Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Kova su pasaulį kamuojančiais plastikais: ar paskendę plastikų jūroje, nepražiopsome didžiausių jų keliamų problemų?

2020-12-07 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (330)
    Share

Plastikas. Tai, kad plastikas teršia gamtą, žinome, turbūt kiekvienas. Tačiau ši „stebuklinga“ medžiaga taip persmelkė mūsų kasdienybę, kad dažnai jos net nepastebime, o atsisakyti plastiko savo buityje pasidarė beveik neįmanoma. Ką daryti?

2015-aisiais mokslininkai apskaičiavo, kad į pasaulio vandenynus kasmet patenka 8,8 milijonai tonų plastiko šiukšlių. Kad būtų lengviau šį skaičių įsivaizduoti, pagalvokime apie šiukšlių sunkvežimį, ištisus metus kas minutę išpilantį pilną priekabą plastiko šiukšlių į vandenyną ‒ „įspūdinga“, ar ne?

Tačiau nepaisant didėjančio vartotojų sąmoningumo ir įvairių plastiko produktų draudimo, naujausi tyrimai taip pat nieko gero nežada. Pasak mokslininkų, per ateinantį dešimtmetį gaminsime ir išmesime tiek plastiko, kad į pasaulio vandenynus kasmet pateks nuo 22 iki 58 milijonų tonų šiukšlių! Tai iki 6,5 karto daugiau nei dabar!

Kaip tai sustabdyti? Ar pakanka atsisakyti plastikinio šiaudelio ir mesti atliekas į perdirbimo konteinerius?

Didžiausi plastiko teikiami privalumai yra ir didžiausios jo keliamos grėsmės

Plastiko gaminiai ‒ pigūs, patogūs, tvirti ir juos galima panaudoti begale būdų. Nuo praeito amžiaus vidurio, kai pradėjome masiškai gaminti plastiką, ši medžiaga pakeitė mūsų kasdienybę, mokslo ir technologijų progresą.

Iš plastikinių detalių kuriami lengvesni ir įmantresni automobiliai, televizoriai, mobilūs telefonai, kita buitinė technika. Dėvėdami plastikinius skafandrus žmonės išsilaipino Mėnulyje. Vienkartinės plastikinės priemonės gelbsti gyvybes ligoninėse, o šiuo sunkiu COVID-19 pandemijos metu padeda ir kiekvienam iš mūsų apsisaugoti nuo pavojingo viruso.

Plastikas ‒ įvairiapusė, tvirta, praktiškai nepažeidžiama medžiaga. Tačiau būtent todėl, Žemėje jis išliks tūkstančius, o galbūt ir milijonus metų.

Mokslininkai teigia, jog kiekvienas nuo plastiko išradimo pagamintas šios medžiagos gabaliukas vis dar yra kažkur Žemėje. Dirvožemyje, vandenynuose, galbūt suiręs iki mikroskopinių dalelių ‒ mikroplastiko, judančio mitybinėmis grandinėmis nuo juos praryjančių mažiausių vandens gyvūnų iki banginių. Ir, žinoma, mūsų. Plastikas keičia savo formą, ýra iki mažesnių dalelių, tačiau niekada neišnyksta galutinai.

 

Metalas, stiklas ‒ šių medžiagų ciklas visai kitoks. Pavyzdžiui, aliuminio skardinė sudaryta iš aliuminio ‒ cheminio elemento, kuris, skardinei suirus, tiesiog grįžta į žemę. Plastikas sudarytas iš sudėtingų, sintetiniu būdu išgautų ilgų molekulių grandinių, kurios niekada pačios nesuyra iki jas sudarusių molekulių. Kol kas pasaulyje nėra nei cheminio, nei biologinio būdo šią taršą suvaldyti.

Be to, svarbiausius savo privalumus ‒ atsparumą aplinkos poveikiui, skaidrumą bei plastiškumą ‒ plastikas įgyja į jį gamybos metu pridėjus tam tikrų cheminių medžiagų. Deja, bet šios medžiagos dažnai kelia pavojų sveikatai bei ekosistemoms. Tokios medžiagos kaip bisfenolis A ir ftalatai gali metų metus po truputį sklisti į aplinką iš plastiko atliekų. Negana to, dėl savo savybių plastikai gali ir patys sugerti kitas aplinkoje esančias toksines medžiagas. Tuo tarpu tokį plastiko gabaliuką suėdęs vandens gyvūnas gauną tikrą cheminį užtaisą ‒ šie chemikalai patenka į gyvūno organizmą, ir toliau mitybos grandine keliauja į viršų, iki pat mūsų.

Plastikai pačiose neįtikinamiausiose vietose

Galbūt jau saugotės plastikų ir stengiatės naudoti alternatyvius produktus? Puiku, tačiau žinokite, ką vartojate ‒ plastikas gali slėptis ir pačiose neįtikinamiausiose vietose.

Popieriniai kavos puodukai.

Ar žinojote, jog ši, iš pirmo žvilgsnio ekologiškesnė alternatyva plastikiniams indams, išklota tuo pačiu plastiku? Kad būtų patvaresni, ir gebėtų išlaikyti karštą gėrimą, kavos puodelių vidus išklojamas plonu plastiko sluoksniu, kuris niekada nesuyra. Todėl geriausia rinktis iš natūralių priemonių pagamintus daugkartinius puodelius ir kitą daugkartinę tarą.

 

Medžiaginiai maišeliai.

Puiku, jei apsipirkimui renkatės medvilninius ar kitokios natūralios medžiagos daugkartinius maišelius. Tačiau ar esate įsitikinę, kad naudojate ne sintetinius? Sintetiniai, iš neaustos medžiagos pagaminti maišeliai ir kitos priemonės yra pagaminti iš to paties plastiko. Nors šias priemones ir galite panaudoti daugiau nei vieną kartą, vis dėl to jos taip pat niekada pilnai nesuyra ir negrįžta į žemę, bei visu savo naudojimo metu į aplinką po truputį skleidžia mikroskopines daleles ‒ mikrosplastiką.

Arbatos maišeliai.

Kad palaikytų formą ir neiširtų karštame vandenyje, dauguma arbatos pakelių gaminami su nedideliu kiekiu plastiko ‒ dažniausiai polipropileno. Todėl arbatos pakeliai kompuostuojami iki galo nesuyra, bei po savęs palieka tas pačias neirias medžiagas kaip ir kiti plastiko gaminiai. Kai kurios arbatos kompanijos jau naudoja mažiau plastiko arba bioskaidaus plastiko alternatyvas. Tačiau norint visiškai išvengti šio „pasislėpusio“ plastiko taršos, geriausia rinktis visiškai plastiko neturinčius pakelius, arba, žinoma, arbatos lapus.

Sintetiniai drabužiai ir sintetinė oda.

Sintetiniai drabužiai turi daugybę privalumų ‒ dažnai jie patvaresni, lengvesni, padeda geriau reguliuoti drėgmę ir šilumą. Be jų neapsieisime slidinėdami kalnuose ar plaukiodami baseine. Tuo tarpu sintetinės odos produktai padeda išvengti gyvūnų išnaudojimo. Tačiau ar žinojote, kad pastarieji gaminami padengiant natūralios medžiagos pagrindą plonu sluoksnio plastiko? O sintetiniai drabužiai kasdien į aplinką paskleidžia tūkstančius mikroplastiko dalelių. Dar daugiau, jei šiuos drabužius dažnai skalbiame. Be to, tokiu būdu mikroskopinės plastiko dalelės keliauja tiesiai į vandenyną. Norint išvengti plastikų, geriausia ten, kur galime, rinktis natūralias medžiagas, bei drabužius rečiau skalbti, nedžiovinti jų automatinėse džiovyklėse.

 

Dovanų popierius.

Aktualu prieš šventes ‒ blizgus dovanų popierius bei kaspinai. Visos šios, rodos, nekaltos ir iš pažiūros popierinės priemonės iš tiesų yra visiškai arba iš dalies pagamintos iš plastiko. Taip pat, kaip kitos plastiko šiukšlės, vieną kartą panaudotas dovanų popierius niekada nesuyra ir amžiams nugula kur nors planetoje: sąvartynuose, dirvožemyje ar vandenyje. Norint išvengti plastiko švenčių sezonu, rinkitės neblizgų, 100Êf;% popierinį popierių bei natūralios medžiagos kaspinus.

Balionai ‒ slapti žudikai

Kitas švenčių atributas ‒ balionai, ne tik pagaminti iš plastiko, tačiau ir kelia dar daugiau pavojų gyvūnams nei kieto plastiko tarša. Pasak mokslininkų, nors tokio minkšto plastiko į aplinką išmetama gerokai mažiau (jis sudaro vos 5Êf;% visos plastiko taršos), balionai ir panašios šiukšlės sukelia apie 40Êf;% visų plastiko sukeltų gyvūnų mirčių. Taigi, geriau balionų ir kitų plastiko dekoracijų atsisakyti, o tuo labiau nepaleisti balionų į orą! Paleisti balionai anksčiau ar vėliau nusileis kur nors gamtoje ir pateks į vandenynus, kur spalvotus ir patraukliai atrodančius plastiko gabaliukus praris gyvūnai.

Bioskaidus plastikas

Ar pasaulį išgelbėti gali bioskaidaus plastiko alternatyvos? Ko gero, ne. Pasirodo, jog net iš augalinių šaltinių, pavyzdžiui, kukurūzų krakmolo, pagamintas plastikas nėra taip paprastai perdirbamas ar kompostuojamas. Tokio plastiko skaidymui reikia specialių gamyklinių sąlygų. Tačiau tik labai nedaug tokio plastiko surenkama ir tinkamai apdorojama. Tuo tarpu į sąvartynus ar gamtą patekęs bioskaidus plastikas praktiškai neyra. Net jei per daugelį metų suirtų, šio proceso metu jis taip pat gali pridaryti daugybę žalos jį prarijusiems vandens gyvūnams ir t.t.

 

Kiek plastiko iš tiesų perdirbame?

Apie 40Êf;% viso šiandien pagaminamo plastiko sudaro vienkartiniai produktai: pakuotės, šiaudeliai, vienkartinės pirštinės ir kitos apsaugos priemonės, ir t.t. Visą tai, ką vos įsigiję išmetame. Pasirodo, net jei visą tai surinktume ir tvarkingai nuneštume į plastiko rūšiavimo konteinerį, tik labai maža dalis šių šiukšlių būtų perdirbama.

Tinkamai perdirbti plastiką labai sunku. Kai kurios plastiko rūšys gali būti sulydomos iki granulių aukštoje temperatūroje, o šios naudojamos pakartotinai. Tačiau kiti plastikai nepaveikūs temperatūros poveikiui, o vienintelis būdais jais atsikratyti ‒ sudeginti, susidarusias medžiagas paleidžiant į atmosferą.

Plastikiniai maišeliai, šiaudeliai ‒ apskritai neperdirbami. Tuo tarpu kavos puodeliams ir kitoms panašioms buities priemonėms reikalingos specialios perdirbimo technologijos. Daugelyje šalių jų perdirbimui reikalingų gamyklų ne tik nėra, tačiau nėra ir efektyvaus šiukšlių surinkimo mechanizmo.

Net jei plastiko produktas turi perdirbimo ženkliuką, nereiškia, jog apsimoka jį perdirbti. Todėl iš viso pasaulyje perdirbama tik apie 12Êf;% plastiko šiukšlių. Kitos nugula sąvartynuose arba yra sudeginamos.

Tuo tarpu plastiko gamyba ir suvartojimas vis auga. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų pasaulyje pagaminamo plastiko kiekis padvigubės ‒ iki 756 milijonų tonų per metus. Tačiau technologijų susidoroti su plastiko tarša vis dar neturime.

Ką galime padaryti mes, vartotojai?

Žinoma, vartoti mažiau plastiko, jei galime to išvengti, atidžiau rinktis „alternatyvas“, vengti paslėpto plastiko bei kritiškai vertinti ir paprastai skambančius problemos sprendimo būdus: pavyzdžiui, bioskaidų plastiką ar perdirbimą. Rinktis daugkartines, iš natūralių medžiagų pagamintas buities priemones, apsipirkti turguose ir kitose vietose, kur galima išsiversti be daugybės vienkartinių plastikinių pakuočių. Ir, žinoma, apskritai vartoti mažiau.

 

Be to, gamtai labai padėsite ir tinkamai išmesdami ne tik savo, bet ir gatvėje, o tuo labiau prie vandens telkinių rastas šiukšles. Neleiskime joms patekti į vandenynus, kur gali plūduriuoti ir nesulaikomai kenkti ekosistemoms ir mums patiems šimtus ar tūkstančius metų!


Šaltiniai:
https://www.nationalgeographic.com/science/2020/10/plastic-pollution-huge-problem-not-too-late-to-fix-it/
https://www.nationalgeographic.com/science/2020/07/plastic-trash-in-seas-will-nearly-triple-by-2040-if-nothing-done/
https://www.nationalgeographic.com/magazine/2018/06/plastic-planet-waste-pollution-trash-crisis/
Borrelle, S. B., Ringma, J., Law, K. L., Monnahan, C. C., Lebreton, L., McGivern, A., … & Eriksen, M. (2020). Predicted growth in plastic waste exceeds efforts to mitigate plastic pollution.Science, 369(6510), 1515-1518.
https://phys.org/news/2019-03-balloons-marine-debris-mortality-seabirds.html

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Eglė Marija Ramanauskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(0)
29(4)
28(3)
28(0)
27(2)
25(0)
20(8)
17(0)
17(2)
15(0)
Savaitės
65(1)
61(0)
50(0)
Mėnesio
144(36)
121(25)
118(14)
103(8)