Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

5G technologija – tai nauji skiepai?

2019-12-11 (8) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1388)
    Share

Gyvename eroje, kai labai greitai plinta įvairiausios sąmokslo teorijos ir baimės. Tikriausiai rastume ne vieną žmogų, kuris tiki, kad „51 zonoje“ (angl. Area 51) slepiami ateiviai ir sudužę jų orlaiviai, taip pat, manančių, jog Žemė yra plokščia. Galiausiai, rastume bijančių skiepų bei 5G technologijos. Jie sako, kad tiek skiepai, tiek naujos kartos ryšys kenkia sveikatai – tačiau, kaip yra iš tiesų?

Bijo, nes įtiki patys?

Visi esame girdėję apie placebo efektą – medicinoje jis žinomas jau nuo XIII a., tačiau kontekstui yra svarbu išsiaiškinti, kaip gi jis atsirado. 56 studentų grupei buvo papasakota apie naują išorinę nuskausminančią priemonę „Trivaricane“, o vėliau ir leista ją išbandyti. Vienas studentų pirštas buvo sutepamas nauju preparatu, o kitas – ne. Vėliau abu pirštai buvo stipriai spaudžiami specialiose staklėse, o studentai turėjo įvertinti pojūčius.

„Visi eksperimento dalyviai įvertino anestetiką kaip veiksmingą. Visi jie teigė, kad jie jautė mažesnį skausmą ant to piršto, kuris buvo suteptas naujuoju vaistu. Tik vėliau jiems buvo atskleista, kad tai tėra vandens ir jodo tirpalas, į kurį įmaišytas čiobrelių aliejus“, – pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas, fizikos daktaras Sergejus Orlovas.

Tačiau įvairioms baimėms apibūdinti yra naudojamas ne placebo efektas, o jo priešingybė – nocebo efektas. Norėdamas paaiškinti kas tai yra, S. Orlovas pateikia tokį pavyzdį: „Tyrimo dalyviai turėtų būti padalinami į dvi grupes ir jiems turėtų būti duodamas lygiai tas pats vaistas. Tik pirmai grupei būtų sakoma, kad tai tėra vanduo su vitaminais, o kitai – jog tai naujas eksperimentinis vaistas su daug įvairiausių šalutinių efektų.“

Po ilgesnio tokio „vaisto“ naudojimo laikotarpio, pirmos grupės dalyviai rodytų tik teigiamus simptomus, tačiau antros grupės nariai imtų skųstis galvos skausmais, apatija, raumenų silpnumu, šalčiu, zvimbimu ausyse, skonio praradimu, atminties sutrikimais.

„Nocebo efektas yra susijęs su žmonių baimėmis – nuo skiepų iki mikrobangų, nuo gliuteno iki 5G ryšio. Todėl ir visos baimės, susijusios su saugiomis technologijomis: mikrobangų krosnelėmis, „Wi-Fi“ maršrutizatoriais, 3G, 4G, 5G ryšiu ir kt. – paprasčiausiai yra susijusios su nocebo efektu ir savitaiga“, – teigia mokslininkas.

Anot jo vienas geriausių nocebo efekto pavyzdžių yra susijęs su šiandien mums labai gerai pažįstamais ir plačiai naudojamais trimačiais televizoriais.

„Patys pirmieji klinikiniai šių televizorių tyrimai parodė, kad apie 3–5 proc. žmonių gali jausti galvos skausmus. Na, televizorių gamintojai šia informacija pasidalino, o įvairiose šalyse šiais simptomais skųstis ėmė kas ketvirtas televizoriaus turėtojas“, – pasakoja S. Orlovas.

Daugiau apie tyrimą galite sužinoti čia

Pasak mokslininko, šie pavyzdžiai gana vaizdžiai demonstruoja mūsų minties galią bei teigiamo ir neigiamo nusistatymo svarbą.

„Žmonės, kurie bijo skiepų, dažniausiai blogai jaučiasi pasiskiepiję. šalia jūsų namo pastatė vėjo turbiną? Jei save įtikinsite, kad tai kenkia sveikatai – pradėsite jausti skausmus, gal net vemsite. Kitaip sakant, jei žmogus yra įsitikinęs, kad mobilus telefonas ar kita elektros įranga gali sukelti neigiamus pojūčius, šansai jam susirgti taip pat padidėja.“ – sako S. Orlovas.

Svarbu ne kas tai, bet kaip pateikiama

Lietuvoje 5G ryšio skleidžiamų bangų apibūdinimui naudojame elektromagnetinės spinduliuotės terminą (angl. electromagnetic radiation). Tačiau 5G – o ir kitų technologijų – baimės, anot mokslininko, pirmiausia kyla anglakalbėse valstybėse (pavyzdžiui, JAV), nes gąsdina jų kalboje naudojamas žodis „radiacija“.

„Žodis radiacija žmones iš karto verčia mąstyti apie atomines jėgaines ar branduolinius ginklus, kurie mums gali būti kenksmingi. Čia tas pats, kaip ir branduolinės energetikos ir atominės energetikos terminai – pirmuoju atveju žmonės sritį vertintų palankiau“, – aiškina fizikas.

Žinoma, 5G skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė nieko bendro neturi nei su atominėmis jėgainėmis, nei su atominiais ginklais. Išradus mikrobangų krosnelę, žmonės jų taip pat bijojo, kaip, beje, ir aukštos įtampos linijų ar vėjo jėgainių. Kitaip sakant, su kiekviena nauja technologija, atsiranda žmonių, kurie bijo ir kuriems tariamai pasireiškia elektromagnetinio jautrumo sindromas.

„Žmonėms, tariamai turintiems šį sindromą, išberia odą, ji paraudonuoja, sutrinka miegas, – pasakoja S. Orlovas, – o išgyja jie tik vaikščiodami namuose apsivynioję folija. Ateinančių svečių jie reikalauja palikti telefonus, o kaimynų – išjungti „Wi-Fi“ tinklus.“

Pasak mokslininko, tokia baimė nėra pagrįsta, tai tam tikras kolektyvinis reiškinys, kai surandamas kažkoks fiktyvus priešas, o šiuo atveju – 5G.

„Tokios baimės istorijoje jau buvo sutiktos anksčiau. Jų pavyzdžių yra tiek medicinos, tiek technologijų srityse“, – primena S.Orlovas.

Radiacija, bet ne atominis ginklas

FTMC mokslininkas pasakoja, kad tie žmonės, kurie baiminasi, jog elektromagnetinė radiacija kaip nors pakenks sveikatai, nesupranta pagrindinių fizikos mokslo dalykų. Apie tą radiaciją, kuri žmogui iš tiesų gali pakenkti, žmonės žino jau pakankamai seniai – tai rentgeno, gama, ultravioletiniai spinduliai. Tuo tarpu, regimoji šviesa ir viskas, kas yra didesnio bangos ilgio – mums nekenkia.

„Tai nekenksminga dėl to, kad ši spinduliuotė tiesiog fiziškai negali suardyti ryšių tarp molekulių. Tos spinduliuotės fotonų energijos neužtenka tam, kad būtų sukelta tokia reakcija, kokią sukelia jonizuojanti spinduliuotė iš branduolinių reaktorių ar atominių ginklų, – sako S. Orlovas, – be to, visi žinome, kad medikai naudoja rentgeną ir ultravioletinius spindulius, bet niekas nenaudoja mikrobangų. Tai ir yra indikacija, kad šios bangos neveiksmingos. Juk jai medicina nenaudoja, reiškia nėra jokio poveikio, o kartu ir naudos šiai sričiai.“

Žinoma, 5G priešininkai dažnai sako, kad nors elektromagnetinė spinduliuotė jokio matomo efekto gali iš karto ir nesukelti, vis tiek padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Itin jų mėgstamas pavyzdys – tyrimas su žiurkėmis, kurio rezultatai parodė, jog jei žiurkė buvo apšvitinta elektromagnetinėmis bangomis, jos tikimybė susirgti vėžiu padidėjo.

„Kas čia pamirštama, tai kad ši apšvitintų žiurkių grupė ir gyveno ilgiausiai. Gaunasi toks prieštaravimas, kad jos išgyveno ilgiau, bet vėžinių susirgimų tikimybė pas jas buvo didesnė. Tai ar tai reiškia, kad jei mes norime ilgiau gyventi, reikia švitintis 5G spinduliuote?“, – klausia mokslininkas.

Jis nurodo ir dar vieną šio tyrimo problemą: jo imtis buvo per maža. Egzistuoja taip vadinamas didelių skaičių dėsnis, kuris nurodo, kiek reikia apklausti žmonių ar atlikti stebėjimų, kad gautas skaičius pakankamai tiksliai parodytų rezultatą.

„Jei, pavyzdžiui, daromas tyrimas apie politines partijas ir imtis būna 500–1000 žmonių, tada tarp partijų gauname apie 8 ar 12 proc. skirtumą. Tuomet žmonės ima kalbėti, kad štai, ši partija išsiveržė į priekį, o štai šita – atsilieka. Tačiau pamirštama paminėti, kad šio skaičiaus paklaida yra du procentai. Jei gavai 12 proc., realus skaičius gali būti ir 10 ir 14 proc.“, – atkreipia dėmesį S. Orlovas.

Mokslininko teigimu, panašiai ir su žiurkių tyrimais: susirgusių žiurkių skaičius buvo paklaidos ribose ir jei pakeistume imtį, greičiausiai pasikeistų ir šis skaičius.

Kaip veikia 5G?

Paklaustas, kaip veikia 5G, S. Orlovas pirmiausia sako, kad reikia suprasti, kas yra banga. Bangą mes įsivaizduojame kaip tam tikrą svyravimą. Mokslininkas siūlo atsiminti trigonometriją, kurią kiekvienas mokėmės mokyklose, ir kur braižėme vis kylančias ir nusileidžiančias bangeles. Taigi, bangos ilgis yra atstumas tarp tų dviejų didžiausių arba mažiausių taškų.

„Pagal šitą sąvoką mes skirstome regimą šviesą, ultravioletinius spindulius, rentgeną, infraraudonuosius spindulius, šilumines, mikro ir kitas bangas“, – pasakoja fizikas.

Radijo bangų ilgis gali būti kilometrinis – nuo dešimties iki šimtų tūkstančių kilometrų. Be to, tai pačios pirmos bangos, kurios buvo naudojamos komunikacijai. Kodėl? O gi todėl, kad jos aplenkdavo visas kliūtis – pastatus, kalnus ir kt. Kitaip sakant, radijo bangomis transliacija iš Maskvos galėdavo pasiekti Australiją – tiesa, egzistavo kita kliūtis, kuri po truputį buvo šalinama diegiant naujas technologijas.

„Kadangi radijo bangos ilgis yra toks didelis – neįmanoma sutalpinti labai daug informacijos. Taigi, nors radijo laidos ir nukeliaudavo toli, tačiau balsas buvo labai prastas, ne visada galėdavai viską tiksliai išgirsti. Po jų atėjo FM bangos, kurių ilgis jau buvo mažesnis. Jei pastatai televizijos bokštą ir nukeliauji iki ten, kur jo jau nebematai – tai ir tos FM bangos tavęs nebepasieks, tačiau informacijos jose sutalpinti galima daugiau“, – pasakoja S. Orlovas.

Mokslininkas prisimena, kai vienas šalies operatorius ėmė pirmasis siūlyti radijo telefonus, kurių kokybė buvo laba prasta, tačiau ilgainiui juos pakeitė GSM ryšys, kuris naudojo dar mažesnį bangų ilgį. Taip dešimčių kilometrų atstumu buvo pradėti statyti bokšteliai, kurie tą ryšį sustiprindavo.

„Tai jau nebuvo vienas televizijos bokštas, kuris signalą šauna iki Kauno, bokštelių turėjo būti daugiau, jie turėjo būti statomi tankiau. Žinoma, dėl to pagerėjo pokalbių kokybė, buvo galima pradėti rengti konferencijas ir iš vieno telefono kalbėti su keliais žmonėmis“, – pasakoja S. Orlovas.

Anot jo, ši bokštelių mada vystėsi ir toliau, žmonės norėjo perduoti vis daugiau ir daugiau informacijos, siųsti vieni kitiems nuotraukas. Tokia galimybė atsirado su 2G ryšiu (antrąja mobilaus ryšio karta), prie 3G ryšio vėl keitėsi bangos ilgis, todėl reikėjo statyti dar daugiau bokštelių, tačiau dabar turimas 4G jau leidžia kurti labai puikias tiesiogines vaizdo transliacijas, vienintelė ryšio kaina – ryšio bokštai turi stovėti vieno ar dviejų kilometrų atstumu.

„Su 5G dar labiau mažės bangos ilgis, ir su šiuo ryšiu perduosime dar daugiau informacijos. Tarkime, galėsime kažkokią papildytą realybę diegti telefonuose. Bet kas dar labiau kursto baimę – tai tankiai sustatyti bokšteliai, mat jie bus kas pusę kilometrų, nes jei ne, visas greitis dings“, – sako FTMC mokslininkas.

5G ryšys tikrai yra nauja, mums dar neatrasta technologija, tačiau galima prisiminti kitus technologinius pasiekimus. Pavyzdžiui, televizorių ir radiją, kuriuos plačiai naudojame šiandien. Jų atsiradimo metu žmonės taip pat manė, kad šios technologijos dehumanizuos žmoniją, atskirs balsą nuo žmogaus, pakeis tikrus pokalbius dirbtiniais – šiandien matome, kad nieko panašaus neįvyko. Tiksliau, atvirkščiai: radijas leido klausytis naujienų net ir karo metu, o jis ir televizorius šiandien suteikia tiek pramogą, tiek svarbiausias žinias iš viso pasaulio.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(7)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Brigita Budrytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
69(6)
43(6)
42(0)
31(0)
15(5)
14(1)
13(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
106(14)
91(2)
76(0)
63(0)
Mėnesio
153(0)
131(27)
124(0)
110(5)
109(0)