Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Populiariausi mitai apie žmogaus smegenis: štai kokie „neuroskiedalai“ gyvi dar šiandien

2021-05-26 (0) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (275)
    Share

Kažkada mokslininkai manė, kad Visata yra pripildyta įsivaizduojama substancija, vadinama eteriu – o gydytojai manė, kad ligas sukelia blogas kvapas, vadinami miazma. Abu šie mitai išgyveno daugiau nei 100 metų – tačiau vėliau juos paneigė surinkti moksliniai įrodymai.

Neuromokslo sritis taip pat turi gausybę mitų apie smegenis, kurie atrandant naujus duomenis, po truputį nyksta. Kai kurie jų yra gyvi dar ir šiandien – kai kurioje žiniasklaidoje ir tam tikrose knygose bei straipsniuose. Neuromokslininkas Davidas Lindenas juos vaizdžiai vadina „neuroskiedalais“. Šie mitai gyvuoja ne dėl to, kad būtų paremti įrodymais, o dėl to, kad jie nuolatos kartojami ir jais tikima. Žemiau pateikiame keletą populiariausių mitų apie žmogaus smegenis.

Jūsų galvoje driežas negyvena

Ar kada nors girdėjote, kad jūsų poreikiai slypi giliai senovinėse smegenų dalyse, kuriuos, kaip teigiama, paveldėjote iš priešistorinių roplių? Arba apie „racionalias smegenis“, kurios randasi virš „driežo smegenų“? ši istorija apie žmogaus viduje slypintį roplį, įvyniotą į racionalumo skraistę, neva paaiškina, ką reiškia būti moraliu, sveiku žmogumi.

Mintis, kad žmogaus protas yra mūšio laukas tarp aistros ir racionalumo, kilo dar senovės Graikijoje. Ji išpopuliarėjo tyrinėjant smegenis XX amžiaus viduryje, kai mokslininkai mėgino suprasti smegenų funkciją lygindami žmogaus smegenis su kitų gyvūnų smegenimis – ir tai dariai tiesiog vizualiai. Tačiau naujausi neuromokslo duomenys akivaizdžiai rodo, kad smegenys neevoliucionuoja sluoksniais, tarsi ant iškepto pyrago dar būtų uždedama vyšnia. Vietoje to, visų žinduolių ir netgi stuburinių smegenys vystosi vienodai. O vienintelis gyvūnas, kuris turi driežo smegenis, yra driežas.

Kairysis smegenų pusrutulis neatsakingas už logiką, dešinysis – už kūrybingumą

 

Nei vienas smegenų pusrutulis ar dalis nėra atsakinga už polinkį į meną, matematinę logiką ar kitą psichologinę funkciją. Beveik kiekvieną veiksmą ir kiekvieną potyrį apdoroja neuronai, kurie yra pasiskirstę po visas smegenis.

Viena smegenų dalis – smegenų žievė – iš tiesų susideda iš dviejų pusrutulių, tačiau jie yra sujungti požievinėmis dalimis, kurios sudaro likusias smegenis. Todėl netiesa, kad kai kurie neuronai kairėje smegenų dalyje sukuria kompiuterių inžinierių, o kai kurie, esantys dešinėje, sutveria poetą. Kai kurios funkcijos iš tiesų vykdomos viename smegenų pusrutulyje – pavyzdžiui, už kalbinius gebėjimus yra atsakingas kairysis pusrutulis – tačiau tai susiformuoja ilgainiui ir ne pas visus žmones.

Kortizolis nėra vien streso hormonas, o serotoninas – vien laimės

Dažnai manoma, kad žmogaus smegenys pačios pasako, kada jas apima stresas – kai arterijas užpildo kortizolis – o neuronai ima dalintis serotoninu, kad sukurtų laimės jausmą. Tačiau iš tiesų nei vienas hormonas neturi vienos psichologinės paskirties, o visos cheminės medžiagos, kurios sukelia tam tikrą būseną, veikia kartu.

Pavyzdžiui, kortizolis padidina gliukozės kiekį kraujotakoje, kad suteiktų staigų ir didelį energijos antplūdį žmogaus ląstelėse. Tai nutinka, kai žmogus jaučia to poreikį, nepriklausomai nuo to, ar jį veikia stresas, ar ne. Smegenys liepia antinksčiams išskirti kažkiek kortizolio prieš sportuojant ar pabundant ryte, kad žmogus gautų energijos. Kortizolis gali būti išskiriamas streso metu, tačiau jis nėra „streso hormonas“. Lygiai taip pat serotoninas nėra „laimės hormonas“. Jis turi daugybę funkcijų.

 

Pavyzdžiui, žmogaus organizme serotoninas reguliuoja pagaminamų riebalų kiekį. Smegenyse serotoninas padeda nustatyti, kiek organizmas gauna ir kiek sunaudoja energijos. Jis leidžia eikvoti energiją, net jei negaunamas joks atlygis – o tai leidžia žmogui tyrinėti, ieškoti ir būti smalsiam. Serotoninas taip pat padeda kitiems neuronams perduoti informaciją, kad būtų sukurtos mintys, jausmai, suvokimas ir veiksmai.

Matote ne vien akimis, girdite ne vien ausimis, o jaučiate ne vien oda

Pagalvokite apie tai, kai paskutinį kartą plovėte veidą. Jūsų oda jautė raminantį, šiltą vandenį. Ar tikrai? Žmogaus oda negali jausti šlapumo. Tad kas čia vyksta? Jūsų smegenys paslapčia derina keletą informacijos šaltinių, įskaitant lietimą, temperatūrą ir žinias iš ankstesnių potyrių – kad sukurtų sušlapimo pojūtį.

Visi žmogaus pojūčiai iš tiesų yra sukuriami smegenyse, o ne tiesiog aptinkami jutiminių organų. Jūs nematote savo akimis, jūs matote savo smegenimis – remiantis tuo, kas yra jūsų smegenyse ir jutimine informacija, atkeliaujančia per akių tinklainę.

Lygiai taip pat jūs girdite smegenimis, kurios sukuria garsus pagal duomenimis, gaunamus per ausis. Panašiai yra sukuriami kvapo, skonio, lietimo ir kiti pojūčiai. Dėl tos pačios priežasties lipant laiptais į viršų širdis ima dažniau plakti, o giliai įkvėpus išsiplečia plaučiai.

Smegenys ne reaguoja į aplinką, o...

 

Bėgant dienai atrodo, kad jūsų smegenys nuolatos reaguoja į aplink vykstančius dalykus. Jūs pamatote mielą šuniuką ir nusišypsote. Draugas pasako sugėdinančią pastabą, ir jūs paraustate. Jūsų odą praduria švirkšto adata ir pajuntate skausmą. Tačiau jūsų smegenų neuronai nebūna vienoje vietoje dar iki kam nors jų neužvedant.

Vietoje to, jūsų smegenys nuolatos spėlioja, kas gali nutikti kitą akimirką – ir lygina šiuos spėjimus su jutiminiais duomenimis, kuriuos gauna iš išorinio pasaulio bei organizmo viduje. Šie spėjimai yra tarsi sėklos, kurios iššaukia veiksmus ir potyrius.

Tiesą sakant, smegenys iššaukia veiksmus ir potyrius dar negavus duomenų iš akių, ausų, nosies ir kitur. Jūsų smegenys nereaguoja į išorinį pasaulį – jos amžinai spėlioja tarsi būrėja, įsivaizduodama, kaip atrodys jūsų pasaulis, kaip jūs reaguosite ir kuo būsite. Iš jutiminių organų gaunama informacija tik patvirtina šiuos spėjimus arba juos pakoreguoja, o šis procesas yra vadinamas „mokymusi“. Viso šio spėliojimo proceso pajusti neįmanoma. Jis toks greitas ir sklandus, kad atrodo, jog jūs reaguojate.

Veidrodiniai neuronai nėra ypatingos ląstelės, kuriančios empatiją

Prieš keletą dešimtmečių kai kurie mokslininkai pastebėjo neuronus, kurie atrodė simetriški. Jų aktyvumas padidėja, kai atliekate tam tikrus veiksmus – pavyzdžiui, mojuojate ranka, arba stebite, kai kas nors kitas atlieka panašų veiksmą. Dėl tokio savo unikalaus elgesio šie neuronai buvo pavadinti „veidrodiniais neuronais“. Tačiau iš tiesų jie yra įprasti neuronai, kurie susiję su jau minėtu spėliojimu.

 

Kiekvieną akimirką jūsų smegenų spėlionės prasideda tyliais paliepimais judinti kūno dalis: pavyzdžiui, pakoreguoti širdies ritmą, sutraukti žarnas, gaminti hormonus ar pakelti ranką. Šių paliepimų kopijos yra siunčiamos į jutimines sistemas, kad jos taptų spėlionėmis to, ką matote, girdite ar jaučiate – jeigu judate.

Šie paliepimai kartais įvykdomi, o kartais ne – tačiau jie yra svarbi gebėjimo suvokti, tame tarpe ir kitų žmonių veiksmus, dalis. Todėl tie patys neuronai, kurie priverčia jus pamojuoti draugui sveikinantis, lygiai taip pat padeda jums suvokti, kai kitas žmogus iškelia ranką į orą ir tokiu būdu su jumis sveikinasi. Tai nėra „atkartojimas“, o įprasto smegenų prognozavimo proceso dalis.

Smegenys nesaugo prisiminimų

Smegenys nesaugo prisiminimų taip, kaip kompiuteris saugo failus – kad juos pritraukus būtų galima ištraukti. Jūsų smegenys atkuria prisiminimus pagal poreikį, naudojantis elektros impulsais ir cheminėmis medžiagomis. Šį procesą mes vadiname „prisiminimu“, tačiau jis labiau primena „atkūrimą“. Ir kiekvieną kartą, kai prisiminimai yra atkuriami, jie atkuriami naudojant skirtingus neuronus. Juos taip pat veikia dabartinė situacija – todėl kiekvienas atkūrimas gali skirtis tam tikromis detalėmis.

 

Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko atpažinimas teismo proceso metu yra nepatikimas įrodymas. Prisiminimai labai lengvai kinta. Vieno tyrimo metu, kuriame dalyvavo nuteistieji, vėliau buvo išteisinti dėl naujų DNR įrodymų, 70 procentų kaltinamųjų buvo nuteisti remiantis liudytojų parodymais.

Smegenys negali sukurti naujų ląstelių?

Šis mitas iš dalies yra teisingas (todėl tai tėra tik pusiau mitas). Kai kurios smegenų dalys negali sukurti naujų smegenų ląstelių – tačiau kai kurios gali. Viena tokių dalių yra hipokampas, kuris yra svarbus mokantis, atsimenant, reguliuojant suvalgomo maisto kiekį bei atliekant kitas biologines funkcijas.

Įdomu tai, kad dauguma kitų gyvūnų gali atsiauginti naujus neuronus visose smegenų dalyse. Tad kodėl negalime mes? Kai kurie mokslininkai svarsto, kad tai galbūt yra „kaina“, kurią mokame už savo ilgaamžiškumą. Ilga gyvenimo trukmė reikalauja patikimos atminties. Smegenims reikia būdo, kaip galėtų atkurti praeities įvykius, įvykusius ne tik prieš kelias dienas ar savaites, bet ir prieš daugelį metų. Nauji neuronai yra skirti išmokti naujiems dalykams bei sukurti naujiems prisiminimams, o ne atkurti senus prisiminimus. Tam tikra prasme nauji neuronai leidžia smegenims naudoti praeitį tam, kad būtų galima nuspėti ateitį.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(15)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
37(0)
36(5)
30(0)
25(1)
25(0)
24(0)
23(1)
19(0)
16(5)
Savaitės
76(3)
70(0)
67(1)
60(0)
Mėnesio
232(8)
111(3)
108(12)
106(26)
105(0)