Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 

Paulius Zanevičius

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Įdomusis mokslas

Autorius: Paulius Zanevičius

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Ieškota tik tokių įrašų, kurie yra įkelti į rubriką „Įdomusis mokslas“. Galite peržiūrėti visus portalo technologijos.lt įrašus, kuriuos parašė Paulius Zanevičius

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2013-12-29 4
Penktojo ir šeštojo XX amžiaus dešimtmečių sandūroje prancūzų mokslininkas Žakas Kusto, betyrinėdamas jūrų pasaulį, ėmė aktyviau darbuotis prie to, kaip surinktas žinias įdomiai ir populiariai perteikti visuomenei. Savo ekspedicijose jis rinko vandens augalus bei gyvūnus, filmavo ir fotografavo povandeninio pasaulio įdomybes, aprašinėjo savo kelionių įspūdžius bei atsiminimus.
(2) 2013-12-28 9
Viena svarbiausių ir garbingiausių mokslininkų veiklos sričių – tai žinių apie pasaulį skleidimas plačiajai visuomenei. Mokslo populiarinimo misija tapo ypač reikšminga, kuomet įsibėgėjo technologinis progresas bei įsitvirtino nuo apsišvietusio ir raštingo elektorato priklausomos demokratinės valstybių santvarkos. JAV mokslininko Neilo Taisono (Neil DeGrasse Tyson) teigimu, „jei esi moksliškai neraštingas, pats to nežinodamas tarsi pašalini save iš demokratinio proceso“. XX amžiuje išplitus televizijai bei kitoms žiniasklaidos priemonėms, atsivėrė ištisa nauja niša, leidusi savo gabumus atskleisti mokslo populiarintojams.
(0) 2013-12-26 3
XVIII amžiuje gyvenęs rusų intelektualas Michailas Lomonosovas buvo universalus genijus. Jis domėjosi ir rašė įvairiomis gamtos bei visuomenės mokslų temomis ir daugelyje jų reikšmingai prisidėjo prie pažinimo progreso. Be to, jis užsiėmė vizualiniu bei kalbos menu. Mokslinė Lomonosovo veikla gali būti chronologiškai skirstoma į tris periodus. Iki chemijos laboratorijos įkūrimo 1748 metais jis daugiausiai vykdė fizikos ir mineralogijos tyrimus. Tarp 1748 ir 1753 metų jo prioritetu tapo laboratoriniai chemijos bandymai ir su tuo susiję moksliniai projektai. Galiausiai, vėlyvojoje savo karjeros fazėje, mokslininkas įsitraukė į platesnį pažinimo sričių spektrą, apimantį ne tik gamtos, bet ir taikomuosius bei visuomenės mokslus.
(1) 2013-12-25 9
Žmonijos istorijoje būta išties universalių genijų, sugebėjusių pasižymėti net keliose skirtingose srityse. Tokiais žmonėmis laikomi garsieji italų Renesanso veikėjai Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarroti) bei vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjų Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Į šią kompaniją galime drąsiai įrašyti ir vieną iškiliausių Rusijos protų – universalųjį XVIII amžiaus mokslininką, menininką bei kultūros veikėją Michailą Vasiljevičių Lomonosovą (Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов).
(6) 2013-12-22 1
Vokietijos mokslininkas Vilhelmas Rentgenas buvo bene geriausias savo laiko fizikas eksperimentatorius. 1895 metų lapkričio 8 dieną eksperimentiškai aptikęs naujo tipo X spindulius, mokslininkas neskubėjo šiuo atradimu dalintis su visu pasauliu. Kol nebuvo užtikrintas, ką tiksliai rado ir ar eksperimentuose neįsivėlė klaidų, jis nepasigyrė savo atradimu nei mokslo kolegoms, nei žmonai.
(3) 2013-12-21 2
Svarbiausias gamtos mokslų uždavinys – atverti langą į pasaulio pažinimą. Žmogiškieji klausos, regos ir kiti jutimai šiam tikslui yra nepakankami, nes riboti. Visa mūsų regima šviesa su visomis vaivorykštės spalvomis tėra siauras ruoželis elektromagnetinių bangų dažnių skalėje. Realus pasaulis yra margesnis ir keistesnis nei savo intuicija bei jutimais galėtume numanyti. Mes esame tarsi kaliniai Platono „Valstybėje“ aprašytame urve – matome tikrojo pasaulio šešėlius, bet ne patį pasaulį. Todėl itin reikšminga modernaus mokslo progreso dalimi tapo technologija, gebanti praplėsti šiuos jutimus ir surinkti tą pasaulio teikiamą informaciją, kurios savo natūralių receptorių pagalba tiesiog nepastebėtume.
(6) 2013-12-08 4
Leonardas Oileris, su žmona bei dviem vaikais 1741 metais atvykęs į Prūsiją, iš karto tapo vyriausiu matematiku Berlyno mokslų akademijoje. Šioje mokslo įstaigoje jis dirbo visą dvidešimt penkių metų laikotarpį, praleistą Berlyne. Saugesnė ir ramesnė aplinka Prūsijoje Oileriui buvo tikra atgaiva. Mokslininkas buvo gerai apmokomas, sėkmingai įsigijo patogų gyvenamąjį būstą ir gavo progą laisvai užsiimti jį dominančia veikla. Laiške draugui Johanui Kasparui Vetsteinui (Johann Kaspar Wettstein) Oileris rašė:
(0) 2013-12-07 3
Švietimo epochoje išplėtotas mokslinis metodas buvo reikšmingas tuo, kad, atsiribojęs nuo abstrakčių filosofinių koncepcijų ir pasirėmęs išmatuojama empirine informacija bei griežtai logišku jos interpretavimu, suteikė galimybę pažinti pasaulį, išvengiant klaidų, sukeliamų žmogaus subjektyvumo. Raktas į objektyvų pažinimą buvo matematika. Neveltui Galilėjo Galilėjus kartą pasakė, jog „matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą“. Matematikos reikšmę mokslo progresui puikiai suprato XVIII amžiaus šveicarų matematikas Leonardas Oileris (Leonhard Euler).
(1) 2013-12-01 1
XVIII amžiaus pradžioje įtvirtinęs savo akademinį statusą Edmundas Halėjus susikoncentravo į darbą, kurį buvo pradėjęs daugiau nei prieš 20 metų. Mokslininko taikiklyje vėl atsidūrė kometų ir žvaigždžių orbitos.
(0) 2013-11-30 0
Tikrąjį mokslo progreso variklį sudaro ne tiek pavieniai sensacingi atradimai, kiek ilgas ir sunkus darbas, renkant bei kruopščiai apdorojant gausią empirinę medžiagą. Kantrybė, įžvalgumas, matematiškai preciziškas tikslumas ir begalinis pažinimo troškimas – tai savybės, kuriomis pasižymėjo iškilusis XVII – XVIII amžiaus anglų mokslininkas Edmundas Halėjus (egzistuoja keli jo pavardės tarimo variantai, todėl lietuviškoje literatūroje sutinkamas dvejopas pavardės vertimas – Halėjus arba Halis).
(1) 2013-10-27 5
Leidžiant Principia neapsieita be dramų. Halėjo siaubui, kai darbas jau buvo beveik baigtas, Niutonas ir Hukas susiginčijo dėl atvirkštinio kvadrato dėsnio autorystės, ir Niutonas atsisakė išleisti trečiąjį - pagrindinį - tomą, be kurio kiti du nedaug tereiškė. Tik griebęsis pašėlusiai taiklios diplomatijos ir pakartotinių meilikavimų Halėjus galiausiai sugebėjo gauti svarbiausiąjį tomą iš nepastoviojo profesoriaus.
(3) 2013-10-26 33
Vienas didžiausių ir įtakingiausių visų laikų protų buvo genialusis XVII – XVIII a. anglų mokslininkas Izaokas Niutonas. Šis žmogus – tai retas pavyzdys, kai vienas asmuo gali sukelti perversmą net keliose skirtingose mokslo srityse. Milžiniški Izaoko Niutono pasiekimai tiksliai ir matematiškai nagrinėjant fizinio pasaulio dėsnius tapo kertiniu akmeniu mokslo raidoje.