Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Kokios kasdienės veiklos kelia didžiausią tikimybę mirti? Tai galima išmatuoti mikromortais

2021-10-24 (7) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (275)
    Share

Skrydis lėktuvu. Šuolis su parašiutu. Pasivažinėjimas motociklu. Tiesiog išėjimas pasivaikščioti į gatvę. Mes suprantame, kad teoriškai darydami bet kurį šių dalykų galime mirti – nors tikimybė labai maža. Tačiau kaip palyginti tikimybes mirti nuo skirtingų priežasčių ir suprasti, kurios veiklos yra pavojingiausios? Tai padaryti padeda mikromortai.

Mikromortas – tai specifinis matavimo vienetas. Jis įvertina tikimybę mirti užsiimant tam tikra veikla.

Jei veiklos pavojingumas yra 1 mikromortas, tai reiškia, kad tikimybė, jog ja užsiimantis žmogus mirs, yra viena iš milijono.

Mikromortus galima naudoti lyginant įvairių kasdienių veiklų pavojingumą. Taip pat lyginant tikimybes, kad žmogus mirs dėl vienos ar kitos priežasties.

Vienas iš milijono gali atrodyti kaip nedidelė tikimybė. Tačiau, kalbant apie mirtis, net ir nedidelės tikimybės yra didelės. Todėl ir pasirinktas toks atskaitos taškas.

Kai kalbame apie mirtį, įprastai procentais vertinti tikimybes nėra gera mintis. Tarkime, jūs susirgote liga, kuria susirgus tikimybė išgyventi yra 98 proc. Atrodo daug? Taip, tačiau jei ta liga susirgs 1 000 000 žmonių, iš jų 20 000 mirs. Ir ta liga taps dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje.

Kitas pavyzdys – tarkime, jūs kasdien užsiimate kokia nors veikla, kuria užsiimant tikimybė išgyventi yra 99 proc. Nors tikimybė mirti atrodo maža, ji vis dėlto yra 1 iš 100.

Statistika negailestinga – jei tokią tikimybę tikrinsite kasdien, greičiausiai metų pabaigos gyvas nesulauksite.

1979 m. Stanfordo universiteto ekonomikos profesorius Ronaldas A. Howardas suprato, kad norint lyginti tikimybes mirti ir skirtingų dalykų keliamus pavojus reikia naujo atskaitos taško. Todėl jis ir sugalvojo mikromortą.

1 mikromorto tikimybė mirti yra panaši į tikimybę, kad 20 kartų iš eilės metus monetą, ji 20 kartų iš eilės atsivers ta pačia puse – herbu arba skaičiumi.

Kitaip tariant, tokia tikimybė labai maža, bet ji egzistuoja.

Kaip apskaičiuojami mikromortai? Tai galima padaryti analizuojant turimus duomenis ir žiūrint, kiek žmonių per tam tikrą laikotarpį mirė dėl tam tikros priežasties. Ir lyginti tą skaičių su visa populiacija.

Pavyzdžiui, Lietuvoje 2020 m. paskendę mirė 140 žmonių. Lietuvoje 2020 m. pradžioje gyveno 2,7941 mln. gyventojų. Atlikę matematinius veiksmus gauname, kad tikimybė statistiniam lietuviui per metus mirti paskendus yra apie 50 mikromortų. Arba 1 iš 20 000.

Žinoma, čia kalbama apie statistinį lietuvį ir vidutinę tikimybę. Realybėje daug veiksnių šią tikimybę gali sumažinti arba padidinti.

Tikimybė, kad paskendęs mirs žmogus, kuris girtas naktį maudosi Baltijos jūroje, yra didesnė, negu kad mirti žmogui, kuris blaivas dieną maudosi negiliame ežere. O dar mažesnė tikimybė mirti yra žmogui, kuris išvis niekad nesimaudo.

Tačiau mikromortai atspindi visų šių veiksnių vidurkį. Tad vidutines tikimybes mirti lyginti, remiantis mikromortais, galima.

 

Tarkime, vidutinė tikimybė, kad lietuvis mirs transporto įvykyje, remiantis 2020 m. duomenimis, yra 77,4 mikromorto per metus. O kad mirs apsinuodijęs alkoholiu – apie 48,5 mikromorto per metus.

Tikimybė mirti eismo įvykyje, jei esate pėstysis, yra apie 22,2 mikromorto per metus. Tikimybė mirti nukritus nuo laiptų – apie 10 mikromortų per metus.

Net jei niekur neinate iš namų, pavojus nedingsta. Lietuvoje tokie skaičiai mirties statistikose nėra išskiriami, bet kitų šalių statistika, rodo, kad, pavyzdžiui, sėdėjimas ant kėdės kelia 1,3 mikromorto tikimybę mirti (nes galima nuo jos nukristi). O maudymasis vonioje – 0,3 mikromorto.

Be to, galima siaurinti kategoriją žmonių, kurios tikimybė mirti dėl tam tikros priežasties domina. Ir ieškoti įdomių skirtumų.

Trumpam grįžkime prie skendimo. Jei esate vyras, tikimybė mirti paskendus per metus yra apie 88 mikromortus, o jei esate moteris – apie 16,7 mikromorto. Vyrai tiesiog vandens telkiniuose elgiasi neatsargiai ir paskęsta daug dažniau negu moterys.

Kalbant apie specifines pavojingas veiklas, kuomet įmanoma, mikromortus skaičiuojant stengiamasi imti ne visą valstybės gyventojų skaičių, bet tik veikla, kurios mirtingumas domina, užsiimančių žmonių skaičių.

 

Tarkime, Jungtinėje Karalystėje 1994-2013 m. laikotarpiu atlikta maždaug 4,8 mln. šuolių parašiutu. 41 iš šių šuolių baigėsi tragiškai. Tad kiekvieno šuolio parašiutu mirties tikimybė yra apie 8 mikromortus.

Panašiai buvo apskaičiuotos ir kitų rizikingų veiklų tikimybės. Tarkime, užsiimant povandeniniu nardymu tikimybė mirti yra 5-10 mikromortų, priklausomai nuo šalies.

Esama ir daug pavojingesnių veiklų. Štai lipant į Everestą tikimybė mirti yra beveik 40 000 mikromortų. 1922-2012 m. laikotarpiu į Everestą sėkmingai pakilti pavyko ~5,6 tūkst. žmonių, o tai darydami mirė 223 žmonės.

O kaip tuomet, kai kalbama apie keliones? Pavyzdžiui, automobiliu ar lėktuvu?

Tuomet įprastai skaičiuojama, kokį atstumą žmogus turėtų nukeliauti, kad jo tikimybė patekti į mirtiną avariją būtų 1 mikromortas.

Pavyzdžiui, 400 km, kuriuos nuvažiuojate automobiliu, tikimybę mirti padidina vienu mikromortu. Taip pat kaip ir 9900 km, kuriuos nuskrendate lėktuvu.

Kitaip tariant, jei jūsų kelionė į oro uostą automobiliu trunka apie 40 km, o skrisite apie 1000 km, tikimybė žūti skrydžio metu ir kelionės į oro uostą metu yra maždaug tokia pati – apie 0,1 mikromorto. Ir ta tikimybė yra gerokai mažesnė negu šokant su parašiutu.

 

Tačiau jei važiuojate motociklu, pakanka nuvažiuoti vos 10 km, kad tikimybė mirti išaugti 1 mikromortu. Kitaip tariant, 400 km kelionė motociklu kelia apie 40 mikromortų pavojų – tad tikimybė mirti yra 40 kartų didesnė negu važiuojant tą patį atstumą automobiliu arba 5 kartus didesnė negu vienąkart iššokus parašiutu.

Mikromortais galima lyginti ne tik veiklas, bet ir skirtingų žmonių grupių tikimybę mirti. Kriterijų galima pasirinkti patį įvairiausią – amžių, lytį, gyvenamąją vietą ir t. t.

Pavyzdžiui, jei jums yra tarp 20 ir 24 metų, tikimybė, kad rytoj mirsite dėl bet kokios priežasties, yra 1,7 mikromorto. Arba maždaug 1 iš 600 000.

Tačiau jei esate šiai amžiaus grupei priklausantis vyras, tikimybė rytoj mirti yra apie 2,66 mikromorto, o jei esate moteris – vos 0,7 mikromorto. Kitaip tariant, 20-24 metų amžiaus vyrai miršta maždaug 4 kartus dažniau negu moterys.

Paaiškinti tai nėra sunku – šioje amžiaus grupėje dauguma žmonių miršta ne dėl ligų, o dėl nelaimingų atsitikimų – avarijų, paskendimų ir. t. t. O vyrai dėl tokių priežasčių miršta daug dažniau negu moterys, nes yra labiau linkę elgtis neatsargiai.

Nepriklausomai nuo lyties, su amžiumi tikimybė mirti didėja. Jeigu jums yra daugiau negu 85 metai, tikimybė, kad rytoj mirsite dėl bet kokios priežasties, jau yra apie 488 mikromortus. Arba maždaug 1 iš 2000. Tai galbūt skamba šiek tiek liūdnai, bet tokia jau realybė.

 

Visi šie skaičiai gaunami tiesiog paimant atitinkamos amžiaus grupės ir/arba lyties žmonių mirčių per 2020 m. skaičių Lietuvoje, padalinant iš tos grupės žmonių skaičiaus Lietuvoje 2020 m. pradžioje, padauginant iš milijono ir padalinant iš 365.

Skaičiai gali skambėti gana baugiai. Tačiau iš tiesų jie tik primena gyvenimišką tiesą – beveik bet kas, ką mes darome, kelia kažkokią riziką, tik dažniausiai ta rizika yra tokia maža, kad apie ją net neverta galvoti.

Taip pat svarbu prisiminti, kad mikromortai padeda palyginti skirtingas šalis, amžiaus grupes, lytis, skirtingų veiklų pavojingumą ir t. t., bet tik tuomet, kuomet kalbama apie vidutinį mirtingumą ir tūkstančius ar milijonus žmonių.

Kalbant apie konkrečias kasdienes situacijas, nesvarbu, kokia veikla užsiimsite – ar einate pasivaikščioti, ar važiuosite motociklu, ar maudysitės – svarbiau ne galvoti apie mikromortus, o nepamiršti saugumo taisyklių.

Taip, kelyje galite mirti ir besilaikydamas visų eismo taisyklių, tačiau jei jų nesilaikysite, vairuosite neblaivus, neužsisegęs saugos diržų ir t. t., tikimybė mirti bus daug didesnė.

 

Daugeliui lietuvių tikimybė mirti lipant į Everestą yra nulinė – vien todėl, kad jie niekad nelips į Everestą. Daugelis lietuvių vairuodami automobilį ar motociklą laikosi eismo taisyklių ir renkasi saugų greitį, tad ir jų tikimybė mirti yra labai maža.

Be to, mikromortai padeda apskaičiuoti tikimybę mirti staigiai, tačiau jie mažiau tinkami įvertinti grėsmę mirti lėtine mirtimi – tarkime, per vakarą išgertas puslitris degtinės didžiąja dalimi atvejų jūsų iškart į kapus nenuvarys, bet jei tai kartosite kas kelias dienas, jūsų tikėtina gyvenimo trukmė reikšmingai sutrumpės. Tačiau tai – jau kita tema.

Parengta remiantis „The Conversation“, theboar.org, Statistikos departamento ir Higienos instituto duomenimis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(24)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(17)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
31(1)
29(0)
27(0)
25(6)
22(2)
22(0)
21(0)
19(1)
18(0)
Savaitės
90(1)
80(0)
77(6)
Mėnesio
111(22)
102(1)
92(0)
82(5)