Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Tai ne pramanyta Džeimso Bondo, o tikro superšnipo istorija: išslaptinti dokumentai atskleidė neįtikėtinus dvigubo agento žygdarbius

2016-10-05 (0) Rekomenduoja   (33) Perskaitymai (330)
    Share

Genialus žvalgas, talentingas aktorius ir apsukrus strategas – būtent tokį dvigubo agento Garbo paveikslą atskleidžia seni britų archyvai.

Juos panagrinėti gavo galimybę ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas. Londono Imperinio karo muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje, šnipams skirtoje salėje, galima pamatyti du apdovanojimus, kuriuos gavo bene geriausias ne tik Antrojo pasaulinio karo, bet ir visų laikų dvigubas agentas Juanas Pujolis Garcia.

1944-ųjų liepą Adolfo Hitlerio asmeniniu nurodymu „Abwehr“ žvalgybos tarnybos agentas Arabelis buvo apdovanotas Trečiojo reicho Geležiniu kryžiumi. Tais pačiais metais Jungtinės Karalystės monarchas Jurgis VI britų žvalgybos tarnybos MI5 agentui Garbo suteikė Britų imperijos ordiną.

Dabar lengva atspėti, kad Arabelis ir Garbo buvo tas pats asmuo – iš Katalonijos kilęs J.Pujolis Garcia. Tačiau anuomet tai buvo didelė paslaptis: iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos nacistinė Vokietija nė nenutuokė, kad dvigubas agentas juos ilgus metus vedžiojo už nosies.

Apmovė patį fiurerį

Bene svarbiausias Garbo nuopelnas kovojant prieš nacius – jo sumanyta geniali dezinformacijos kampanija kodiniu pavadinimu „Operation Fortitude“. Nuo 1944-ųjų pradžios iki pat sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje tų metų birželio 6-ąją Garbo į Berlyną buvo pasiuntęs daugiau nei 500 radijo depešų, visiškai suklaidinusių nacių politinę ir karinę vadovybę.

A.Hitleris ir jo generolai nė neabejojo savo tariamo agento pranešimais, kad pagrindinis išsilaipinimas vyks ne Normandijoje, o bemaž už 300 kilometrų – Pa de Kalė. Negana to, vokiečiai buvo įtikinti, kad sąjungininkai puls ir nacių okupuotą Norvegiją. Todėl papildoma dalis vokiečių gynybinių pajėgumų buvo dislokuota šioje Skandinavijos šalyje. Nekyla abejonių: genialūs dvigubo agento sugebėjimai vynioti apie pirštą savo priešininkus išgelbėjo dešimčių tūkstančių britų, amerikiečių, kanadiečių ir prancūzų kareivių gyvybę.

Premjeras buvo pakerėtas

Šią savaitę Nacionalinis britų archyvas išslaptino keliolika tūkstančių iki šiol žymę „visiškai slapta“ turėjusių dokumentų, tiesiogiai susijusių su Garbo byla. Su britų istoriku, straipsnių ir knygų apie XX a. šnipus autoriumi Stephenu Twigge’u apžiūrėjome bent keletą šimtų šių MI5 failų. Vartydamas nuo laiko pageltusius lapus netrunki suvokti, kodėl šio superšnipo veikla taip entuziastingai domėjosi tuometis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis.

„J.Pujolio vaizduotė nebuvo tiesiog laki. Jam galvoje užsimegzdavo tokie neįtikėtini scenarijai, kad juos drąsiai galima pavadinti neturinčiais precedentų žvalgybos istorijoje. Dar prieš tapdamas britų agentu J.Pujolis Garcia dūmė akis vokiečiams – jis sukūrė būrį visiškai fiktyvių agentų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vokiečiai buvo maitinami iš piršto laužta informacija, – „Lietuvos rytui“ sakė S.Twigge’as.

– Veikiai britų MI5 departamentas „XX“ suvokė, koks vertingas gali būti šis dvigubas agentas, ir padėjo J.Pujoliui Garciai regzti melo tinklus. Kai W.Churchillis sužinojo apie Garbo veiklą, jis buvo labai patenkintas ir sužavėtas. Kaip ir kiti, W.Churchillis negalėjo patikėti, kad vienas žmogus gali prikurti tokią gausybę personažų.“

Dabar sunku tuo patikėti, bet kataloniečiui pavyko tapti britų slaptuoju agentu tik iš ketvirto karto. Pirmi trys jo pasiūlymai bendradarbiauti su MI5 buvo atmesti: mat paukštininkystės mokslus baigęs, silpnos fizinės sveikatos J.Pujolis Garcia iš pirmo žvilgsnio neatrodė esąs kuo nors ypatingas.

Todėl nuo 1940-ųjų vasaros iki 1942-ųjų balandžio J.Pujolis Garcia dirbo vien Vokietijos Abvero žvalgybai. Jį užverbavęs agentas Friedrichas Knappe dar Madride apmokė katalonietį naudotis slaptųjų kodų knygele, rašyti nematomu rašalu ir davė pinigų kelionei į Jungtinę Karalystę.

Bet sumanus naujasis žvalgas turėjo kitokių užmačių: jis su žmona Araceli persikėlė ne į Londoną, o į Lisaboną. „Viešojoje Portugalijos sostinės bibliotekoje jis uoliai skaitė turistinius gidus apie Angliją, analizavo traukinių ir laivų reisų tvarkaraščius ir netgi angliškus paskalų žurnalus. Kino teatruose jis atidžiai stebėjo dokumentinę kroniką iš Londono.

Tuo remdamasis sugalvojo akiplėšiškai drąsų planą, kaip apgauti nacių režimą. J.Pujolis Garcia sukūrė net 27 fiktyvius agentus. Berlynui jis pranešė, kad visus šiuos personažus jis esą užverbavęs Anglijoje arba Škotijoje“, – pasakojo S.Twigge’as.

Apsukrūs šnipo metodai

Šią savaitę išslaptinti 25 dokumentų apie Garbo segtuvai atskleidė, kad katalonas turėjo ne tik ideologinių, bet ir asmeninių priežasčių neapkęsti hitlerinės Vokietijos. 1940-aisiais J.Pujolio Garcios vyresnysis brolis Joaquinas gyveno Paryžiuje.

Naciams žengiant į Prancūzijos sostinę fotografu dirbantis Joaquinas padarė kelias nuotraukas su marširuojančiais kareiviais. Vokiečiai iškart jį įkalino, apkaltino šnipinėjimu, o vėliau sušaudė. Tad J.Pujolis Garcia įsiskverbė į vokiečių šnipų gretas keršydamas už brolį.

Su kontaktiniais asmenimis Abvere J.Pujolis Garcia susisiekdavo siųsdamas laiškus į specialią anoniminę pašto dėžutę, esančią Lisabonos centriniame pašte. Tiesa, Lisabonoje sėdinčiam katalonui itin sunkiai sekėsi perkąsti britų nedešimtainės valiutos subtilybes – jis niekaip negalėjo sudėti pensų, šilingų ir svarų. Todėl fiktyvias išlaidų sąskaitas agentas Arabelis į Berlyną siųsdavo jų nesusumavęs.

Už neegzistuojančius agentus ir jų nesamas išlaidas vokiečiai J.Pujoliui Garciai dosniai mokėjo – iš viso per savo penkiametę šnipo karjerą iš nacių Vokietijos jis išmelžė apie 7 tūkst. svarų. Dabartiniu kursu tai būtų apie pusė milijono eurų.

Turėjo aktoriaus talentą

Garbo vaizduotė ir aktoriniai sugebėjimai buvo beribiai. Jo depešomis iš tariamo Londono patikėjo ne tik vokiečiai, bet ir patys britai. 1941-aisiais MI5 padalinys „Ultra“ perėmė kai kuriuos Arabelio pranešimus. Tučtuojau buvo imtasi ieškoti tų 27 nacių šnipų Jungtinėje Karalystėje.

Žinoma, visi jie egzistavo tik lakioje J.Pujolio Garcios vaizduotėje. Todėl kai 1942-ųjų vasarį per Jungtinių Vlastijų karo laivyno atašė Lisabonoje J.Pujolis Garcia jau ketvirtą kartą pasisiūlė MI5 tapti dvigubu agentu ir išklojo visą tiesą apie fiktyvią nacių šnipų grupuotę, abejonių nebekilo niekam.

Pirmasis į Londoną persikėlusiam J.Pujoliui suteiktas slapyvardis buvo Bovrilis – taip vadinamas britų iki šiol mėgstamas karštasis gėrimas iš koncentruoto mėsos ekstrakto. Tačiau veikiai MI5 padalinio „XX“ agentai Cyrilas Millsas ir Tomas Harrisas nusprendė, kad J.Pujolis Garcia nusipelno kur kas skambesnio slapyvardžio – Garbo.

„Jis – geriausias pasaulio aktorius vyras, todėl turėjo teisę pasivadinti geriausios pasaulyje aktorės moters Gretos Garbo vardu“, – jau po karo prisiminimuose rašė agentas C.Millsas.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(33)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(33)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vytas Rudavičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(0)
30(0)
26(2)
24(0)
23(0)
20(0)
15(2)
13(0)
Savaitės
71(1)
71(0)
63(0)
61(0)
55(0)
Mėnesio
233(8)
111(3)
108(12)
106(0)
105(26)