Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Pandemijos galėjo nebūti. Kaip pasaulis liko be vakcinos nuo Covid-19

2020-03-30 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (110)
    Share

Atsisakymai finansuoti vakcinos nuo giminingo koronaviruso SARS kūrimą neleido pasirengti dabartiniam naujos ligos protrūkiui

Prieš kelis metus grupė mokslininkų Teksase sukūrė vakciną prieš koronavirusą. Tačiau paskui viskas sustojo dėl pinigų.

Ėjo 2016-ieji. „Sunkaus ūmaus respiratorinio sindromo (SARS), sukeliamo SARS-CoV koronaviruso, epidemija, prasidėjusi Kinijoje, 2002–2003 metais pražudė 774 žmones 19-oje pasaulio šalių ir po 3 metų atrodė kaip kažkas seniai užmiršto. Lygiai kaip ir koronaviruso MERS-CoV „Artimųjų Rytų respiratorinio sindromo“ (MERS) epidemija.

Vakciną prieš SARS sukūrusi mokslininkų grupė, vadovaujama Peterio J. Hotezo, kelis metus bergždžiai bandė rasti pinigų jos bandymams su žmonėmis.

SARS (atipinė pneumonija) ir MERS (kupranugarių gripas) yra gerokai mirtinesni už COVID-19. Nuo SARS mirdavo beveik kas dešimtas užsikrėtęs. Liūdniausiai baigdavosi daugiau nei trečdalis susirgimų MERS: skirtingais vertinimais, nuo 2012 metų 19-oje šalių iš 2500 susirgusių, žuvo apie 900. Šio susirgimo atvejai tebefiksuojami iki šiol. Būtent todėl, kad MERS-CoV sukeliamas mirštamumas toks aukštas, kupranugarių gripas nespėja plačiai pasklisti.

Teksaso vaikų ligoninės vakcinų kūrimo centro direktorius ir Baylor medicinos koledžo Teksase tropinės medicinos mokyklos rektorius P. Hotezas mano, kad SARS ir MERS susirgimai nusipelno didesnio dėmesio ir turėjo sulaukti tiek JAV, tiek ir kitų šalių finansavimo – kad būtų išvengta epidemijų ateityje. Ir nors kaip pats Hotezas sako, jis stengėsi sudominti bet ką, kas buvo pasirengęs klausyti, vakcina nuo koronaviruso SARS-CoV, sukurta bendradarbiaujant su Teksaso universiteto medicinos fakultetu, lig šiol yra šaldytuve ir iki komercinės gamybos jos dar laukia tolimas kelias.

Panaši istorija nutiko ir su vieno garsiausių medikų-mokslininkų, užsiimančių AIDS problemomis, Davido Ho laboratorija. Jo vadovaujamas Niujorke esantis Aarono Diamondo vardo AIDS mokslinių tyrimų centras sausio pradžioje iš Rockefellerio universiteto perėjęs Kolumbijos universiteto žinion, – gavo SARS antikūnus, kuriuos būtų galima panaudoti šio koronaviruso sukeliamai ligai gydyti. Tačiau epidemija buvo greitai pažabota ir sponsoriai nebesiėmė tokių projektų finansuoti – tyrėjams nepavyko rasti $20 mln. būtinų tęsti vakcinos kūrimą.

Dabartinę COVID-19 pandemiją sukėlė koronavirusas SARS-CoV-2, iš pradžių vadintas 2019-nCoV. Kaip nesunku suprasti iš nomenklatūros, RNR virusas SARS-CoV ir SARS-CoV-2 yra artimi giminaičiai. Kovo pradžioje Hotezas, kalbėdamas vienam JAV Žemųjų rūmų komitetui, sakė: gali būti, kad prieš kelis metus sukurta vakcina galėtų puikiausiai apsaugoti ir nuo naujo koronaviruso, o radus finansavimą, būtų galima pradėti vakcinos efektyvumo bandymus nuo pačios COVID-19 epidemijos pradžios Kinijoje. Vietoje to „mes kovojame su protrūkiu, vieną ranką surišę už nugaros“, mano jis. Taip bebūtų, kiekvienam naujam virusui reikia naujos vakcinos arba adaptuoti jau egzistuojančią, kurios bandymai bet kokiu atveju trunka ne vieną mėnesį

Ne viską lemia pinigai

Atrodytų, dabar, kai patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų pasaulyje daugiau nei 220 tūkstančių, o žuvusiųjų nuo protrūkio pradžios apie 10 tūkstančių, vakcinos kūrimo finansavimo problemų kilti neturėtų. Tačiau, kaip aiškėja, pinigai nėra universalus sprendimas.

Vakcinų nuo koronavirusų kūrimas susijęs su rizika galutinėse bandymo stadijose dalyvaujantiems žmonėms. Vienas iš garsiausių atvejų susiejamas su praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atliktu vakcinos nuo pneumoniją kūdikiams sukeliančio ortopneumoviruso bandymu. Vakciną sukūrė JAV Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas, o jos gamyba planavo užsiimti Pfizer kompanija. Daugumai bandymuose dalyvavusių vaikų išsivystė sunkesnė ligos forma, o du vaikai mirė.

Tyrimai, taip pat ir atlikti Hotezo, parodė, kad koronovirusai turi didesnį panašių reakcijų sukėlimo pacientams pavojų. Prieš pereinant prie tyrimų su žmonėmis, atliekami tyrimai su genetiškai modifikuotomis pelėmis, kurių imuninė sistema pakeista taip, kad į virusą reaguotų kaip žmogaus.

Reuters agentūros duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje apie 20 kompanijų ir tyrimų institutų kuria vakcinas prieš dabar vykstančią pandemiją sukėlusį koronavirusą. Viena iš šių kompanijų – Moderna, dirbusi su Nacionaliniu sveikatos apsaugos institutu vakcinos bandymus su žmonėmis planuoja atlikti Sietle (kai buvo pasirinktas šis miestas, jis dar nebuvo vienu iš epidemijos plitimo centrų ir pakitęs jo epidemiologinis statusas tapo papildoma kliūtimi tyrėjams). Balandį bandymus pradės biotechnologijų kompanija Inovio Pharmaceuticals – iš pradžių JAV, o paskui Kinijoje ir P. Korėjoje.

Ką iš tikrųjų reiškia pranešimai apie skiepų sukūrimą

Nė viena iš šių kompanijų – ar kuri nors kita – neplanuoja, prieš pradėdama bandymus su žmonėmis, su gyvūnais tirti ligos sustiprinimo rizikos. Juolab, ksip vsidtų gamybos kompanijos, nei Moderna, nei Inovio neturi patvirtintų vakcinų kūrimo patirties, tačiau tvirtina, kad jų vakcinos sukurtos, naudojant siauresnio taikymo technologijas, naudojančias tik dalį RNR viruso, kai tuo tarpu kitų vakcinų kūrėjų problemos buvo susijusios su viso viruso naudojimu.

Tokios kliūtys gerokai lėtina vakcinos kūrimą – dauguma specialistų teigia, kad masinės jos gamybos pradžios dar reikės laukti metus ar pusantrų. Nors kai kurios biotechnologijų kompanijos išreiškia optimistinius lūkesčius, kad sugebės su šia užduotimi susidoroti per pusmetį.

COVID-19 išgydančių ar bent ligos eigą palengvinančių vaistų kūrimas irgi nevyksta sklandžiai. Farmacijos kompanijos AbbVie potencialaus preparato Kaletra, patvirtinto naudojimui prieš ŽIV ir sudaryto iš lopinaviro ir ritonavito, – statistiškai reikšmingų gydymo rezultatų neparodė, tačiau užfiksuoti pašaliniai poveikiai, dėl kurių vaisto vartojimą tekdavo nutraukti. Teigiamus rezultatus parodė Fujifilm grupės kompanijos Toyama Chemical vaistas favipiraviras, tačiau patys bandymai nebuvo randomizuoti, ir galėjo būti susijęs su geresne pacientų priežiūra.

Niujorko laboratorijos vadovas D. Ho, rengiasi savo tyrimų grupę nukreipti nuo ŽIV problematikos tyrimų nukreipti į COVID-9 vaistų paiešką. Jo laboratorija – visiškai nesistengdama, tiesiog dėl D.Ho reputacijos – gavo paramą iš ne vieno sunerimusio sponsoriaus, tarp kurių ir, pavyzdžiui, vieno iš Kinijos internetinės prekybos milžino Alibaba Group įkūrėjų Jacko Ma fondas. Pirmosios vaisto kūrimo stadijos įprastai trunka 5–10 metų, tačiau ši mokslininkų grupė planuoja savo darbą taip, kad rastų vaistą per metus. Per šį laiką turi atsirasti medžiagos, kurias būtų galima bandyti su gyvūnais. Didžiausia užduotis – sukurti tabletę nuo visų koronavirusų. O kol kas su SARSr-CoV-2 teks kovoti atstumu, respiratoriais, muilu ir vaistais nuo kitų virusų.

Visi šie sunkumai nereiškia, kad vakcinos ir vaistai nebus sukurti. Jau vien pati privačių ir valstybinių struktūrų, kurios to ėmėsi, gausa, rodo, kad galiausiai žmonija gaus kelis koronaviruso problemos sprendimus. Tačiau milžiniški finansiniai ištekliai nukreipti šiam tikslui, gali tik padidinti tikimybę, kad bus sukurti saugūs ir efektyvūs preparatai, tačiau vargu ar jie bus sukurti greičiau.


republic.ru


Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
13(0)
13(2)
12(0)
11(6)
11(8)
Savaitės
89(0)
66(3)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
117(28)
99(0)