Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Įdomusis mokslas

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2013-12-29 4
Penktojo ir šeštojo XX amžiaus dešimtmečių sandūroje prancūzų mokslininkas Žakas Kusto, betyrinėdamas jūrų pasaulį, ėmė aktyviau darbuotis prie to, kaip surinktas žinias įdomiai ir populiariai perteikti visuomenei. Savo ekspedicijose jis rinko vandens augalus bei gyvūnus, filmavo ir fotografavo povandeninio pasaulio įdomybes, aprašinėjo savo kelionių įspūdžius bei atsiminimus.
(2) 2013-12-28 9
Viena svarbiausių ir garbingiausių mokslininkų veiklos sričių – tai žinių apie pasaulį skleidimas plačiajai visuomenei. Mokslo populiarinimo misija tapo ypač reikšminga, kuomet įsibėgėjo technologinis progresas bei įsitvirtino nuo apsišvietusio ir raštingo elektorato priklausomos demokratinės valstybių santvarkos. JAV mokslininko Neilo Taisono (Neil DeGrasse Tyson) teigimu, „jei esi moksliškai neraštingas, pats to nežinodamas tarsi pašalini save iš demokratinio proceso“. XX amžiuje išplitus televizijai bei kitoms žiniasklaidos priemonėms, atsivėrė ištisa nauja niša, leidusi savo gabumus atskleisti mokslo populiarintojams.
(0) 2013-12-26 3
XVIII amžiuje gyvenęs rusų intelektualas Michailas Lomonosovas buvo universalus genijus. Jis domėjosi ir rašė įvairiomis gamtos bei visuomenės mokslų temomis ir daugelyje jų reikšmingai prisidėjo prie pažinimo progreso. Be to, jis užsiėmė vizualiniu bei kalbos menu. Mokslinė Lomonosovo veikla gali būti chronologiškai skirstoma į tris periodus. Iki chemijos laboratorijos įkūrimo 1748 metais jis daugiausiai vykdė fizikos ir mineralogijos tyrimus. Tarp 1748 ir 1753 metų jo prioritetu tapo laboratoriniai chemijos bandymai ir su tuo susiję moksliniai projektai. Galiausiai, vėlyvojoje savo karjeros fazėje, mokslininkas įsitraukė į platesnį pažinimo sričių spektrą, apimantį ne tik gamtos, bet ir taikomuosius bei visuomenės mokslus.
(1) 2013-12-25 9
Žmonijos istorijoje būta išties universalių genijų, sugebėjusių pasižymėti net keliose skirtingose srityse. Tokiais žmonėmis laikomi garsieji italų Renesanso veikėjai Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarroti) bei vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjų Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Į šią kompaniją galime drąsiai įrašyti ir vieną iškiliausių Rusijos protų – universalųjį XVIII amžiaus mokslininką, menininką bei kultūros veikėją Michailą Vasiljevičių Lomonosovą (Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов).
(0) 2013-12-24 0
Jorko universiteto (Kanada) mokslininkams pavyko pasitelkti degtinę, kad nedideliu atstumu būtų perduotos tekstinės žinutės. Mokslinio darbo rezultatai publikuoti straipsnyje, kuris publikuotas puslapyje PLOS One.
(1) 2013-12-23 0
Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmonė?
(6) 2013-12-22 1
Vokietijos mokslininkas Vilhelmas Rentgenas buvo bene geriausias savo laiko fizikas eksperimentatorius. 1895 metų lapkričio 8 dieną eksperimentiškai aptikęs naujo tipo X spindulius, mokslininkas neskubėjo šiuo atradimu dalintis su visu pasauliu. Kol nebuvo užtikrintas, ką tiksliai rado ir ar eksperimentuose neįsivėlė klaidų, jis nepasigyrė savo atradimu nei mokslo kolegoms, nei žmonai.
(3) 2013-12-21 2
Svarbiausias gamtos mokslų uždavinys – atverti langą į pasaulio pažinimą. Žmogiškieji klausos, regos ir kiti jutimai šiam tikslui yra nepakankami, nes riboti. Visa mūsų regima šviesa su visomis vaivorykštės spalvomis tėra siauras ruoželis elektromagnetinių bangų dažnių skalėje. Realus pasaulis yra margesnis ir keistesnis nei savo intuicija bei jutimais galėtume numanyti. Mes esame tarsi kaliniai Platono „Valstybėje“ aprašytame urve – matome tikrojo pasaulio šešėlius, bet ne patį pasaulį. Todėl itin reikšminga modernaus mokslo progreso dalimi tapo technologija, gebanti praplėsti šiuos jutimus ir surinkti tą pasaulio teikiamą informaciją, kurios savo natūralių receptorių pagalba tiesiog nepastebėtume.
(3) 2013-12-18 3
Jei žiūrėdami į šiuos objektus pamanysite, kad jie juda – jums už tai bus atleista. Nes jos apkvailina ne katiną.
(0) 2013-12-17 1
Pabandykite sugalvoti, kaip galėtų atrodyti blogiausia Saulės sistemos diena. Galbūt į galvą šovė mintis apie tai, kaip Saulė įsirėžia į kitą žvaigždę ir sunaikina didžiąją dalį Saulės sistemos? Ne? Vadinasi, tokios nelaimės nepajėgia sugalvoti net ir jūsų vaizduotė. O juk tai... – tik perspektyvos klausimas.
(13) 2013-12-16 0
940 knygų jau perskaitęs mažylis intelektu prilygsta tokiems genijams kaip Albertas Einšteinas, Bilas Geistas ir Stivenas Hokingas.
(1) 2013-12-15 0
Žymus britų astrofizikas Stephenas Hawkingas parengė „Apple“ išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtą programą „Snapshots of the Universe“, pranešė „Engadget“. Ji išleista bendradarbiaujant su leidykla „Random House“.
(19) 2013-12-09 2
Vienas kubas tamsus, kitas – šviesus. Vienas – pilkas, kitas – baltas. Čia – du skirtingų spalvų kubai, tiesa? Ne. Abu iliustracijoje matomi kubai yra tos pačios spalvos.
(0) 2013-12-09 0
Pats seniausias žinomas muzikos instrumentas yra maždaug 40000 metų senumo fleita. 1759 metais Prancūzijoje jėzuitų kunigas išrado elektrinį klavesiną. Tai pirmasis žinomas elektra maitinamas muzikos instrumentas pasaulyje.
(0) 2013-12-09 0
Jei pavyktų išsiaiškinti, kaip žmogaus smegenys veikia žemiausiu neuronų tinklo lygiu, būtų atrasta naujų smegenų ligų gydymo būdų. Taip teigia Žmogaus smegenų projekto vadovas Vitalis Karasenka.