Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Narkotikų barono P. Escobaro vaikų gyvenimas: nuosavi drambliai ir deginami milijonai

2015-09-15 (1) Rekomenduoja   (97) Perskaitymai (4564)
    Share

Sebastianas Marroquinas užaugo tokiuose namuose, apie kokius svajoje kiekvienas berniukas: ten buvo ilga lenktynių trasa, didžiuliai baseinai, netgi asmeninis zoologijos sodas, kuriame buvo įvairiausių retų, egzotiškų gyvūnų. Tačiau Pablo Escobaro, vieno garsiausių Kolumbijos narkotikų baronų, sūnui ši vieta taip pat asocijavosi su baime.

Ši baimė kilo ne dėl pabėgusių hipopotamų, o todėl, kad berniuko tėtis kariavo ir su kitais kokaino platintojais, ir su Kolumbijos valstybe, rašo „Daily Mail“.

S.Marroquinui dabar yra 38-eri. Kai jis augo, jo tėtis, pasak „Forbes“ žurnalo, buvo septintas turtingiausias žmogus pasaulyje. P.Escobaras turėjo virš 24 mlrd. eurų sumą. Vyras prisimena, kad jis užaugo Medeljino mieste, tarp senovinių automobilių, tarnų, baseinų ir netgi dramblių. Visa tai nupirko jo tėtis.

S.Marroquinas parašė autobiografiją apie savo vaikystę. Knyga netrukus tapo bestseleriu Lotynų Amerikoje. Joje atskleistos visos turtingo gyvenimo detalės, pavyzdžiui, audringi vakarėliai su pinigų prikimštomis pinjatomis. Pargabenti mėgstamo vaikų maisto būdavo siunčiami sraigtasparniai – kai tik mažieji to užsimanydavo.

Nuolat keisdavo vietą

Tačiau gyvenimas ten nebuvo rožėmis klotas. S.Marroquinas prisiminė išdavystes, mirtis bei nepastovų tėvo elgesį. Narkotikų baronas kartą sudegino virš 1 mln. eurų, kad jo dukra sušiltų.

S.Marroquinas pasakojo, jog jie tuo metu kalnuose slėpėsi nuo pareigūnų, o P.Escobaras susirūpino, kad jo dukra gali sušalti, todėl iš krūvos banknotų sukūrė laužą. Jie ant pinigais kūrenamos ugnies taip pat ruošė maistą.

Vyras atskleidė, kad jo tėtis buvo pamišęs dėl saugumo: jis netgi nusipirko taksi įmonę, kad visada sužinotų, ar jų mieste yra pašalinių, iš kitur atvykusių žmonių. Jų šeima vienoje vietoje neapsistodavo ilgam – jie važiuodavo į vieną iš 15 jų mieste įrengtų slėptuvių. Vaikams būdavo užrišamos akys, kad jie negalėtų išduoti kiekvienų namų vietos, jei juos pagrobtų ir to bandytų klausti kankintojai.

Skatino būti geru žmogumi

S.Marroquinas apie narkotikus sužinojo būdamas 9-erių. P.Escobaras atskleidė, jog yra bandęs visas narkotikų rūšis išskyrus heroiną, ir tikino sūnų niekada jų nebandyti – ir nesekti jo pėdomis.

„Mano tėtis nėra pavyzdys, – sakė vyras. – Jis mums parodė kelią, kuriuo nereiktų eiti, nes tai veda į savęs sunaikinimą ir vertybių praradimą. Buvau P.Escobaro sūnus. Jis buvo puikus tėvas, turiu tūkstančius laiškų, kuriuose jis man rašė patarimus. Jis skatino mane mokytis, būti geru žmogumi, nevartoti narkotikų.“

Tačiau net ir tėviškame rūpestyje atsispindėjo plačiai pagarsėjęs narkotikų barono žiaurumas: „Mano tėtis grasino nužudyti darbuotojus, jei jie vartotų narkotikus prie mano akių,“- atskleidė S.Marroquinas.

Buvo vyriausybės priešas

Kai jam buvo 11, buvo susprogdintas vienas iš jų butų. Būtent tai paskatino berniuką ir jo motiną prašyti tėvo nustoti elgtis žiauriai – tačiau prašymai buvo veltui. P.Escobaras 1984-aisiais nužudė vieną didžiausių savo kritikų vyriausybėje, ministrą Rodrigo Lara.

Narkotikų prekeivis buvo JAV ir Kolumbijos vyriausybių priešas, tačiau daugybės Medeljino miesto žmonių herojus – jis dalindavo pinigus vargšams. Milijardierius įrengė futbolo aikštes, kad vargingai gyvenantys vaikai nepradėtų vartoti narkotikų – jis tai darė naudodamas pinigus, uždirbtus platinant narkotikus.

1989-aisiais, savo sėkmingiausiais metais, P.Escobaras parduodavo 80 proc. viso pasaulio kokaino. Jis bombardavo kelias vyriausybės įstaigas. Manoma, kad narkotikų baronas nužudė tūkstančius, todėl buvo vienas ieškomiausių narkotikų platintojų pasaulyje.

Viską pradėjo iš naujo

Tačiau viskas baigėsi 1993-ųjų gruodį. Policija sugavo ieškomą nusikaltėlį. S.Marroquinas prisimena, kad jo tėvą nužudė ne policija – jis nusišovė pats: „Neabejoju, kad jis suplanavo savo mirtį,“- teigė vyras. Po tėvo mirties, šeimai neliko nė cento iš buvusių pinigų – priešai bei buvę draugai išgraibstė visą turtą.

„Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad tai įvyko, – prisipažino S.Marroquinas. – Mes viską pradėjome iš naujo.“

Šeima pabėgo į Argentiną. S.Marroquino vardas tuo metu dar buvo Juanas Pablo Escobaras – tačiau vėliau persivadino dabartiniu. Vaikinui tuo metu buvo 17: „Tuo metu į tėvo mirtį sureagavau žiauriai, grasinau šaliai, – prisiminė jis. – Tačiau grasinimų pasigailėjau po 10 minučių, kai supratau, kokios pasekmės galėjo laukti, jei būčiau įvykdęs tuos grasinimus. Mano tėtis buvo miręs, o po jo galėjo ateiti ir mano eilė.“

S.Marroquinas prisiekė sau nesekti tėvo pėdomis, ir keliavo po Lotynų Ameriką bei sakė kalbas, kuriose prieštaravo smurtui ir skatino narkotikų politikos reformos įvedimą. P.Escobaras sūnui nebuvo herojus. Vyras džiaugiasi, jog netapo tokiu žmogumi, kaip jo tėvas.

„Galėjau tapti antruoju P.Escobaru, tačiau pasirinkau architekto, dizainerio, dėstytojo ir rašytojo kelią, – sakė jis. – Buvo tūkstančiai šansų įsitraukti į neteisėtą verslą, tačiau jais niekada nepasinaudojau, nes išmokau savo pamoką apie narkotikų platinimą. Tai – pelningas verslas, kuris nesibaigia geruoju.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(97)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(97)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Dorotėja Noreikaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(2)
36(3)
31(0)
28(0)
25(2)
18(2)
17(0)
12(0)
12(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
79(3)
71(5)
Mėnesio
145(25)
126(17)
105(13)
89(0)