Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

10 užmirštų įvykių, suformavusių dabartinį pasaulį

2015-10-20 (4) Rekomenduoja   (102) Perskaitymai (220)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Istorijoje pilna posūkių ir viražų, galiausiai suformavusių tokį pasaulį, kokiame gyvename. Atsitiktinumai, pamiršti herojai ir nenumatytos pasekmės – į gera ar į bloga – sukūrė tokį pasaulį, kokį matome. Žemiau išvardinta dešimtis „pamirštų“ įvykių, kuriems nenutikus, mūsų visuomenė – gal net pats egzistavimas – būtų visai kitoks.

10
Norvegiškas sunkiojo vandens sabotažas

Kuriant branduolinius ginklus, reikia daug „sunkiojo vandens,” kitaip, deuterio oksido. Jis būtinas, gaminant branduoliniuose ginkluose naudojamus radioaktyvius izotopus, o būtent, plutonį-239. Trąšų gamybos įmonė Norvegijoje sunkųjį vandenį gamino nuo 1934, 12 tonų per metus sparta. Žinodamos, kad vokiečių mokslininkai bando sukurti branduolinį ginklą, Sąjungininkų specialiosios pajėgos 1940 m. perspėjo Norvegijos pasipriešinimo grupes, ragindamos sunaikinti įmonę.

Nepaisant nesėkmių, 1943 m. sabotažininkams pavyko sunaikinti Vokietijos sunkiojo vandens tiekimą. 1944 m. vienas norvegų partizanas sugebėjo prasmukti į keltą, gabenantį sunkųjį vandenį ir paskandino jį, galutinai palaidodamas nacistinės Vokietijos planus gauti branduolinį ginklą. Vokietijos mokslinių pajėgų pakako branduolinės bombos gamybai; jiems paprasčiausiai trūko medžiagų. Jei ne norvegų pasipriešinimas, nacistinė Vokietija būtų galėjusi sukurti atominę bombą – galėjusią pakeisti karo eigą ir pasaulio istoriją.

9
Ispaniškasis gripas

1918 metais pasaulis švebtė Pirmojo Pasaulinio karo pabaigą. Deja, gyvybes ėmė šienauti daug klastingesnė mirtis: ispaniškas gripas. Per porą metų virusas į kapus nuvarė 50 – 100 milijonų žmonių. Sakoma, ispaniškas gripas per dvidešimt penkias savaites nužudė daugiau žmonių, nei AIDS per dvidešimt penkerius metus – ir per vienus metus daugiau, nei buboninis maras per šimtmetį. Šis proveržis pirmą kartą suteikė mokslininkams iš arti tirti epidemijas, taip atverdamas kelius medicinos pažangai.

Be to, dėl smarkiai pagausėjusių pacientų, suklestėjo medicinos sritis, padidėjo gydytojų užmokestis, kas daugelį paskatino pasirinkti šią profesiją – tokia tendencija trunka iki pat mūsų dienų. Kaip ten bebūtų, ispaniškasis gripas pasauliui pateikė „gydymo pelnui“ idėją.

8
Krikščionių išvarymas iš Japonijos

XVII amžiaus pradžioje katalikų misionieriai Japonijoje sėkmingai katalikybėn atvertė nemažai galingų feodalų – taip įgydami stebinamai daug sekėjų didžiąja dalimi konfucionistiškoje tautoje. 1639 metais, Shogun Tokugawa Lemitsu, baimindamasis augančios katalikų populiacijos ir šių grupių keliamų maištų, išvarė visus katalikus iš salos. Jei Tokugawa krikščionių būtų neišvaręs, labai gali būti, ilgainiui katalikas Shogunas būtų įgavęs galią.

Ištikimybė popiežiuibūtų galėjus paskatinti sąjungą su Prancūzija ir Ispanija; ir jei Japonija būtų buvusi Prancūzijos ir Ispanijos pusėje per Septynerių metų karą prieš Angliją, gali būti, kad Britanija būtų buvusi nugalėta. Toks pralaimėjimas būtų padaręs britų vykdytą Amerikos kolonizavimą menkai tikėtinu, kas pakeistų dabartinį pasaulį.

7
Haičio revoliucija

Prancūzams žinoma kaip Saint-Domingue, Karibų salos Haičio tauta įsikūrė po žiauraus vergų sukilimo, trukusio nuo 1791 m. iki 1804 m. Salą labai vertino Prancūzija, nes joje augančios cukrašvendrės buvo labai patrauklios Europos turtuoliams. Kas dar svarbiau, Napoleonas lėšas, gautas iš šių plantacijų panaudojo įsitvirtinimui Luizianoje. Negalėdamas užgniaužti sukilimo, Napoleonas turėjo palaidoti savo viltis į kurti naują Prancūzijos imperiją Amerikose, nes jam dabar trūko lėšų. Po trylikos metų kovų prieš haitiečius prasiskolinęs Napoleonas Amerikos vyriausybei stulbinamai pigiai pardavė Luizianos teritorijas. Haičio revoliucija ne tik padėjo suformuoti dabartines JAV; ji taip pat neleido Prancūzijai sukurti naujos imperijos Šiaurės Amerikoje.

6
Breton Vudso konferencija

1944 metais, Antrajam Pasauliniam karui einant į pabaigą, 730 delegatų iš visų 44 Sąjungininkų valstybių susitiko dideliame New Hampshire'o viešbutyje. Susitikimas buvo skirtas pastangoms „užkirsti kelią praktikoms, dėl kurių sutariama kaip žalingų pasaulio klestėjimui”.

Trumpai tariant, turėjo būti sukurta tarptautinė bankų sistema. Po susitikimo buvo įkurtas Tarptautinis valiutos fondas, visos valiutos prekiaujant turėjo būti konvertuojamos, ir jų kursai pakeisti taip, kad viena šalis neįgytų pranašumo prieš kitą. Tos konferencijos idėjos lėmė Pasaulio banko susikūrimą. Trumpai tariant, tarptautinė ekonomika, kurioje gyvename ir kuria (kartkartėmis) džiaugiamės, kilo susitikime nuošaliame Niu Hampšyro kaime.

5
Krymo karas

Krymo karas supriešino Osmanų imperiją, Prancūzijos imperiją ir Britų imperiją prieš Rusijos imperiją 1854. Nors Sąjungininkų pajėgos karą laimėjo, Osmanų imperija turėjo imti didžiules paskolas iš Prancūzijos ir Anglijos. Po šešiasdešimties metų, vis dar smarkiai įsiskolinę Prancūzijai ir Anglijai, Osmanai Pirmajame Pasauliniame kare pasirinko Vokietijos pusę, tikėdamiesi, kad pergalė nubrauks egzistuojančias skolas. Osmanų nelaimei, jie pralaimėjo, ir Prancūzija su Anglija galėjo atkeršyti byrančiai imperijai. Jos suskaldė Osmanų imperiją į daug šalių, sukurdamos naujas sienas ir politinius vienetus. Iš esmės, taip buvo suformuoti tokie Viduriniai Rytai, kokius mes juos dabar žinome ir buvo pasėtos daugelio šio regionų šiandieninių problemų sėklos.

4
Admirolas Matthew Perry pradeda prekybą su Japonija

1854 metai, po Japonijos izoliacionizmo šimtmečių (žr. numerį 8), amerikiečių admirolas Matthew C. Perry sėkmingai paskatino Japoniją atsiverti tarptautinei prekybai. Japonija tada dar buvo iš esmės feodalinė valstybė ir jos vadovai ėmė suprasti tarp jų ir pramoninių kraštų plytinčią didžiulę technologinę prarają.

Norint sparčiai modernizuotis, jiems reikėjo daugybės išteklių, kurių vietinėse salose nebuvo. Tai paskatino Japonijos invaziją į Korėją, kuri tuo metu buvo Kinijos vasalė. Per PPK Japonija palaikė Sąjungininkų pusę, ir po karo toliau plėtė teritorijas.

1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją, tuo papiktindama Vakarus. Atsakydama į tai, 1933 metais Japonija pasitraukė iš Tautų lygos. 1937 m. Japonija užpuolė Kiniją, ir 194 – prancūzų Indokiniją. Dėl to Jungtinės Valstijos paskelbė imperijai naftos embargą. Be naftos negalėdama tęsti karo Kinijoje, Japonija užpuolė Pearl Harborą – parengė sceną APK Ramiojo vandenyno veiksmų teatrą, ir galiausiai paspartino atomo amžių.

3
Titaniko paskendimas

Siaubingoji nelaimingo transatlantinio kruizinio lainerio istorija papasakota ne kartą, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera: radijo aukso amžius. Paskendus Titanikui, laivuose tapo privalomi bevieliai telegrafai ir galiausiai turėjo būti įrengtas radijas ir prižiūrimas visą laiką. Ilgos pamainos šalia tylinčio radijo imtuvo buvo gan nuobodu, ir radistai pramogai ėmė vienas kitam groti instrumentais, bei dainuoti.

Idėja paplito ir neilgai trukus radijas pradėtas naudoti naujienų ir pramogų skleidimui viso pasaulio šeimose. Nors Titaniko paskendimas ir kraupi tragedija, jis padėjo radijui tapt pirmąja išties globalia pramogų forma.

2
Būrų karas

Šiaip jau Būrų karas buvo du atskiri karai tarp olandų naujakurių ir Britų imperijos, vykę dabartinėje Pietų Afrikoje. Pirmasis karas vyko nuo 1880 m. iki 1881 m., o antrasis – nuo 1899-ųjų iki 1902-ųjų. Antrasis susidūrimas atsiėjo daugiausiai, nes britai sugaudė civilius gyventojus ir suvarė į koncentracijos stovyklas – tai buvo pirmas kartas, kai tokią taktiką panaudojo moderni galia.

Vokiečių imperija britus laikė silpnais, ir atvirai rėmė būrus ir jų sąjungininkus. Įžeisti vokiečių ir susigėdę savo nesugebėjimo susitvarkyti su būrais, britai ėmė labiau dalyvauti pasaulio politikoje, stiprindama ryšius su Rusija ir Prancūzija bei išlaikydama priešiškumą Vokietijai. Šis priešiškumas vis augo, galiausiai tapdamas priežastimi Pirmojo Pasaulinio karo, kuris nustatė XX amžiaus kursą.

1
Ögedei Khano mirtis

Ögedei Khanas – Mongolijos imperijos imperatorius ir Čingizchano sūnus, – 1241 metų gruodžio 11 dieną mirė. Prieš mirtį jis patvirtino įsiveržimo į Vakarų Europą planą, iš pradžių taikydamasis į Vieną, Austriją ir toliau į Vokietiją, Italiją, Prancūziją ir Ispaniją. Šią operaciją turėjo įvykdyti Batu Khanas.

Ögedei mirus, Mongolijos princai surengė rinkimus, ir imperijos vadovu išrinko Guyuk Khaną – bet tik po penkių metų. Kol valdžioje buvo Guyukas, Batu pasijuto pernelyg senas ir silpnas veržtis į Vakarų Europą, ir Mongolų imperija augia niekados neprisiartino prie šio regiono nukariavimo. Maždaug tuo pat metu Austrijoje vystėsi pagrindinės „modernios“ bankininkystės idėjos ir kapitalizmo koncepcija. Tokiu metu įvykusi mongolų invazija galėjo nesunkiai užbaigti šias ankstyvas pastangas to, kas dabar yra žinomiausia pasaulio ekonominė sistema.

 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(107)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(102)
Visi šio ciklo įrašai:
2015-11-19 ->
2015-11-18 ->
2015-10-20 ->
10 užmirštų įvykių, suformavusių dabartinį pasaulį
(4) 102
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
84(7)
44(6)
29(1)
26(0)
25(0)
21(3)
19(0)
Savaitės
55(0)
47(0)
Mėnesio
178(16)
137(21)
129(2)
115(26)
93(0)