Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Kiek liko laiko mums… Kaip veikia mirties datos prognozavimo technologija

2019-02-10 (0) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (1510)
    Share

Steve'o Horvatho projektas analizuoja DNR. Pirmųjų eksperimentų rezultatai įkvepia. Kai kuriuos.

Ateities prognozavimas iš krištolinio rutulio meistrų ir chiromantijos sferos persikėlė į mokslininkų ir verslininkų lygą. Pavyzdžiui, Steve'o Horvatho, biostatistikos specialisto iš Kalifornijos unoversiteto. Jis stengiasi numatyti, ką rengiatės įsigyti ar pažiūrėti kine. Jo projektas DNAm GrimAge prognozuoja, kiek laiko jums atseikėta. Draudimo kompanijos tuo jau susidomėjo. Juk žinant mirties datą, sumaniai paskirsčius kainas, galima užsidirbti.

Steve'as Horvathas jau beveik dešimtmetį užsiima „laikrodžių“ projektais. Pernai jis siūlė mechanizmus, kurie iš žmogaus audinių, odos ir kraujo matavo žmogaus amžių. Rezultatai buvo įspūdingi, vidutinė paklaida – vos 3,6 metų, tačiau mokslo bendruomenė nebuvo priblokšta – yra ir lengvesnių būdų sužinoti pacientų amžių. Tad Horvathas nusprendė pademonstruoti platesnio savo metodo pritaikymo galimybes.

DNR „korozija“

Projekto pagrindas – metilinimo procesas, kurį pats Horvathas lygina su korozija. Ilgainiui kai kurios mūsų DNR dalys metilinasi („rūdija“), taip spartindamos senėjimo procesą ir artindamos neišvengiamą mirtį. Horvathas ir jo kolega Ake T. Lu išmatavo jau mirusių žmonių DNR mėginių metilintų sričių matavimus. GrimAge programa duomenis apdorojo ir pateikė mirties datą – daugeliu atvejų ji sutapo su realia.

DNR ir fizinio senėjimo ryšys tiriamas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Yan Zhang iš Vokietijos Vėžio tyrimų centro klinikinės epidemiologijos ir senėjimo tyrimų padalinio 2017 metais pasiūlė „mirties rizikos vertinimo sistemą“ (irgi paremtą DNR metilinimu). Tyrėjai iš Edinburgho universiteto sausį anonsavo nuosavą mirties prognozavimo – irgi pagal DNR – sistemą. Horvatho ir Lu projektas gali atrodyti labai futuristiškas, tačiau iš tiesų jie jokiaias rėksmingais pareiškimais nesisvaido. Horvathas GrimAge telygina su galingesniu mikroskopu – tai yra, juo bus galima išsiaiškinti tai, kas jau egzistuoja.

Horvathas ir Lu savo projekte panaudojo 2356 kraujo mėginius iš garsiojo Framinghamo širdies tyrimo, pradėto dar 1948 metais. Horvatho publikacijoje netrūksta nuorodų, o tarp bendraautorių – mokslininkai iš stambiausių tyrimų centrų (pavyzdžiui, ių Stanfordo universiteto medicinos mokyklos).

Ir visgi, kol kas GrimAge savo kailiu išbandė vienintelis žmogus – pats Horvathas. Sprendžiant iš gautų duomenų, jis mirs maždaug tada, kaip ir tikėjosi (tikslus amžius nenurodomas). GrimAge paslaugų jis niekam nesiūlo, nors prašymų nustatyti mirties datą jau gavo. Mokslininko nuomone, medicinos požiūriu ši informacija kol kas praktinės naudos neteikia. Bet jeigu atsiras senėjimą lėtinantys vaistai, GrimAge gali praverti, tikrinant jų efektyvmą. Šiuo atveju gydytojas gali patikrinti su GrimAge ir pranešti: „Jūs kažkodėl pernelyg sparčiai senstate, gerkite šiuos vaistus“.

Toks variantas taptų viso Steve'o Horvatho gyvenimo svajonės įgyvendinimu. Daugiau nei prieš 30 metų, tuomet dar eilinis vokietis paauglys, jis su draugais prisiekė išspręsti senėjimo problemą. „Kažkuriuo metu supratome, kad trumpas gyvenimas – viena iš svarbiausių žmogaus būties problemų“, – prisimena jis.

Draudimo kompanijų problemos

Beje, Horvatho išradimas jau dabar kelia nerimą JAV įstatymdaviams: jie uždraudė draudimo kompanijoms atsižvelgti į draudžiamųjų duomenis, gautus GrimAge. Houstono universiteto jurisprudencijos profesoriaus Setho J. Chandlerio nuomone, visai įmanoma, kad dabartinio pavidalo gyvybės draudimo sritis tiesiog išnyks.

„Gyvybės draudimas remiasi tuo, kad žmonės nežino, kokia yra jų mirties tikimybė“, – aiškina Chandleris. Tačiau kai draudimą ims pirkti tik tie, kurie tiksliai žinos, kiek jiems dar liko gyventi, draudimo pramonei teks daug ką peržiūrėti. GrimAge sėkmės atveju tokį draudimą teks pakeisti draudimu nuo atsitiktinės mirties, mano Chandleris. Kol kas žmogaus mirties tikimybės dėl nelaimingoo atsitikimo – nukritusio ant galvos kondicionieriaus ar šautinės žaizdos – GrimAge išmatuoti negali.

„Kuo arčiau prisigretinsime prie tokio žinojimo, tuo aktualesnis bus klausimas, kas, už ką ir kiek turi mokėti“

Sveikato draudimui Horvatho išradimas kol kas negrasina. Pasak Pennsylvania'jos universiteto jurisprudencijos profesorės Allison Hoffman, sveikatos apsauga iš prigimties – perskirstymo sistema, ir taip veikia, nes nežinome, kas nutiks kiekvienam iš mūsų. „Kuo arčiau prisigretinsime prie tokio žinojimo, tuo aktualesnis bus klausimas, kas, už ką ir kiek turi mokėti“, – pažymi Hoffman.

Žinojimas – jėga

Svarbu pažymėti, kad Horvathas nežino, kaip žmonės galų gale naudos GrimAge, ir to kontroliuoti negali – jo išradimas priklauso Kalifornijos universitetui. Kol kas programos pateikiami rezultatai tikslumu nepasižymi, pabrėžia pats mokslininkas. Dabar technologija tegali nuspėti jūsų mirties dešimtmetį. Tačiau atsižvelgiant į Horvatho ir jo kolegų darbo spartą, gali būti, kad netrukus bus pademonstruotas tikslesnis „mirties laikrodis“. Kol kas svarbu pripažinti (ir susitaikyti), kad tokia technologija iš viso egzistuoja.

Kaip elgsimės sužinoję, kiek tiksliai laiko mums liko? Ar norėtumėte sužinoti? Tai – filosofinis klausimas, ir jį kėlė daug mąstytojų. Horvatho toks žinojimas visai netrikdo („Dievinu šiuos testus“), tačiau supranta, kodėl daugeliui jo išradimas kelia siaubą. Pasak jo, netgi tėvai baiminosi, kad jis slapčia gavo jų kraujo mėginius ir išanalizavo. „Kai kurie žmonės tiki, kad žinojimas jėga, – sako jis. – Kiti – ne“.


republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(9)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
60(1)
29(0)
21(1)
16(0)
12(1)
10(4)
Savaitės
79(3)
72(5)
62(0)
Mėnesio
337(40)
281(20)
160(20)
137(14)
123(7)