Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Atomas paranojos apimtųjų rankose

2012-08-20 (5) Rekomenduoja   (-1) Perskaitymai (2419)
    Share

Gal mūsų likimus lemiančios žvaigždės kaltos, gal į niūrųjį metą brendanti gamta taip sutvarkė, tačiau seniai pastebėta, kad rugpjūtis – tai ne tik persilaužimo Visatoje metas, bet ir didžiųjų kataklizmų, karų, pavojingų sąmokslų, tragedijų periodas.

Kaip aiškina žinynai, lotyniškas šio mėnesio pavadinimas buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augusto garbei. Jis įsakė rugpjūčiui duoti tiek dienų, kiek liepai davė Antikos užkariautojas Julius Cezaris, mirus Egipto karalienei Cleopatrai VII-ajai. Gal tai lėmė agresyvų rugpjūčio veidą?

Naujaisiais amžiais rugpjūtį mes mename kaip svarbiausių istorinių pokyčių laikotarpį. Vien ko vertas 1939 m. rugpjūčio 23-ąją sudarytas nusikalstamas Molotovo – Ribbentropo paktas, pavertęs vergais daugelį Europos tautų. Beje, paradoksalu, kad tą dieną UNESCO sprendimu minima ir Tarptautinė vergovės panaikinimo diena: 1791 m. San Dominge ir Haityje įvyko galingas vergų sukilimas, tapęs pirmuoju žingsniu vergovės panaikinimo link. Lietuvai aną rugpjūčio 23-ąją buvo uždėti sunkūs sovietinės vergovės retežiai…

Ir dar: 1940 08 03 Lietuva buvo inkorporuota į SSRS, 1953 m. rugpjūčio pradžioje įvyko didelis ir žiauriai numalšintas Vorkutos kalinių sukilimas, 1991 08 19-22 surengtas pučas Maskvoje, dar puikiai prisimename Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008-ųjų rugpjūčio pradžioje…

Tai tik keletas rugpjūčio datų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Lietuva arba turėjo didžiulę reikšmę mūsų tautai ir valstybei. Tačiau šįkart pasisukime į kitą temą, beje, taip pat susijusią su lemtingais vasaros mėnesiais.

Galingųjų pasaulio valstybių varžytuvės branduolinio ginklo gamybos srityje pridarė daug žalos ne tik tarptautiniam klimatui politine prasme, bet ir mūsų Žemei grynai ekologiniu požiūriu. Dar daugiau: branduoliniai bandymai išnaikino tūkstančius žmonių, pakenkė jų sveikatai, sužalojo daugelį ateinančių kartų. Gamindami atominę bombą ir eksperimentuodami su atomu JAV, SSRS, Kinija, Indija, Izraelis, Prancūzija, netgi Pietų Afrikos Respublika, didžiulius planetos plotus pavertė mirusia žeme, numarino šimtus geriausių specialistų, nematomu pražūtingu virusu užkrėtė žmonijos genofondą.

Įdomu, kad pagrindiniai branduolinio ginklo bandymai vyko vasaros metu. Nežinoma, ar tai lėmė žvaigždėtas rugpjūčio dangus, lyg kiaurai permatoma ir skaidri Visata, labai paranki šiems tyrimams, ar tiesiog buvo pasirenkama tokia gamtos branda, kuri leistų maksimaliai nustatyti atomo poveikį Žemei.

Po ilgų eksperimentų 1945 07 16 Jungtinės Valstijos Njū Meksike atliko pirmąjį branduolinį sprogdinimą. Po kelių savaičių, rugpjūčio 6 ir 9 d., atominės bombos buvo numestos ant Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio. Rugpjūčio 15 d. tai privertė Japoniją paskelbti pasitraukimą iš karo.

Atsilikusi ketverius metus, per kuriuos amerikiečiai įvykdė 8 tokius bandymus, savo branduolinę bombą išmėgino ir SSRS: 1949 08 29 buvo atliktas pirmasis sovietinės bombos sprogdinimas. Po ketverių metų, 1953 08 12, buvo išbandyta vandenilinė bomba. Šiuos bandymus kuravo J. Stalino parankinis Lavrentijus Berija, kuris vis dėlto laisvėje nesulaukė antros savo triumfo valandos – po savo šeimininko mirties praėjus keletui mėnesių, 1953 06 26 buvo suimtas, apkaltintas perversmu ir Tėvynės išdavimu, o gruodžio 23 d. sušaudytas.

Neseniai rašyta, kaip naciai sovietams padėjo kurti atominę bombą ir kaip buvo nesiskaitoma su žmonėmis. Tuomet citavome karo istoriko Boriso Kočnevo prisiminimus, kurių dalis pernai balandį paskelbta portale Gidepark.ru ir kuriuose jis rašė apie savo tėvą Anatolijų Kočnevą, 20 metų dirbusį atominėje pramonėje ir mirusį nuo spindulinės ligos. Iš tėvo pasakojimų istorikas prisimena, kad karo pabaigoje iš Vokietijos į SSRS buvo gabenami ne tik branduolinės fizikos specialistai, bet ir karinė technika – reaktyviniai varikliai, lėktuvai, pirmosios zenitinės raketos, infraraudonieji tankų taikikliai, giroskopiniai stabilizatoriai, radijo trukdžių selekcinės stotys, pelengatoriai, balistinių raketų schemos, povandeninių laivų navigacijos įrengimai, sparnuotosios ir balistinės raketos ir t. t. Suprantama, nei vokiečiai, nei sovietai nesirūpino atominėje pramonėje dirbančių žmonių saugumu.

Stalininėje Rusijoje, pasak B. Kočnevo, „didžiulę pergalę prieš fašizmą švenčiantys žmonės svajojo apie gabalą dešros, duonos be pjuvenų riekę, vaistus mirštančiam kūdikiui… Šimtai puikių mokslininkų puvo Sibire, kankinosi Lubiankoje, o tuo metu institutuose prie Juodosios jūros būriai jaunų žmonių medvilniniais chalatais nuogomis rankomis žarstė izotopus, radioaktyvias atliekas kibirais pylė į artimiausią upę ir mažai kas išgyveno iki 30-40 metų…"

Pamaskvyje, Spalio lauko rajone, atsirado ištisa internuotųjų vokiečių mokslininkų stovykla, užšifruota mokslo tyrimo instituto „Maskvos tiltų statyba Nr. 9“ pavadinimu, žmonių vadintu „devintuku“. Dabar ten I. Kurčiatovo institutas. Būtent čia pagal vokiečių parengtas schemas buvo atliekami branduoliniai tyrimai iš Vokietijos atgabentais atomo skaldymo reaktoriais. Rezultatas – Baltijos jūroje, Riugeno saloje, susprogdinta pirma mažo galingumo atominė bomba, Pomeranijoje – antra. Per bandymus, pasak B. Kočnevo, žuvo apie 700 sovietų kariškių.

1948 m. sovietinės atominės bombos kūrėją S. Koroliovą iškvietė į Kremlių. Jį pasodino prie slaptų dokumentų, ir per dvi tris dienas mokslininkas J. Stalinui turėjo pasakyti, ar karo metu ypač dažnai pasireiškę Neatpažinti skraidantys objektai (NSO) nėra žmogaus rankų kūrinys. S. Koroliovas po ilgos analizės pasakė: ne. Bet generalisimas pasiliko prie savo nuomonės. Jis jau buvo pamokytas 1941 m. prasidėjusio karo klaidų, kurių nepripažino, bet tapo itin atsargus ir įtarus.

Kaip tik tuo metu SSRS prasidėjo aktyvi kosminės gynybos programa. Turėdamas nemažai informacijos iš JAV ir karo laikų Vokietijos, dar gyvas būdamas J. Stalinas pavedė L. Berijai suaktyvinti galimo užpuolimo iš kosmoso prevenciją. Atominę bombą jis įsivaizdavo kaip universalų ginklą, galintį SSRS apsaugoti nuo bet kokio agresoriaus. Netgi Arktika buvo numatyta kaip galimo karo su JAV placdarmas.

Ir štai tarp daugybės Semipalatinsko poligone vykdytų branduolinių sprogdinimų įvyko vienas keistas bandymas. Sprogimas įvykdytas dviem valandom anksčiau negu suplanuotas kitas „oficialus“. Kaip liudija vienas iš poligono statytojų Sergėjus Aleksejenka, 1955 08 12, ruošiantis evakuoti žmones kaip paprastai už 35 kilometrų nuo numatyto sprogdinimo zonos, jis žvilgtelėjo į laikrodį ir nustėro: likus dviems valandoms iki bandymo, nedidelio galingumo sprogimas įvyko tiesiog šalia centrinio poligono, kurio epicentre dar dirbo žmonės…

Tik vėliau iš slaptų archyvų paaiškėjo, kad tai buvo senas J. Stalino planas: imituoti prevencinį smūgį galimam agresoriaus branduolinės bombos sprogdinimui. Tai nuo senų laikų žinoma antžeminio karo taktika: smogti priešininkui dar prieš jo puolimą, taip suardant jo planus pradėti efektyvią ataką. Deja, 1941-ųjų birželį tokiu įžvalgumu J. Stalinas kažkodėl nepasinaudojo…

Rezultatas: tą rugpjūtį žuvo tūkstančiai nespėjusių pasitraukti specialistų, jų šeimos narių. J. Stalinui tai buvo auka Tėvynės labui. Principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ buvo aukščiau už bet kokią Tėvynės meilę ir savo piliečių išsaugojimą. Nugalėjo kitas ciniškas rusiškas posakis „Kerti mišką – skiedros lekia“…

Štai tos „skiedros“ – dešimtys tūkstančių žmonių, žuvusių, paliktų luošiais vardan paranojiškų planų atsispirti įsivaizduojamam imperialistiniam agresoriui. Per visą branduolinių bandymų laikotarpį (1963 08 05 JAV, SSRS ir Didžioji Britanija susitarė juos uždrausti vykdyti atmosferoje, kosminėje erdvėje ir po vandeniu) JAV įvykdė 1054 branduolinius sprogdinimus, o SSRS nuo 1949 iki 1990 m. – 715. Tikslus nuo jų žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičius nežinomas.

Amerikiečiai juos vykdė ne tik Nevados poligone, bet ir už JAV ribų, o SSRS – beveik išskirtinai savo teritorijoje – nuo Naujosios Žemės iki pietinių ir rytinių rajonų. Rezultatas kraupus: kaip rašė A. Sacharovas (po vandenilinės bombos bandymo 1953 08 12 32 m. mokslininkui žemai nusilenkė pats I. Kurčatovas), paskui tapęs sovietiniu disidentu ir branduolinio ginklo priešu, sovietai sunaikino dešimtis kartų daugiau savo žmonių negu amerikiečiai, o Žemei padarė neįvertinamą žalą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(-1)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Česlovas Iškauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
34(0)
30(1)
21(4)
20(0)
17(7)
14(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
104(1)
86(4)
84(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)