Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Mokslininkas atskleidė, kokios paslaptys tūno Baltijos jūroje

2015-11-20 (0) Rekomenduoja   (21) Perskaitymai (2275)
    Share

Povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininkas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius akademikas Vladas Žulkus pasakojo apie tai, kokias paslaptis slepia Baltijos jūra ir Lietuvos vidaus vandenys, ir kaip mokslininkams sekasi tas paslaptis atskleisti.

„Povandeninės archeologijos pradžia gali būti siejama su sisteminiais tyrimais, kurie prasidėjo 1968 metais. Tuomet Platelių ežere buvo suorganizuota pirmoji mėgėjiška ekspedicija. Bandėme žvalgyti ir išmatuoti išlikusias XVI amžiaus tilto liekanas.

Lietuvos povandeninės archeologijos pradžią galima būtų susieti ir su bendru darbu drauge su lenkų archeologais. Nuo 2002 metų pradėjome dirbti jūroje. Klaipėdos universitetas tuo metu neturėjo nei laivų, nei reikalingos įrangos, tad mums talkino švedai.

Palaipsniui susikūrė povandeninių tyrimų centras. Pas mus atėjęs dirbti profesionalus naras, instruktorius Valerijus Krisikaitis paruošę dešimtis narų. Pradėjome žvalgyti jūroje objektus, kurie jau buvo aptikti prietaisais, vėliau, įsigiję sonarus, ieškojome patys.

Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje turime per 50 objektų. Esame identifikavę įvairiu laikotarpiu nuskendusius laivus ir kitus objektus. Mūsų tyrimo objektas pirmiausia ir yra nuskendę ar sudužę pakrantėse laivai. Jų yra ir iš XVI amžiaus, didžioji dalis – iš vadinamosios industrinės epochos, per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus nuskendę laivai. Deja, Baltijos jūroje nuskendę laivai kažkokių lobių neturi.“

Pastaraisiais dešimtmečiais, pasak V.Žutkaus, archeologai pradėjo labai intensyviai dirbti, ieškodami reliktinių kraštovaizdžių, kurie susiformavo prieš tūkstančius metų ir dabar yra užlieti jūros:

„Kai nutirpo paskutiniai ledynai, Baltijos jūros vandens lygis smarkiai svyravo. Buvo metas, kai vandens lygis, palyginti su dabartiniu, buvo nukritęs apie 50 metrų. Toje sausumoje, be abejo, augo miškai, pakrantėse gyveno žmonės.

Štai, ties Juodkrante 24–30 metrų gylyje aptikome senovinio reliktinio miško liekanas. Čia išliko 11 tūkst. metų senumo daugiau kaip 100 pušų stuobrių. Tame „miške“ surasti žmonių pėdsakų kol kas nepavyko. Beje, ties Klaipėda jūros krantas yra buvęs apie 15 kilometrų toliau į jūrą, ties Palanga – apie 30 kilometrų. O ties Nida 50 kilometrų nuo dabartinio jūros kranto dar buvo sausuma.

Iš skandinavų šaltinių žinome,kad vikingai gana dažnai atplaukdavo į mūsų kraštus, o kuršių piratai XI-XIII amžiais pasiekdavo ir Danijos pakrantes. Tačiau kol kas vikingų laivų neaptinkame. Tai būtų išties įspūdingas radinys.

Jūros dugnas nėra visiškai ramus. Srovės atneša dumblą ar smėlį, kuris užneša tuos nuskendusius laivus. Turime ir techniką, ir parengtus žmones, bet reikia ir nemažų lėšų. Apskritai, laivo iškėlimas labai sudėtingas uždavinys. Lietuva kol kas vienintelė iš Baltijos jūros valstybių yra pasirašiusi UNESCO povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Ten įsakmiai rekomenduojama, kad senoviniai laivai, jų kroviniai turi būti tyrinėjami ten, kur jie yra.

Iškeltų laivų konservavimas labai sudėtingas ir brangus. Taigi kol kas nieko iškelti neplanuojame“, – pasakojo Vladas Žulkus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(21)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(5)
58(5)
40(1)
36(0)
31(0)
28(2)
23(0)
21(8)
20(0)
18(0)
Savaitės
95(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
147(25)
107(13)
89(0)
85(8)