Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Kai Bagdadas buvo pasaulio mokslo centras

2010-11-25 (7) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (2785)
    Share

Kokios asociacijos galėtų kilti užkalbintam nūdienos vakarų pasaulio gyventojui, paklausus jo, kaip jis įsivaizduoja Irako sostinę Bagdadą? Civilių vakariečių, bent jau per pastaruosius dešimtmečius, Bagdade, ko gero, lankėsi ne tiek jau ir daug. Tad galima teigti, kad dabartinio Bagdado vaizdą mūsų sąmonėje suformavo žiniasklaida. Koks tas vaizdas, koks gi tas miestas? Ko gero, niūrus ir agresyvus nuo nesibaigiančio karo, raudonas nuo pralieto kraujo ir aukų, troškus nuo aitrių dūmų, sprangus nuo griuvėsių dulkių... Tačiau dar X a. viduryje Bagdadas buvo civilizuoto pasaulio centras ir vienas svarbiausių pasaulio megapolių.

Bagdadas buvo įkurtas 763 metais ir tapo galingosios Abasidų imperijos sostine. Iš tiesų, pasaulyje nėra antro tokio miesto, kuris per savo istoriją būtų šitaip niokojamas. Tačiau vienos didžiausių pasaulio imperijų sostinė daugiau kaip pusę tūkstantmečio buvo turtingiausias, išdidžiausias ir prašmatniausias mūsų planetos miestas. 786 metais Bagdade gimė vienas garsiausių valdovų – Abu Džafaras al Mamunas (Abū Jafar Abdullāh al-Māmūn). Pusiau arabas, pusiau persas, šis mįslingasis kalifas tapo iškiliausiu mokslo globėju. Jis buvo įspūdingiausio mokslo ir švietimo laikotarpio nuo senovės Graikijos laikų iniciatorius.

VIII amžiuje, kai Vakarų Europa skendėjo tamsybėse, islamiškoji Abasidų imperija užėmė didesnę teritoriją nei Romos imperija savo klestėjimo laikais ar visos žemės, užkariautos ir valdomos Aleksandro Didžiojo. Ši imperija buvo tokia įtakinga ir galinga, kad net apie 700 metų to regiono mokslo kalba buvo arabų.

Paauglystėje princas al Mamunas Bagdadą pažinojo pačiame jo žydėjime – kaip didelį, gražų miestą su Abasidų architektūrai būdingais spindinčiais kupolais ir arkų galerijomis. Bagdadas tapo didžiausiu pasaulio miestu praėjus vos 50 metų nuo tada, kai buvo padėta pirmoji plyta, o jo gyventojų skaičius, kaip manoma, siekė 1 mln.

Al Mamunas buvo ne tik vienintelis kalifas, globojęs švietimą ir mokslą, bet ir neabejotinai pats kultūringiausias ir entuziastingiausias iš valdovų. Dar ankstyvoje jaunystėje atmintinai mokėjo Koraną, deklamavo poeziją ir buvo išmokęs neseniai sunormintą arabų gramatiką. Jis studijavo aritmetiką ir jos pritaikymą skaičiuojant mokesčius. Ne mažiau svarbu, kad jis buvo puikus filosofijos ir teologijos studentas, tiksliau, labai gerai išmanė kalamą – dialektinių debatų ir ginčų rūšį. Senovės musulmonų teologai manė, kad kalamas leidžia jiems vesti teologines diskusijas su greta gyvenusiais krikščionių ir žydų mokslo vyrais.

Bagdadas – mokslo centras

Al Mamuno globa ir tolerantiškas požiūris į kitas religijas ir kultūras lėmė, kad daugelis mokslo žmonių iš visos imperijos sugužėjo į Bagdadą. Čia juos viliojo optimizmo pojūtis ir išraiškos laisvė. Kiekvieną savaitę svečiai būdavo kviečiami į rūmus, vaišinami vynu ir valgiais, o tada prasidėdavo diskusijos su kalifu švietimo, teologijos ir matematikos temomis. Al Mamunas siųsdavo emisarus į tolimas keliones, kad pargabentų senovinių mokslo veikalų. Vienas jų, apsilankęs Konstantinopolyje, pargabeno imperatoriaus Leono V laikų graikų mokslo veikalų. Neretai nugalėtieji užsienio valdovai privalėdavo vietoj aukso al Mamunui pristatyti savo bibliotekų knygas.

Al Mamunas troško po vienu stogu sukaupti viso pasaulio knygas, išversti jas į arabų kalbą – kad šalies mokslininkai galėtų jas studijuoti. Jo įsteigta institucija padėjo realizuoti jo svajones ir labiau nei bet kas kita įkūnija mokslo klestėjimo aukso amžių Bagdade. Ji visame pasaulyje pagarsėjo kaip Išminties rūmai.

Šiandien nebeliko jokių šios garsios akademijos pėdsakų, todėl niekas nežino, kur tiksliai ji stovėjo ir kaip atrodė. Kai kurie istorikai net abejoja šios mokslo įstaigos mastais ir tikslais bei al Mamuno vaidmeniu ją kuriant. Tačiau, kad ir kokios būtų jos funkcijos, nekyla abejonių, kad Išminties rūmai įgijo mitinį statusą, simbolizuojantį mokslo aukso amžių, prilygstantį Aleksandrijos bibliotekos statusui prieš tūkstantį metų.

Kaip tik tuo metu arabai iš karo belaisvių kinų išmoko gaminti popierių. Tai buvo nauja ir kur kas pigesnė rašymo priemonė, pakeitusi papirusą ir pergamentą. Šalyje buvo gausybė vertėjų, kurie intensyviai vertė senovės mokslo vyrų veikalus. IX amžiaus viduryje Bagdadas tapo civilizuoto pasaulio centru, jis dar keletą ateinančių amžių traukte traukė garsiausius arabų ir persų filosofus bei mokslininkus. Garsiausias Bagdado vertėjas buvo Hunainas ibn Išakas (Hunayn ibn Ishaq), gimęs senoviniame krikščioniškame Hirtos mieste ir niekada nebuvo atsivertęs į islamą. Jis daugelį metų keliavo po pasaulį ieškodamas graikiškų rankraščių. Būtent jis išvertė garsiojo gydytojo Galeno medicinos veikalus, kurie yra išlikę iki mūsų dienų.

Kitas garsus senovės Bagdado mokslininkas buvo matematikas Muhamadas ibn Musa al Kvarizmis (Muhammad ibn Musa al–Khwarizmi). Jis gimė 780 metais, kaip manoma, Uzbekijos mieste Chorezme, o mirė 850–aisiais. Dirbo Išminties rūmuose, garsėjo savo matematikos, geografijos ir astronomijos išmanymu. Šis mokslininkas supažindino arabus su indų dešimtaine skaičiavimo sistema, kuri naudojama iki šiol. Tačiau didžiausias jo palikimas – tai veikalas apie algebrą. Terminas “algebra" iš tikrųjų ir kilo iš jo knygos pavadinimo Kitab „al–Jabr", kurioje jis pirmą kartą išdėstė algebros lygčių sprendimo taisykles.

Pirmoji observatorija

Maždaug antrajame IX amžiaus dešimtmetyje, nepasitenkinęs vien Išminties rūmais, al Mamunas įsakė pastatyti pirmąją astronomijos observatoriją Bagdade. Tai buvo vienintelis būdas jo astronomams patikrinti įvairius, neretai prieštaraujančius vienas kitam, graikų, persų ir indų veikalus, ypač Ptolemėjaus „Almagestą".

Observatorija greičiausiai buvo pirmasis pasaulyje valstybės finansuojamas stambus mokslinis projektas. Turint galvoje šiandienius multimilijardinius projektus (pvz., didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas ar CERN laboratorija Ženevoje), galima įsivaizduoti, ko pavyko pasiekti al Mamunui, tik kur kas kuklesniu mastu, nors rezultatai buvo išties įspūdingi. Jo pastangomis matematikų, astronomų ir geografų komanda nubraižė naująjį pasaulio žemėlapį, o vėliau jie išrado naują būdą Žemės perimetrui apskaičiuoti. Taigi, atiduodant duoklę al Mamunui, galima teigti, kad jis pirmasis parėmė empirinio raidą.

Žinoma, mes niekada nesužinosime, kas iš tikrųjų vyko tuose Išminties rūmuose. Tačiau nekyla abejonių, kad anksčiau egzistavusi Aleksandrijos akademija buvo ne tik biblioteka, nes joje ne buvo sukaupta didžiuma pasaulio mokslo veikalų – ji it magnetas traukė didžiuosius pasaulio mąstytojus ir mokslo žmones.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rolanda Strumilienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
63(0)
61(5)
35(0)
28(0)
26(2)
25(0)
24(0)
19(0)
19(0)
15(0)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
147(25)
107(13)
89(0)
85(8)