Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Mokslo atradimų istorijos (Įdomusis mokslas | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(24) 2008-09-28 0
Kalifornijos matematikai rado naują didžiausią, 13 mln. skaitmenų ilgio pirminį skaičių ir pretenduoja gauti 100 tūkst. dolerių (apie 234 tūkst. litų ) premiją, praneša BBC. Pirminis skaičius yra natūralusis skaičius, kuris dalinasi tik iš savęs ir iš vieneto.
(19) 2008-07-30 2
Puikiai tamsoje ar 3 km gylyje po vandeniu filmuojančių japoniškų vaizdo kamerų vartotojai nė neįtaria, kad prie šio atsiradimo prisidėjo lietuvių mokslininkai. Tiesa, už šį išradimą jie negavo nė cento, kadangi tėvynėje savo laiku jis buvo išjuoktas kaip prieštaraujantis fizikos dėsniams. Nesuskubus jo užpatentuoti, tai padarė japonai.
(22) 2008-07-28 0
Pietų Korėjos mokslininkams pavyko dar vienu žingsniu pasistūmėti į priekį kuriant stabilius branduolinės sintezės reaktorius. Šalies Nacionaliniame branduolinės sintezės tyrimų institute (National Fusion Research Institute) atlikto eksperimento metu tyrinėtojams pavyko sukurti superįkaitintos plazmos būseną, kuri išliko stabili 249 milisekundes - beveik du su puse karto ilgiau nei buvo tikimasi. Tai naujos formos plazma, kurią būtų galima naudoti elektrai generuoti analo...
(5) 2008-07-24 0
Tokijo Technologijų Instituto (Japonija) profesorius Tomiki Ikeda kartu su savo komanda sukūrė plastikinį motorą, kuris varomas tiesiogiai Saulės šviesa. Priešingai nei fotogalvaninių elementų atveju, šiame įrenginyje šviesa nekonvertuojama į elektrą. Motoras sukimosi momentą gauna iš specialaus plastmasės mišinio, turinčio azobenzeno. Toks mišinys susitraukia jį paveikus ultravioletine šviesa ir atgauna pradinę formą, jį apšvietus matomo diapazono šviesa.
(0) 2008-07-17 0
Labai tikėtina, jog pavyks atskleisti sudėtingą kadaise virš dinozaurų galvų sklandžiusių ir seniai išnykusių paukščių plunksnų dangos raštą. Mokslininkai sugalvojo 100 milijonų senumo suakmenėjusių plunksnų spalvų struktūrą interpretuoti mikroskopu tirdami spalvas lemiančias ląsteles - melanosomas - kurios kažkokiu būdu išliko nesunaikintos fosilizacijos proceso metu.
(2) 2008-06-28 0
Pietų Kalifornijos Universiteto (JAV) "ICT Graphics Lab" padalinio mokslininkai sukūrė palyginti nedidelės savikainos 3D holografinio displėjaus sistemą. Vaizdo atkūrimo procesas nėra paprastas, tačiau jis išskaidomas į kelis pagrindinius etapus, kurie šiandieniniam mokslui ir technikai jau yra įveikiami. Tam naudojamas greitai besisukantis veidrodis, greitaveikis DLP projektorius ir gudri matematinė posistemė.
(3) 2008-06-16 1
Galime tik spėlioti, ką senovės Romėnai būtų pagalvoję apie dabartinius stalo žaidimus, tačiau tiksliai žinome, jog panašiai pramogauti mėgo ir jie. Vienas pagrindinių tokio fakto įrodymų - 2-ajame mūsų eros amžiuje Romoje pagamintas stiklinis dvidešimties pusių (d20) kauliukas įžymiajame Christie's aukcione parduotas už 17925 dolerių. Istorikai žino, kad jame pavaizduoti simboliai yra romėniški, tačiau kol kas nėra išsiaiškinę, kokiame žaidime jie buvo naudoj...
(4) 2008-06-10 0
Pensilvanijos (JAV) mokslininkai aptiko 120000 metų amžiaus mažų bakterijų rūšį, gyvenančią dviejų mylių gylyje po Grenlandijos ledynais. Tikimasi, jog mikroorganizmų gebėjimas išlikti šioje žemos temperatūros, aukšto slėgio, mažo deguonies kiekio ir prastomis mitybos sąlygomis leis tirti, kaip gyvybė (bendrąja prasme) gali išlikti įvairiose ekstremaliose mūsų planetos vietose ir, galbūt, kitose planetose.
(5) 2008-06-03 0
Pažvelkite į štai šią nuotrauką: raudonos linijos yra visiškai tiesios, tačiau jei jūs kiek ilgiau sutelksite žvilgsnį ties vidurio tašku, atrodys, jog jos išlinksta į išorę. Rensselaer Politechnikos Instituto (Niujorkas, JAV) mokslininkas Mark'as Changizi atrado ne tik šios, bet ir visų optinių iliuzijų paslaptį: jos veikia dėl to, kad smegenys sugeba "matyti" ateitį.
(9) 2008-06-03 0
Visi žinome, jog kompaso rodyklė rodo Šiaurės polių dėl Žemės magnetinio lauko. Tačiau kaip tas laukas susidaro? Merilendo Universiteto (JAV) geofizikas Dan'as Lathrop'as nori tai išsiaiškinti... pasigamindamas nuosavą planetą. Tiesa, planeta bus palyginti miniatiūrinė. Dabar mokslininkas konstruoja plieninę sferą, kurią dar šiais metais planuoja užpildyti išlydytu metalu. Vėliau visas 26 tonas sveriantis kamuolys bus įsuktas - maksimalus greitis ties ekvatoriumi sieks ...
(0) 2008-05-31 0
Žmonės ilgai bandė sukurti metodą, kuriuo būtų galima stebėti, kaip virusai sugeba pajungti ląsteles masinei savo kopijų gamybai. Pirmą kartą istorijoje toks metodas atrastas, ir juo pasinaudodami mokslininkai užfiksavo pirmąsias virusinės dalelės susiformavimo gyvoje ląstelėje nuotraukas. Tikimasi, jog tai padės mokslininkams toliau gilintis į virusų veikimo mechanizmą.
(4) 2008-05-29 0
Komiksų herojus Wolverine skausmingai išleidžia geležinius nagus tiesiog pro savo odą, o kai metalas įtraukiamas atgal, oda iškart užgyja. Pasirodo, jog Afrikoje gyvena grupelė varlių, galinti padaryti panašų veiksmą. Šie gyvūnai gina save nuo užpuolikų galinėse letenose turimais aštriais kauliniais nagais. Tačiau kad jais pasinaudotų, varlės turi juos išleisti į išorę pro savo odą. Tai - ekstremali gynybos rūšis, ir, tikėtina, unikali gyvūnijos pasaulyje.
(5) 2008-05-25 1
John'as Parkes'as gyvybės neįprastose vietose ieško jau daugiau nei 20 metų. Pastaruoju metu jo atrastos giliai vandenynuose klestinčios bakterijos gali priversti mus pergalvoti gyvybės sampratą ir apie galimybes ją rasti kitose planetose.
(0) 2008-05-23 0
NASA pastaruosius pora metų stebėjo Mėnulio paviršiuje kartas nuo karto įvykstančius žybsnius. Šis reiškinys nėra naujas - juos sukelia į mūsų planetos palydovo paviršių atsitrenkiantys meteoroidai. Mokslininkai, rengdamiesi būsimoms Mėnulio misijoms, stebi šio kosminio kūno paviršių. NASA Maršalo erdvės skrydžių centro meteoroidų tyrinėjimo padalinio vadovas Bill'as Cooke sako, jog "paprastai sprogimas prilygsta porai ar keletui šimtų kilogramų trotilo ir juos ...
(5) 2008-05-17 1
Pora Japonijos kompanijų - "Mitsubishi Chemical" ir "Sumitomo Chemical" savo ateities vizijose nesustoja ties lanksčiais ekranais ir plonyčiais telefonais. Jų esminis tikslas yra sukurti vadinamosios "užpurškiamos elektronikos" technologiją. Tai technologija, kai elektroninių įrenginių molekulės būtų saugomos lygiai taip pat kaip ir dažai - tiesiog skardinėse.