Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Ankstyvojoje Visatoje astronomai atrado 83 supermasyvias juodąsias skyles

2019-03-20 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (888)
    Share

„Nuostabu, kad tokie masyvūs tankūs objektai galėjo susiformuoti taip greitai po Didžiojo Sprogimo,“ sakė Michael Strauss, Princetono universiteto astrofizikos profesorius, vienas iš tyrimo autorių.

„Mūsų kosmologiniams modeliams juodųjų skylių formavimasis ankstyvojoje Visatoje ir jų paplitimas yra rimtas iššūkis.“

Šis atradimas gerokai padidina žinomų tos epochos juodųjų skylių skaičių, ir pirmą kartą parodo jų paplitimą ankstyvojoje Visatoje. Be to, jis pateikia naujas įžvalgas apie juodųjų skylių poveikį ankstyvos Visatos dujų fizinei būklei per pirmąjį milijardą metų. Tyrimas skelbiamas kaip penkių straipsnių serija The Astrophysical Journal ir Publications of the Astronomical Observatory of Japan.

Galaktikų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės (SJS) gali būti milijonus ar net milijardus kartų masyvesnės už Saulę. Nors dabar jų daug, tačiau susiformavimo ir skaičiaus tolimojoje Visatos praeityje klausimas tebelieka neaiškus. SJS tampa matoma, kai į ją krentančios dujos įkaista ir švyti kaip kvazaras*. Ankstesniais tyrimais buvo galima aptikti tik itin retai pasitaikančius, skaičiausius kvazarus, taigi, ir masyviausias juodąsias skyles. Naujais atradimais praplečiamas blyškesnių kvazarų, kuriuos maitinančios SJS yra panašios į dabartinės Visatos daugumos galaktikų SJS, ratas.

Tyrėjai naudojo duomenis, surinktus pažangiausiu instrumentu, „Hyper Suprime-Cam“ (HSC), sumontuotu Japonijos Nacionalinės astronomijos observatorijos Subaru teleskope, stovinčiame ant Maunakea viršūnės Havajuose. HSC apžvalgos laukas itin didelis —1,77 laipsniai (septynis kartus didesnis už Mėnulio pilnaties plotą) ir jis sumontuotas viename iš didžiausių teleskopų pasaulyje. HSC komanda stebėjo dangų 300 teleskopo darbo naktų per 5 metus.

Iš didelio jautrumo HSC apžvalgos duomenų komanda pasirinko tolimus kvazarų kandidatus. Tada, naudodami tris teleskopus: Subaru teleskopą; Gran Telescopio Canarias, stovintį La Palma saloje Kanaruose, Ispanijoje; ir Gemini Pietinį teleskopą Čilėje, per intensyvią stebėjimo kampaniją gavo šių kandidatų spektrus. Tyrimu atrasti 83 anksčiau nežinoti labai tolimi kvazarai. Apjungę su 17 jau anksčiau žinotų kvazarų iš tyrimo regiono, tyrėjai išsiaiškino, kad viena supermasyvi juodoji skylė pasitaiko maždaug viename kubiniame gigašviesmetyje — kitaip tariant, jei supjaustytume visatą į įsivaizduojamus kubus, kurio kraštinė yra vienas milijardas šviesmečių, kiekviename būtų po vieną supermasyvią juodąją skylę.

Šiame tyrime naudoti kvazarai yra už maždaug 13 milijardų šviesmečių nuo Žemės; kitaip tariant, matome juos tokius, kokie jie buvo prieš 13 milijardų metų. O kadangi Didysis Sprogimas įvyko prieš 13,8 milijardus metų, praktiškai žvelgiame į praeitį, ir matome šiuos kvazarus ir supermasyvias juodąsias skyles tokius, kokie jie buvo, praėjus tik ~800 milijonams metų nuo (žinomos) visatos atsiradimo.

Mokslo bendruomenėje vyrauja konsensusas, kad vandenilis Visatoje kadaise buvo neutralus, tačiau buvo „rejonizuotas“ — suskaidytas į protonus ir elektronus – maždaug tuo metu, kai radosi pirmoji žvaigždžių, galaktikų ir supermasyvių juodųjų skylių karta, per pirmus kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo Sprogimo. Tai yra lemiamas kosmoso istorijos metas, bet astronomai vis dar nežino, iš kur ėmėsi neįtikėtina energija, kurios reikėjo rejonizacijai. Pagal vieną patraulią hipotezę, ankstyvojoje visatoje kvazarų būta daug daugiau, nei anksčiau aptikta, ir tai jų bendra spinduliuotė rejonizavo visatą.

„Tačiau aptiktų kvazarų skaičius rodo, kad taip nėra,“ paaiškino Robertas Luptonas, 1985 m. Princetone įgijęs filosofijos daktaro laipsnį ir vyr. mokslo darbuotojas astrofizikos srityje. „Kvazarų matome gerokai mažiau, nei reikėtų, norint jais paaiškinti rejonizaciją.“ Tad, rejonizaciją sukėlė kitas energijos šaltinis, labiausiai tikėtina – jaunoje visatoje pradėjusios formuotis galaktikos. Šį tyrimą buvo įmanoma atlikti tik pasinaudojus geriausių pasaulyje Subaru ir HSC instrumentų galimybėmis. „Mūsų atrasti kvazarai bus įdomūs tyrinėjimo subjektai dabartiniais ir būsimais įtaisais,“ pažymėjo tyrimui vadovavęs Yoshiki Matsuoka, buvęs Princetono postdoktorantas, dabar dirbantis Ehime universitete Japonijoje. „Be to, lygindami išmatuotą kvazarų skaičiaus ir šviesio pasiskirstymą su teorinių modelių prognozėmis, sužinosime apie supermasyvių juodųjų skylių formavimąsi ir ankstyvąją evoliuciją.“

Remdamasi lig šiol pasiektais rezultatais, komanda ketina aptkti dar daugiau tolimų kvazarų ir išsaiškinti, kada visatoje atsirado pirmosios SJS.

Daugiau informacijos:
Šio tyrimo rezultatai publikuoti penkiuose straipsniuose:

Yoshiki Matsuoka et al, Discovery of the First Low-luminosity Quasar at z > 7,The Astrophysical Journal (2019). DOI: 10.3847/2041-8213/ab0216

Yoshiki Matsuoka et al, Subaru High-z Exploration of Low-luminosity Quasars (SHELLQs). V. Quasar Luminosity Function and Contribution to Cosmic Reionization at z = 6,The Astrophysical Journal (2018). DOI: 10.3847/1538-4357/aaee7a

Yoshiki Matsuoka et al. Subaru High-z Exploration of Low-luminosity Quasars (SHELLQs). IV. Discovery of 41 Quasars and Luminous Galaxies at 5.7 ≤ z ≤ 6.9,The Astrophysical Journal Supplement Series (2018). DOI: 10.3847/1538-4365/aac724

Yoshiki Matsuoka et al. Subaru High-z Exploration of Low-Luminosity Quasars (SHELLQs). II. Discovery of 32 quasars and luminous galaxies at 5.7 < z ≤ 6.8,Publications of the Astronomical Society of Japan (2017). DOI: 10.1093/pasj/psx046

Yoshiki Matsuoka et al. SUBARU HIGH-zEXPLORATION OF LOW-LUMINOSITY QUASARS (SHELLQs). I. DISCOVERY OF 15 QUASARS AND BRIGHT GALAXIES AT 5.7 The Astrophysical Journal (2016). DOI: 10.3847/0004-637X/828/1/26


phys.org

* kvazaras – aktyvus galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija į juodąją bedugnę, esančią tos galaktikos centre. Pirmieji kvazarai buvo aptikti pagal spinduliavimą radijo bangų diapazone (nuo angl. quasi-stellar radio source – „kvazižvaigždinis radijo šaltinis“).

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(1)
42(0)
41(1)
41(1)
32(0)
24(1)
20(4)
14(0)
11(0)
11(5)
Savaitės
81(3)
73(5)
69(1)
Mėnesio
339(40)
284(20)
159(20)
137(14)
124(7)