį metodu. Štai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar 2017 m. nusprendė pasitraukti iš Paryžiaus susitarimą pasirašiusių valstybių sąrašo – tokiu būdu JAV nuo 2020 m. lapkričio taps vienintele pasaulio valstybe, kuri neįsipareigoja taikyti priemonių, mažinančių anglies dvideginio emisijas ir siekti, kad iki šimtmečio pabaigos vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų ne daugiau nei 1,5 laipsnio, kas jau ir taip turės pakankamai rimtų pasekmių. Tiesa, per šiuos metus klimatologų tonas smarkiai pasikeitė: dabar jau teigiama, kad kur kas realesnis scenarijus yra tiesiog katastrofiškas 3 laipsnių atšilimas, o mūsų karta yra pirma, kuri aiškiai suvokia klimato kaitos problemą, ir paskutinė, kuri dar turi laiko imtis priemonių tai problemai spręsti.

Klimato kaitos pasekmes matome jau dabar: dažnėja ir stiprėja ekstremalūs klimato reiškiniai (uraganai, karščio bangos, sausros, miškų ir krūmynų gaisrai), kaip niekada sparčiai tirpsta ašigalių ledynai, rūgštėja vandenynai, prastėja gyvenimo sąlygos laukinei augmenijai ir gyvūnijai.

Ir pereikime prie technologijų

1. 7 nm atkeliauja į išmaniuosius telefonus. Trys esminiai procesorių išmaniesiems telefonams gamybos žaidėjai – „Apple“, „Huawei“ ir „Qualcomm“ rudenį paskelbė apie naujausius savo procesorius, gaminamus taikant 7 nm technologinį procesą. Du iš jų – „Huawei“ ir „Apple“ – pristatė ir telefonus, kuriuose šie procesoriai jau sumontuoti. „Qualcomm“ procesorių pasirodymo produktuose reikėtų tikėtis geriausiu atveju CES parodoje Las Vegase, kuri vyks antrą 2019 m. sausio savaitę arba MWC parodoje, kuri prasidės pačioje žiemos pabaigoje.

Esminis šių procesorių privalumas – didesnis našumas esant mažesnėms energijos sąnaudoms. Ir jeigu dėl našumo galima būtų ginčytis (tikrai atsirastų teigiančių, kad telefonuose jo jau dabar yra per daug, nors fotokameros įvairiems vaizdo apdorojimo veiksmams galėtų išnaudoti ir daugiau), tai sumažėjusios energijos sąnaudos sprendžia vieną iš didžiausių išmaniųjų telefonų problemų: jau dabar galima gaminti elegantiškai atrodančius išmaniuosius, kurių akumuliatoriai vienu įkrovimu galės veikti ne parą, o dvi, tris ar net keturias.

2. Pasaulis prieš „Huawei“. Pernai ši Kinijos įmonė, itin sparčiai kopusi aukštyn populiariausių pasaulyje išmaniųjų telefonų gamintojų sąraše ir siūlanti bene didžiausią pasaulyje 5G infrastruktūros įrangos asortimentą, susidūrė su itin rimtomis bėdomis: JAV beveik išspyrė šią bendrovę iš savo rinkos: viešai neskelbiamomis spaudimo priemonėmis JAV mobiliojo ryšio operatoriai ir kiti mažmeninės prekybos atstovai, ketinę pasirašyti sutartis su kinais dėl produkcijos platinimo, savo ketinimus atšaukė.

JAV žvalgybos institucijos vėl teigė, kad „Huawei“ yra grėsmė nacionaliniam saugumui, panašios politinės pozicijos laikosi ir Čekija, Australija, Naujoji Zelandija bei Jungtinė Karalystė. JAV taiko spaudimą Vokietijai, Italijai ir Japonijai atsisakyti „Huawei“ produkcijos savo telekomunikacijų tinkluose. Viešai pateiktų įrodymų, kad „Huawei“ produktai iš tiesų atlieka kokias nors nenumatytas funkcijas – pvz., privačios informacijos siuntimo į serverius Kinijoje – iki šiol nėra.

Tad šiuo klausimu pasaulis yra pasidalinęs į dvi stovyklas: viena teigia, kad „Huawei“ yra Kinijos šnipai, kita aktyviai diegiasi „Huawei“ infrastruktūros įrangą ir perka „Huawei“ telefonus, nes nepagautas – ne vagis (pastarojoje barikadų pusėje – ir Lietuva).

3. „Facebook“ prieš pasaulį. Tokių sunkių metų didžiausio pasaulyje socialinio tinklo istorijoje tikriausiai dar nebuvo. Socialinio tinklo vadovai buvo priversti atsiskaitinėti prieš JAV ir ES politikus dėl savo taikomos praktikos, mat išaiškėjo, kad „Facebook“ vidiniai mechanizmai ilgą laiką buvo tokie skylėti, jog vartotojų informacija galėjo nutekėti patiems įvairiausiems veikėjams – kartais turintiems tokių abejotinų užmačių, kaip „Cambridge Analytica“. Pastaroji įmonė, gavusi itin asmenišką informaciją apie dešimtis milijonų socialinio tinklo naudotojų, šia informacija galimai naudojosi pakreipiant „Brexit“ referendumo ir 2016-ųjų metų JAV prezidento rinkimų rezultatus labai netikėta kryptimi.

Be to, išaiškėjo, kad „Facebook“ samdė ryšių su visuomene bendrovę tam, kad ši apjuodintų konkurentus „Twitter“ ir „Google“, kad kai kurioms „partnerių“ įmonėms teikė išskirtinę privačią vartotojų informaciją, o apie masinį Rusijos vykdomą „Facebook“ turimų vartotojų duomenų „nusiurbinėjimą“ žinojo dar 2014 metais.

Visų šių – ir dar keleto kitų – nemalonių įvykių pasekmės buvo skaudžios: „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas tapo daugiausiai pasaulyje turto per metus praradusiu žmogumi pasaulyje (-23 mlrd. JAV dolerių nuo 2018 m. sausio), o įmonės darbuotojų moralė smarkiai smuko.

4. Kriptovaliutų griūtis ir vaizdo plokščių kainų viražai. Jeigu lygiai prieš metus kriptovaliutų prekeiviai garsiai gyrėsi savo nesuskaičiuojamais tarsi iš dangaus nukritusiais turtais, tai šių metų pabaigoje jie yra labai tylus. Mat nėra kuo girtis – populiariausios kriptovaliutos „Bitcoin“ vertė nuo aukščiausio taško (arti 20 tūkst. JAV dolerių 2017 m. gruodį) iki šiandienos sumažėjo daugiau nei penkis kartus. Panašus likimas ištiko ir praktiškai visas kitas kriptovaliutas.

Šių valiutų „kasimas“, sparčiai išpopuliarėjęs po tokios staigaus praturtėjimo demonstracijos, buvo labai smarkiai padidinęs ir tam tikrų IT produktų paklausą bei kainas (pvz., kai kurios vaizdo plokštės buvo pabrangusios beveik 2 kartus, lyginant su gamintojo rekomenduojama kaina). Dabar, kai sąskaitos už elektrą tapo gerokai didesnėmis nei uždarbis iš smarkiai atpigusių kriptovaliutų, naudotos vaizdo plokštės užtvindė antrinę rinką – Lietuvos skelbimų svetainėse jos pardavinėjamos už maždaug pusę gamintojo rekomenduojamos kainos.

5. Įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Nors naują reglamentą, nusakantį, kaip turi būti elgiamasi su privačių asmenų privačiais asmenimis, sukūrė bei įgyvendino Europos Sąjungos institucijos, jis paveikė iš esmės visų bent šiokius tokius IT procesus vykdančių įmonių veiklą: jeigu įmonė turi klientų europiečių, vadinasi, reglamento reikalavimų laikytis būtina ir jai. Dabar panašių taisyklių, kurias galima vadinti kelių eismo taisyklėmis internetui, pagal kurias labiausiai saugomas turtas yra asmens duomenys, sukūrimo pradėjo reikalauti ir JAV politikai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vaidas Neverauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
33(0)
20(0)
14(5)
14(4)
13(2)
12(2)
Savaitės
112(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
110(4)
108(15)
106(13)