Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Supermilžinės Betelgeizės tyrimai atskleidė jos pulsavimo priežastį – sprogimo dar teks palaukti

2021-02-21 (2) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (330)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Geros žinos, Betelgeizė greitai nesprogs. Bet sprogs arčiau, nei manėme.

Grafike vaizduojama, kaip sparčiai besivystančios, šviesios, raudonosios supermilžinės Betelgeuse pietinis regionas galėjo staiga priblėsti keliems mėnesiams 2019 metų gale ir 2020 metų pradžioje.

Betelgeizės masės, spindulio ir atstumo rekalibravimas

Betelgeizė įprastai būna viena iš šviesiausių, atpažįstamiausių žvaigdžių žiemos danguje, žyminti kairįjį Oriono žvaigždyno petį. Bet pastaruoju metu ji elgėsi keistai: beprecedentis šviesumo sumažėjimas 2020 metų pradžioje (pav. 1), sukėlė spekuliacijas, kad Betelgeizė ruošiasi sprogti.

Siekdama išsiaiškinti daugiau, tarptautinė mokslininkų komanda, kurioje buvo ir Ken'ichi Nomoto iš Kavli visatos fizikos ir matematikos instituto (Kavli IPMU), atliko kruopščius Betelgeizės tyrimus. Jie priėjo prie išvados, kad dabar šioje žvaigždėje vyksta ankstyva branduolio helio degimo stadija (ji vyksta >100 000 metų prieš sprogimą) ir jos masė mažesnė, kaip ir spindulys, o ji pati arčiau Žemės, nei manyta anksčiau. Be to, jie parodė, kad mažesnes Betelgeizės šviesumo variacijas sukėlė žvaigždės pulsacijos, ir iškėlė idėją, kad pastarasis stiprus pritemimas buvo susijęs su dukių debesiu.

Pav. 1: Nesenos Betelgeizės šviesumo variacijos. Dėl žvaigždės pulsacijų kinta jos šviesis, bet 2020 metų pradžioje užfiksuotas pritemimas buvo beprecedentis. Tiesiogiai palyginus Betelgeizės paviršiaus atvaizdus tarp 2019 metų sausio ir gruodžio, matome, kad didelės žvaigždės dalys pritemo 2019 metų gruodį, kas gali liudyti, kad vaizdo į ją kryptimi pasirodė dulkių debesis. Atvaizdai gauti Europos Pietinės observatorijos (ESO) Labai dideliu teleskopu (Very Large Telescope – VLT). Šviesio duomenys pateikti pav. 2.
©ESO/M. Montargès et al.

 

Komanda išanalizavo Betelgeizės šviesumo variacijas (pav. 2), naudodama evoliucinį, hidrodinaminį ir seisminį modeliavimą. Taip tapo aiškiau, kad dabar Betelgeizės branduolyje dega helis. Dar jie parodė, kad vadinamojo kappa mechanizmo sukeliamos pulsacijos sukelia nuolatinį žvaigždės pašviesėjimą ar pritemimą dviem periodais – 185 (±13.5) dienųų ir maždaug 400 dienų. Bet stiprus pritemimas pernai metų pradžioje buvo beprecedentis, ir jį tikriausaii lėmė prieš Betelgeizę esantis dulkių debesis (pav. 1).

Pav. 2: Betelgeizės šviesio variacijos per 15 metų. Tarpai duomenyse žymi periodus, kuomet Betelgeizė nėra matoma. Šviesio duomenis surinko Amerikos kintamų žvaigždžių stebėtojų asiociacija (American Association of Variable Star Observers – AAVSO) ir kosmose skriejantis Solar Mass-Ejection Imager instrumentas. Jo duomenis apdorojo László Molnár iš CSFK Konkoly Observatorijos Budapeštas, Vengrija.
©L. Molnár, AAVSO, UCSD/SMEI, NASA/STEREO/HI

Jų analizė rodo, kad Betelgeizės masė yra 16,5 – 19 Saulės masių — tai šiek tiek mažiau, nei ankstesnis vertinimas. Dar tyrimas parodė, koks Betelgeizės dydis, bei jos atstumą iki Žemės. Tikrasis žvaigždės dydis visad buvo neaiškus: pavyzdžiui, ankstesni tyrimai rodė, kad ji galėtų būti Jupiterio orbitos dydžio. Tačiau komandos rezultatai rodo, kad Betelgeizė yra tik dviejų trečdalių šio dydžio, tai yra, jos spindulys 750 kartų didesnis už Saulės. Žinant fizinį žvaigždės dydį, bus galima nustatyti jos atstumą nuo Žemės. Kol kas, komandos rezultati rodo, ad ji yra vos už 530 šviesmečių, arba 25 procentais arčiau, nei manyta.

Iš šių rezultatų darosi aišku, kad Betelgeizė greitai sprogti dar nesirengia, ir kad ji per toli nuo Žemės, kad atėjus sprogimo laikui, reikėtų baimintis reikšmingų pasekmių, nors, aišku, supernovos sprogimas ryškus įvykis. O kadangi Betelgeizės yra artimiauisas tokio sprogimo kandidatas, tai suteiks retai pasitaikančią galimybę tyrinėti, kas nutinka, kai tokia žvaigdė sprogsta.

 
 

Kavli Institute for the Physics and Mathematics of the Universe
scitechdaily.com

Nuoroda: „Standing on the Shoulders of Giants: New Mass and Distance Estimates for Betelgeuse through Combined Evolutionary, Asteroseismic, and Hydrodynamic Simulations with MESA“ by Meridith Joyce, Shing-Chi Leung, László Molnár, Michael Ireland, Chiaki Kobayashi and Ken'ichi Nomoto, 13 October 2020, The Astrophysical Journal.
DOI: 10.3847/1538-4357/abb8db
arXiv: 2006.09837

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(18)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-02-21 ->
Supermilžinės Betelgeizės tyrimai atskleidė jos pulsavimo priežastį – sprogimo dar teks palaukti
2020-01-21 ->
2020-01-05 ->
2019-12-28 ->
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(0)
42(0)
41(0)
28(0)
16(0)
11(0)
Savaitės
64(0)
52(0)
51(0)
Mėnesio
151(37)
117(14)
104(8)
97(7)