Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Po Vilniaus televizijos bokštu - milžiniška betono uola: kaip buvo pastatytas vienas garsiausių statinių Lietuvoje (Video)

2017-10-01 (1) Rekomenduoja   (77) Perskaitymai (5438)
    Share

Vilniaus televizijos bokštas – ne tik aukščiausias pastatas Lietuvoje, bet ir vienas aukščiausių televizijos bokštų pasaulyje!

Pagal aukštį tai yra aštuntas Europoje ir 26 pasaulyje televizijos bokštas.

Jo atsiradimo aplinkybės apipintos legendomis.

Vietą nurodė žolininkė?

Pirmasis Lietuvoje televizijos bokštas buvo pastatytas S. Konarskio gatvėje 1957-ųjų pavasarį ten pat, kur įkurta Lietuvos televizija.

Tai buvo 180 m aukščio metalinis bokštas su 12 metrų antena, ant kurio vakarais užsižiebdavo ryškiai raudonos lemputės.

1971 metais Vilniuje sumanyta pastatyti naują televizijos bokštą, kad būtų galima geriau perduoti ką tik atsiradusios spalvotos televizijos signalą.

Iki dabar Lietuvos radijo ir televizijos centro (trumpiau – Telecentro) darbuotojai pasakoja, kaip kadaise po Vilniaus kalvas vaikščiojančiam televizijos bokšto architektui Vladimirui Obudovui vėjas iš rankų išplėšęs brėžinius.

Begainiodamas lapus jis atsidūrė maždaug toje vietoje, kur dabar stovi bokštas. Ten pievoje vaistines žoleles rinko moteris, kuri, kalbama, vėliau tapo viena garsiausių Lietuvos žolininkių.

Moteris paklausė architekto, ko jis čia bėgioja. Jis atsakęs, kad dairosi tinkamos vietos labai svarbiam statiniui – televizijos bokštui.

Žolininkė patikino, kad architektas kaip tik stovi labai tinkamoje vietoje, kur puikiai auga vaistiniai augalai, tvyro gera energija. Tad bet koks čia pastatytas pastatas sėkmingai gyvuos, turės geras perspektyvas ir gražią ateitį.

Tačiau išties veikiausiai Karoliniškių kalva pasirinkta dėl to, kad ji yra 60 metrų aukščiau už kairiajame Neries krante esantį Vilniaus senamiestį.

Kalva virš jūros lygio iškilusi beveik 200 metrų.

Turi brolį dvynį

Neeilinį statinį projektavo maskvietis architektas V. Obydovas bei inžinieriai Davidas Basiladzė ir Davidas Dortmanas.

Administracinį Telecentro pastatą projektavo architektas Kazimieras Rimantas Balėnas.

Vilniaus televizijos bokšto statybos prasidėjo 1974-ųjų balandį. Įkurtuvės švęstos 1981 metų sausį.

Pusmečiu anksčiau duris atvėrė Talino televizijos bokštas, vadinamas mūsų bokšto dvyniu.

Jį taip pat projektavo V. Obydovas su D. Basiladze.

Talino bokštas pradėtas statyti metais vėliau. Bet 1980 metais vyko Maskvos olimpinės žaidynės, o Estijos sostinėje surengta regata. Ta proga nuspręsta pagreitinti Talino televizijos bokšto atidarymą.

Nors iškilo vėliau, Vilniaus televizijos bokštas yra aukštesnis už savo dvynį. Talino bokšto aukštis – 314 m, mūsų – 326,5 metro.

Skiriasi ir viršutiniai žiediniai bokštų statiniai. Juos architektai pasistengė priderinti prie miestų simbolių.

Kurdami aukštutinę Vilniaus televizijos bokšto dalį architektai stengėsi, kad ji būtų panaši į Gedimo pilį. Net ant bokšto liemens esantys langeliai padaryti taip, kad primintų pilies langus.

300 metų garantija

Neoficialiai projekto autoriai bokštui suteikė net 300 metų garantiją.

Pasak statybas menančių Telecentro darbuotojų, V. Obydovas žadėjęs, kad Vilniaus televizijos bokštas galėtų atlaikyti net atominį sprogimą.

Esą jeigu kur nors ties Vilniaus oro uostu sprogtų atominė bomba, už maždaug dešimties kilometrų stovintis bokštas beveik nenukentėtų – būtų nunešta nebent viršutinė, aukščiausioji, jo dalis.

Lietuvos radijo ir televizijos centro Komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas negalėjo pasakyti, ar šiuose teiginiuose esama tiesos, tačiau dėl konstrukcinio sprendimo bokštas galėtų atlaikyti net ir didžiausias audras.

Statant bokštą buvo iškasta didžiulė duobė, į ją supilta apie 20 tūkst. tonų betono.

„Bokšto inžinerinės konstrukcijos stabilumas pagrįstas tuo, kad apačioje jis yra sukabintas su milžiniška betono uola.

Dėl žemai esančio svorio centro ir jo statyboje naudoto aukščiausios klasės betono, kokį tik buvo galima rasti to meto Sovietų Sąjungoje, bokštas yra itin atsparus bet kokiam išoriniam poveikiui“, – paaiškino pašnekovas.

Bokšto statybų video medžiaga, kuria pasidalino skaitytojas unytas straipsnio komentaruose:

Dvi bokšto dalys

Vilniaus televizijos bokšto užstatymo aikštelė užima 3 355 kv. metrų plotą, o visas 22 aukštų pastatas su pamatais sveria apie 25–30 tūkst. tonų.

Žiedinėje bokšto dalyje, 19-tame aukšte (165 metrų aukštyje), veikia restoranas „Paukščių takas“, iš kurio giedrais orais pro langus Vilnių ir jo apylinkes galima matyti net 50 km spinduliu.

„Paukščių takas“ dalija bokštą į dvi dalis: betoninį bokštą iki restorano ir viršutinę metalinę antenų dalį, kurioje išdėstytos siuntimo antenos ir kita telekomunikacijos įranga.

Po žeme esančiame bokšto pade įrengtas duomenų centras. Čia stovi visų sistemų nepertraukiamą maitinimą užtikrinantys šaltiniai ir serveriai, sumontuoti galingų siųstuvų šaldymo įrenginiai, veikia gaisro gesinimo stotis.

Siūbuoja iki 3 metrų

Televizijos bokštas neretai siūbuoja. Nelygu orai, siūbavimo amplitudė viršūnėje yra apie 3 metrus.

Negana to, žiemą, dažniausiai per atlydį nuo bokšto metalinės dalies į apačią krinta ledai. Ledai gali kristi į apačią net 100 metrų.

Ką reiškia įspėjimas „Ledai krinta“, Telecentro darbuotojams aiškinti nereikia. Jie žino, kad tomis dienomis bokšto papėdėje nei vaikščioti, nei statyti automobilius nėra saugu.

Dėl šios priežasties žiemą lankytojai į bokštą leidžiami tik per tam tikslui suprojektuotą požeminę galeriją.

Ne tik techninė funkcija

Svarbiausia bokšto paskirtis – patalpinti radijo ir televizijos signalų siuntimo antenas, siųstuvus ir įvairią duomenų perdavimo įrangą.

2012 m. spalio 29 dieną 3 val. analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje pakeitė skaitmeninė antžeminė televizija, atverianti technologines galimybes perduoti aukštos ir superaukštos raiškos vaizdą.

Net ir perėjus prie naujesnių technologijų svarbu, kad antenos būtų iškeltos aukštai. Ypač tai svarbu radijo antenoms, mat kol kas radijas Lietuvoje tebėra analoginis.

Dabar Vilniaus televizijos bokštas atlieka ne tik techninę funkciją. Tai ir žuvusiųjų per Sausio 13-ąją pagerbimo vieta. 1991 metų sausio įvykių metu prie televizijos bokšto žuvo 14 taikių jo gynėjų.

Dar šimtai žmonių buvo sužeista. Per šiuos tragiškus įvykius bokštas buvo 222 dienas užimtas okupantų.

Kartu tai – kultūros traukos centras. Bokšto papėdėje veikia 2011 m. atidarytas istorinis antenų parkas, kur galima apžiūrėti anksčiau naudotas radijo ir televizijos programų siuntimo antenas.

Iki 2014 metų Vilniaus televizijos bokštas virsdavo didžiausia Kalėdų egle. Taip pat jis yra buvęs aukščiausiai iškeltu krepšinio lanku ir trispalve.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(79)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(77)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Giedrė Balčiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
66(5)
50(0)
47(0)
29(8)
28(7)
22(0)
21(1)
17(1)
16(0)
Savaitės
137(13)
131(12)
123(21)
86(7)
83(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
137(13)
134(2)
132(10)