Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Šimtų milijardų vertės išradimas, kurio pradžioje niekas nepirko net už 100 000 dolerių

2016-12-15 (0) Rekomenduoja   (39) Perskaitymai (4564)
    Share

Telefono išradėjo laurai tradiciškai priskiriami škotų mokslininkui, kurčnebylių mokytojui Alexanderiui Grahamui Bellui. Jis 1876 metais pirmasis sukonstravo įtaisą, elektriniais signalais galintį perduoti balsą. Nors bandymų užmegzti ryšį su toliau esančiais asmenimis ir gauti garsinį atsaką iš jų istorijoje būta ne vieno, tačiau išradimą pirmasis spėjo patentuoti būtent Bostone įsikūręs europietis A. G. Bellas.

Prieštaravo žmogaus prigimčiai

Pirkti teisę į šį išradimą buvo pasiūlyta Vakarų jungtinei telefonų kompanijai už 100 000 dolerių (šiuo metu vien mobiliųjų telefonų rinka vertinama apie 340 mlrd. dol.), tačiau kompanijos šis pasiūlymas nesudomino.

Tada A. G. Belas nusprendė įkurti savo verslą. Telefonai labai greitai sulaukė didžiulės sėkmės. 1878 m. gruodžio 1 d. Baltuosiuose rūmuose buvo įrengtas pirmasis telefonas. Netrukus tokie aparatai buvo įrengti ir svarbiausiuose valstybiniuose Amerikos pastatuose, turtuolių namuose.

Europoje pirmieji telefonai pasirodė Berlyne 1878 m. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje jie jau šturmavo visą pasaulį. A. G. Bello išradimas sėkmingai gyvuoja ir šiandien, tačiau nepraėjus nė šimtui metų nuo jo pasirodymo žmonėms jis ėmė darytis nebepatogus – prieštaravo mobilaus ir judraus žmogaus prigimčiai. Žmonės ėmė mąstyti apie patogesnę alternatyvą.

Norėjo patogesnio bendravimo įrenginio, bet išrado „plytą“

1970 m. pradžioje mobiliojo telefono tėvu laikomas Martinas Cooperis buvo paskirtas vadovauti grupei „Motorola“ mokslininkų, kuriančių ir tobulinančių automobilių telefonus.

Išradėjo tikslai buvo didesni – jau tada jis įsivaizdavo telefoną, kurį būtų galima naudoti ne tik automobilyje, bet ir nešiotis su savimi. Ir jam tai pavyko!

1973 m. vos per tris mėnesius buvo sukurtas pirmasis 800 MHz dažnio mobilusis telefonas. Šie mobilūs įrenginiai aktyviau į mūsų gyvenimus palengva pradėjo brautis tik devintojo dešimtmečio viduryje, praėjus dešimčiai metų po pirmojo viešo pristatymo visuomenei.

1983 metais pirkėjams „Motorola“ pasiūlė pirmąjį mobiliojo telefono modelį, kuris tuomet kainavo nesuvokiamai daug – beveik 4 tūkst. dolerių, svėrė 800 gramų, jo baterijos tarnavimo trukmė siekė vos 18 minučių. Dėl savo formos modelis „TAC 8000X“ greitai buvo pakrikštytas „plyta“.

Šį epitetą vėliau pamėgo ir lietuviai. Mobilieji didelio perversmo kasdieniame žmonių gyvenime iš karto nesukėlę – tiesiog bendrauti tarpusavyje tapo paprasčiau, nes telefoną galėjome turėti su savimi visur ir visada.

Bendrauti su draugais ir artimaisiais galėjome ne tik palinkę prie telefono namuose ar biure, bet ir, pavyzdžiui, pakeliui iš darbo ar į jį.

Ryškesnis pokytis įvyko 1992 metais – tada buvo išsiųsta pirmoji trumpoji žinutė. Ją gruodžio 3 d. išsiuntė Neilas Papworthas iš „Sema“ kompanijos linkėdamas linksmų Kalėdų tada „Vodafone“ vadovavusiam Richardui Jarvisui. Įdomu tai, kad žinutė buvo išsiųsta iš asmeninio kompiuterio į mobilųjį telefoną.

Didesnio susidomėjimo SMS sulaukė 2000-aisiais. Trumposios žinutės šiandien gali būti pritaikomos ne tik komunikacijai. Jomis galima užsakyti įvairias paslaugas, gauti reklaminius pasiūlymus, balsuoti, atsiskaityti už įvairias paslaugas ar pirkinius.

Išmanieji pakeitė viską

Nors pirmieji išmanieji telefonai pasirodė prieš 20 metų, 1996-ųjų rugpjūčio mėnesį, milžiniškas proveržis mobiliųjų telefonų rinkoje įvyko dar po devynerių metų, technologijų gigantei „Apple“, vadovaujamai Steve’o Jobso, pristačius pirmąjį „iPhone“ modelį 2007 metais.

„Apple“ vartotojams pasiūlė naująją išmaniojo telefono sampratą ir dar niekada nepatirtą naudojimo patirtį: liečiamas ekranas, virtuali klaviatūra.

Pirmieji telefonai su „Android“ operacine sistema (pagrindiniai „iPhone“ konkurentai) rinkoje pasirodė 2008-ųjų pabaigoje. Nuo tada išmaniųjų telefonų industrija stabiliai auga ir plečiasi – kalbant tiek apie gamintojus, tiek apie modelių pasiūlą.

Iki 2011 metų pirmojo ketvirčio pirmaujanti išmaniųjų telefonų pardavėja buvo „Nokia“. Suomijos kompanijai priklausė 24 proc. pasaulio rinkos. Šiandien lyderės pozicija priklauso „Samsung“ (25 proc. rinkos), antroje vietoje – „Apple“.

Aplipdė funkcijomis

Jei gyvenate viename iš Vakarų Europos didmiesčių, jums gali pasirodyti, kad išmanųjį telefoną šiandien turi kiekvienas pasaulio žmogus. Visgi pasauliniu mastu jie yra pakankamai reti.

Statista.com duomenimis, 2016 m. pabaigoje pasaulyje bus skaičiuojama apie 2,1 mlrd. išmaniųjų telefonų vartotojų – beveik trečdalis pasaulio populiacijos. Ir šis skaičius nuolat auga. Prognozuojama, kad 2020 m. jų bus beveik 2,9 mlrd.

Nevienodo ekonominio išsivystymo šalyse išmaniųjų naudotojų skaičius skiriasi kelis kartus. Pavyzdžiui, 2016-ųjų pradžioje Pietų Korėjoje jais naudojosi 88 proc. populiacijos, Australijoje – 77, Indijoje – 17, Ugandoje ir Etiopijoje – 4.

Išmanieji telefonai vartotojų įpročius ir gyvenimo būdą pakeitė iš esmės. Šiandien telefonu sutvarkome gausybę reikalų, neretai jis atlieka ir pramogų įrenginio funkciją. Skaitome naujienas, tikriname el. paštą, rezervuojame kelionių bilietus ir viešbučius, apmokame sąskaitas ir atliekame kitas bankines operacijas, žiūrime filmus, klausomės muzikos. Telefonai skaičiuoja mūsų žingsnius ir miego valandas. Pradinė – komunikacijos – funkcija šiandien toli gražu nebepagrindinė.

Remiantis „United Press International“ (UPI) atlikto tyrimo rezultatais, dažniausiai mobiliųjų telefonų savininkai savo įrenginius naudoja tekstinių žinučių siuntimui ir gavimui, elektroninio pašto tikrinimui, naršymui internete.

Įdomu tai, kad net žadintuvo funkcija telefone naudojamasi dažniau nei skambinama draugams ar artimiesiems. Tarp kitų populiariausių funkcijų rikiuojasi elektroninių laiškų siuntimas, laiko tikrinimas, kalkuliatorius ir feisbuko paskyros tikrinimas. Šiandien retas išmanusis telefonas įsivaizduojamas be socialinių tinklų aplikacijų – vizualaus turinio kūrimas telefono aparatu tapo neatsiejama jo naudojimo paskirtimi.

Nuotraukomis, vaizdo įrašais dabar itin aktyviai dalijamasi socialiniame tinkle „Instagram“ (metų viduryje jis turėjo daugiau nei 500 mln. aktyvių vartotojų). Ir tai nėra tik paauglių interesas.

„Connected Life“ tyrimas, kurį kasmet atlieka „Kantar TNS“, parodė, kad kad socialiniai tinklai tampa vis patrauklesni ir vyresniems gyventojams. Pavyzdžiui, 55-65 metų amžiaus „Instagram“ vartotojų skaičius nuo praėjusių metų pasaulyje išaugo net 47 proc.

Bellas nepatikėtų

Kai kurie mobiliųjų telefonų naudotojų įpročiai stebina. Pavyzdžiui, didžioji dalis Japonijoje parduodamų telefonų yra atsparūs vandeniui – paaugliai jų nepaleidžia iš rankų net prausdamiesi. Dažnas jo nepaleidžia ir eidamas į tualetą.

Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje į unitazus kasmet įkrenta per 100 tūkst. mobiliųjų įrenginių. Tarp daugybės oficialiai pripažįstamų fobijų egzistuoja ir nomofobija – baimė likti be mobilaus telefono.

Skaičiuojama, kad statistinis telefono savininkas telefoną atrakina vidutiniškai 110 kartų per dieną. Ko gero, nenustebins netgi ir tai, kad 2015 metais, anot „Telegraph“, daugiau žmonių žuvo darydamiesi asmenukes nei buvo užpulti ryklių. A. G. Bellas, ko gero, tuo nepatikėtų niekada.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(39)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(39)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(2)
35(3)
34(0)
31(0)
28(0)
22(0)
21(0)
15(0)
15(0)
15(2)
Savaitės
88(0)
75(2)
67(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)