Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Mokslininkai ir išradėjai (Įdomusis mokslas | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2013-12-01 2
XVIII amžiaus pradžioje įtvirtinęs savo akademinį statusą Edmundas Halėjus susikoncentravo į darbą, kurį buvo pradėjęs daugiau nei prieš 20 metų. Mokslininko taikiklyje vėl atsidūrė kometų ir žvaigždžių orbitos.
(0) 2013-11-30 0
Tikrąjį mokslo progreso variklį sudaro ne tiek pavieniai sensacingi atradimai, kiek ilgas ir sunkus darbas, renkant bei kruopščiai apdorojant gausią empirinę medžiagą. Kantrybė, įžvalgumas, matematiškai preciziškas tikslumas ir begalinis pažinimo troškimas – tai savybės, kuriomis pasižymėjo iškilusis XVII – XVIII amžiaus anglų mokslininkas Edmundas Halėjus (egzistuoja keli jo pavardės tarimo variantai, todėl lietuviškoje literatūroje sutinkamas dvejopas pavardės vertimas – Halėjus arba Halis).
(1) 2013-10-27 5
Leidžiant Principia neapsieita be dramų. Halėjo siaubui, kai darbas jau buvo beveik baigtas, Niutonas ir Hukas susiginčijo dėl atvirkštinio kvadrato dėsnio autorystės, ir Niutonas atsisakė išleisti trečiąjį - pagrindinį - tomą, be kurio kiti du nedaug tereiškė. Tik griebęsis pašėlusiai taiklios diplomatijos ir pakartotinių meilikavimų Halėjus galiausiai sugebėjo gauti svarbiausiąjį tomą iš nepastoviojo profesoriaus.
(3) 2013-10-26 33
Vienas didžiausių ir įtakingiausių visų laikų protų buvo genialusis XVII – XVIII a. anglų mokslininkas Izaokas Niutonas. Šis žmogus – tai retas pavyzdys, kai vienas asmuo gali sukelti perversmą net keliose skirtingose mokslo srityse. Milžiniški Izaoko Niutono pasiekimai tiksliai ir matematiškai nagrinėjant fizinio pasaulio dėsnius tapo kertiniu akmeniu mokslo raidoje.
(44) 2013-10-20 5
Mažiau nei prieš metus dar visiškai dvasiniams ieškojimams atsidavęs Paskalis, 1647 metais vėl visa jėga metėsi prie mokslo, Paskalis pirmiausiai skyrė savo laiką tyrinėjimams fizikoje. Susidomėjęs vakuumo egzistavimu, jis pradėjo gilintis į šią problemą. Tuo metu mokslo pasaulyje vyravo Aristotelio požiūris, jog „gamta nemėgsta tuštumos“, todėl vakuumas negali egzistuoti. Tačiau Paskaliui tokio paaiškinimo buvo maža: jam reikėjo atlikti eksperimentus. „Lengviausiai įtikime tomis išvadomis, prie kurių prieiname patys“, – rašė jis.
(0) 2013-10-19 14
Blezas Paskalis – sudėtinga asmenybė, gimusi sudėtingais Renesanso laikais. Blaškomas tarp matematiško racionalumo ir religinių išgyvenimų, Paskalio gyvenimas puikiai atspindi visos epochos dvasią. Šie du skirtingi mokslo ir mistikos pasauliai, Paskalį lydėjo jau nuo pat mažens, ir nepaleido iki mirties. Prancūzų filosofas, genijus, per savo trumpą gyvenimą sukonstravęs skaičiavimo mašiną, atlikęs didžius atradimus geometrijoje, matematikoje, fizikoje, pateko tiek į filosofijos, tiek į pasaulio mokslo istoriją. Tačiau genialumą lydėjusi silpna sveikata, depresija bei keistos mistinės patirtys, neleido Paskaliui patirti ramaus ir šlovingo gyvenimo.
(16) 2013-10-13 3
1592 metais Galilėjui teko palikti Pizos universitetą, nebenorėjusį turėti reikalų su jo išsišokimais. Tačiau Padua universitetas gana noriai priėmė mokslininką, ir suteikė jam daugybę laisvės tęsiant darbus. Materialinė sėkmė ir profesinis pripažinimas augo. Be kita ko, Galilėjus sutiko moterį, Mariną Gambą, su kuria susilaukė trijų nesantuokinių vaikų. Nors Galilėjus save laikė dorovingu kataliku, tačiau nenusigręždavo nuo malonumų – mėgo vyną, moters kompaniją ir kitas pramogas. Taip pat, nematė didelio santuokos reikalo.
(3) 2013-10-12 5
Nuo genijaus iki eretiko, ir atvirkščiai, – toks yra vieno garsiausių viduramžių mokslininko Galilėjo Galilėjaus gyvenimo kelias. Užkietėjęs revoliucionierius, maištininkas, iki paskutiniųjų gynęs savo įsitikinimus, gali būti laikomas šiuolaikinio mokslo tėvu. Turėjęs drąsos ir ryžto sudrebinti sustingusį viduramžių mokslo pasaulį, Galilėjo Galilėjus privertė žmones kitaip pažvelgti į juos supantį pasaulį, bei įėjo į istoriją, kaip viena reikšmingiausių mokslo pasaulio figūrų. Vis dėl to, nesukalbamas ir sunkus mokslininko charakteris padėjo ne tik atlikti didžius atradimus, tačiau ir įsigyti daugybę priešų. Galilėjo Galilėjus – nenuorama, nepaliaujamai nervus gadinęs savo mokytojams, kolegoms, viršininkams ir priešams.
(1) 2012-10-14 0
Paslaptingos radiacijos atradimas prieš 100 metų sukėlė revoliuciją mūsų supratime apie subatominį pasaulį
(47) 2011-07-26 20
Kad dabar esame čia, mums klaikiai pasisekė. Pasisekė ne kartą – sekėsi nuolatos ir nesuskaičiuojamai. Prieš 13,7 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo gimė Visata. Nuo to momento praėjus maždaug 10 mlrd. metų, susiformavo planeta, kurią mes vadiname Žeme. Dar po kelių milijardų metų atsiradome visi mes. Tokios įvykių sekos galimybė yra tokia neįsivaizduojamai menka, jog statistiškai mes turėtume neegzistuoti. Vis tik mes egzistuojame. Jei pavyktų bent trumpam atitolti nu...
(22) 2011-05-18 3
Kaip susijusi matematika su kompiuteriais? Atsakymą turbūt žino daugelis technologijų gerbėjų – kompiuterių procesoriai daugiau nieko ir nedaro, tik skaičiuoja įvairias išraiškas, o gauti rezultatai ir yra tai, ko tikimasi iš kompiuterio – žaidimai, filmai, taikomųjų programų duomenys. Kuo kompiuteris galingesnis, tuo greičiau jis skaičiuoja įvairias operacijas, tuo greičiau pateikiami rezultatai, tuo maloniau su juo dirbti.
(0) 2011-03-16 1
Kovo 4 dieną Ženevoje, sulaukęs 85 metų, mirė žymus fizikas Simonas van der Mejeris (Simon van der Meer, kuriam kartu su jo kolega Carlo Rubbia 1984 metais buvo skirta Nobelio premija fizikos srityje. Šis apdovanojimas jam suteiktas už technologinę inovaciją, leidusią atrasti fundamentalias Visatą sudarančias daleles.
(112) 2010-11-26 11
Nuo pat 1905 metų, kai Einšteinas paskelbė savo Specialiąją reliatyvumo teoriją (SRT), daug kam kyla abejonių, kaip tokia neintuityvi teorija gali aprašyti pasaulį, kuriame gyvename. Abejonės dažnai grindžiamos „paradoksais“ – rašoma, kad SRT gali duoti du skirtingus atsakymus į tą patį klausimą. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti vieną iš paradoksų, pasitelkdami vieną ūkišką pavyzdį ir tuo pačiu aptarti, ką tokio nesuprantamo siūlo SRT bei su kuo ta...
(15) 2010-10-20 5
Benoit Mandelbrot yra laikomas šiuolaikinės fraktalinės geometrijos tėvu. Spalio 14 dieną miręs 85 metų amžiaus sulaukęs mokslininkas visą gyvenimą tyrė netolygias arba "fragmentuotas" geometrines formas ir procesus, kurių bet kokio dydžio atskiros dalys arba segmentai yra panašūs į bendrą visumą. Įdomu ir tai, jog jis turi sąsajų ir su Lietuva.
(31) 2010-07-03 21
Praeitoje dalyje aprašėme Alberto Einšteino gyvenimą nuo specialiosios realiatyvumo teorijos paskelbimo 1905-iais iki emigracijos į Jungtines Valstijas 1933-iais metais. Apžvelgėme jo sėkmingą profesinę ir ne tokią sėkmingą politinę karjerą.