Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Karo veteranas papasakojo šiurpius prisiminimus, kaip japonai sutalžė amerikiečių laivyną (Video)

2018-01-16 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (1888)
    Share

Apie 7 val. 45 min. per ryšio sistemos traškesį ir ūžesį artileristo ir priešlėktuvinio dalinio karininko Benny Motto dėmesį patraukė iš lėktuvnešyje „USS Enterprise“ radijo ryšio siųstuvo sklindantys vis labiau panikos apimti pilotų balsai. Jie šaukė vienas kitam: „Ei, ar matei tą kariuomenės lėktuvą šaudant į mane?“ Tai buvo siaubingiausios jo gyvenimo dienos pradžia.

„Tai - ne kariuomenės lėktuvas! Tai - japonų lėktuvas! Pažiūrėk į raudonus apskritimus ant jo sparnų!“ „Tas šunsnukis! Aš atsišaudysiu!“, - tęsėsi įtemptas pokalbis, Šeštajai eskadrilei ir vienodai nustebusiems Japonijos pilotams raizgantis Perl Harboro fone, rašo history.com.

Baigęs budėjimą, Benny nuskubėjo pro budintį trimitininką ir denio karininką, tuomet pro vairininkus. Jis bėgo į slaptą radarų valdymo pultą.

Benny rado Jacką Baumeisterį, „USS Enterprise“ radiolokacijos karininką, pasislėpusį už ilgos, juodos užuolaidos. Beprotiškai daužantis širdžiai, Benny papasakojo Jackui, ką girdėjo per pilotų radijo ryšį.

„Ar mes galime ką nors matyti radare?“,- paklausė jis. Prakaituodamas Jackas pasilenkė į priekį savo kėdėje ir įdėmiai įsižiūrėjo į laivo naujojo radaro ekrane pasirodančius neaiškios kilmės pasikartojančius signalus.

„Keista, - tarė jis. - Aš matau daug „vaiduoklių“ (neatpažintų objektų - aut. pastaba), bet neturėčiau. Mes esam nutolę šimtą keturiasdešimt keturias mylias, taigi, jie turėtų skristi labai aukštai, kad aš iš viso juos fiksuočiau radare - turiu omeny, mažiausiai dvidešimt tūkstančių pėdų“.

„Ar tu pranešei apie tai?“, - paklausė negalintis tuo patikėti Benny. Jackas atsakė, kad taip, bet jo balsas išdavė nepasitikėjimą naująja radaro technologija.

Visgi tada daugybė lėktuvų atsiuntė „USS Enterprise“ pranešimus, patvirtinant blogiausią. Benny ir Jackas stovėjo žiūrėdami kartu į ekraną - viršutinė pusė ekrano atrodė tarsi knibždėte knibždanti skruzdėlių. Po kelių sekundžių užkaukė laivo sirenos. Radistas gavo oficialų koduotą pranešimą: „Priešo antskrydis virš Perl Harboro X. Tai - ne pratybos“.

Viršila vairininkas patraukė už bendro pavojaus signalo, įjungdamas septyniolika kraują stingdančių perspėjimo sirenų. Vyrams skubant užimti savo kovines pozicijas, per laivo garsiakalbius pakartotinai kaukė pavojaus signalas. Tuo tarpu Oro erdvės kontrolės punkte Benny davė skubius, bet trumpus nurodymus ruošiantis galimam puolimui prieš patį „USS Enterprise“, iš pradžių vyrams prie didelių penkių colių priešlėktuvinių patrankų, o tada pagal komandos grandinę iki kulkosvaidininkų.

Benny šūkaujant įsakymus savo artileristams, nuo vėliavos tiltelio admirolas Halsey dalino savus. Išsiuntęs kovinį oro patrulį (CAP) ieškoti priešo laivų, davė ženklą ryšininkams. Akimirksniu iš jų vėliavų maišų buvo ištrauktas naujas įvairiaspalvių vėliavų rinkinys ir iškeltas ant nokrėjos.

Žinia laivynui: „Pasiruošti mūšiui“. Nuo „USS Enterprise“ forpiko plevėsuojant kovinėms vėliavoms, buvo pasiųstas signalas jį lydintiems laivams padaryti tą patį. Iš aukščiausios laivo vietos bežadis Benny stebėjo pirmąsias „USS Enterprise“ karo akimirkas.

Per kitas dvi valandas priešo pajėgos, vadovaujamos Japonijos admirolo Isoroku Yamamoto, sumaišė su žemėmis Amerikos laivyną Perl Harbore.

„USS Enterprise“ Šeštoji eskadrilė, nusileidžianti priešininkams santykiu dešimt prieš vieną, iš visų jėgų kovojo su plūstančiais „Zero“ naikintuvais. Daugybę dienų Benny ausyse skambėjo per traškantį radijo siųstuvą girdėti pilotų balsai, ypač jaunesniojo leitenanto Manuelio Gonzaleso. „Prašau nešaukite! Čia „Six-Baker-Three“ (trečiasis lėktuvas šeštoje bombarduojančioje eskadrilėje - aut. pastaba), amerikiečių lėktuvas!“. Po to sekė skubus M. Gonzaleso įsakymas jo užnugario artileristui: „Mes degam - šok lauk!“. Po to radijo ryšys nutrūko. Jie dingo be žinios.

Brigham Young savo lėktuvo gale skraidino admirolo Halsey štabo karininką leitenantą komandorą Bromfieldą Nicholsą. B. Nicholsas gabeno slaptą ataskaitą apie „USS Enterprise“ atliktą naikintuvų pristatymą į Veiko salą. Per vėją ir atmosferinius trikdžius Benny girdėjo B. Youngą sakant kažką apie priešlėktuvinių raketų dūmų debesis virš uosto ir karinius lėktuvus virš jūrininkų aviacijos centro „Ewa Air Station“.

Vėliau B. Nicholsas sušuko, kad jie neteko kairiojo sparno dalies. Po to Benny išgirdo ilgą keiksmažodžių tiradą, o tuomet - nieko. Vėliau jis sužinojo, kad B. Youngas, atlaikęs nuo sumišusių JAV artileristų iš žemės daugiau šūvių nei nuo japonų pilotų ore, šiaip ne taip nutupdė lėktuvą.

Po truputį ėmė plūsti pranešimai apie likusius Šeštosios eskadrilės narius. Leitenantui Clarence'ui Dickinsonui ir jaunesniajam leitenantui Budui McCarthy pasisekė. Puolami šešių „Zero“, jie nukovė vieną, bet neprilygo likusiems. Abiejų jų lėktuvai buvo suvarpyti, bet žemame aukštyje vyrai iššoko su parašiutais ir išgyveno, plūduriuodami prie linijinių laivų rikiuotės ir iš arti stebėdami visą siaubingą reginį.

Jaunesnysis leitenantas Edwardas Deaconas nusileido į vandenį netoli kilimo ir tūpimo tako. Laikydamas savo sužeistą artileristą, jis pagriebė plaustą iš savo skęstančio lėktuvo ir nusiyrė į krantą.

Šeštosios eskadrilės vadas Earlas Gallagheris per stebuklą išvengė priešo lėktuvų, skrisdamas žemai virš vandens atgal į jūros gilumą. Jis buvo įsitikinęs, kad priešo laivai atsitraukė į šiaurės vakarus. Tuomet, nepaisant sutrikusių amerikiečių apšaudymo, nusileido Ford saloje. Pasipildęs degalų, E. Gallagheris 175 mylias skrido atsitraukiančių lėktuvų kryptimi, bet nieko nerado, tik tuščią vandenyną.

Kai blogiausia dalis baigėsi, Benny paklausinėjo aplink apie jaunesniuosius leitenantus Vogtą ir Millerį.

Paskutinį kartą Vogto „Dauntless“ lengvąjį bombonešį jūreiviai matė Ewa poste (Ewa Station) kaunantis ore su trim „Zero“ naikintuvais ir iš visų jėgų šaudant iš lėktuvo fiksuotų ir nefiksuotų kulkosvaidžių. Tada vienam iš jų jis „atsisėdo ant uodegos“ ir paleido į jį kulkų krušą, tačiau pastarasis taip staigiai pakilo į viršų, kad Vogtas atsitrenkė į jį. Jam pavyko iššokti iš lėktuvo, bet jo parašiutas neišsiskleidė ir, atsitrenkęs į medį, jis žuvo. Rogeris Milleris taip pat sugebėjo nukauti vieną „Zero“, bet ir jis žuvo. Du geri Benny draugai kelių minučių skirtumu vienas nuo kito žuvo per pirmąją karo valandą.

Kitas dvidešimt keturias valandas vis dar santykinai saugiu atstumu nuo Perl Harboro esantis „USS Enterprise“ ieškojo atsitraukiančio Japonijos laivyno. Ramusis vandenynas tapo milžiniška slėpynių vieta nematomam priešininkui ir užpuolikų nebuvo įmanoma niekur rasti.

Pirmadienio popietę, gruodžio 8 d., paieška buvo nutraukta. Saulei leidžiantis, „USS Enterprise“ ir jį lydintys laivai įplaukė į Perl Harborą.

Tai buvo tylus, šiurpą keliantis plaukimas per tūkstančius pėdų smilkstančių nuolaužų ir plūduriuojančių lavonų. Dokuose stovėjo suodini priešlėktuvinių ginklų artileristai. „Ei, jūs geriau nešdinkitės, nes jie ir jus pričiups!“, - sušuko vienas šoko ištiktas jūreivis. Kitas išrėkė: „Kur, po velnių, jūs buvote?“

Nuo laivo antstato žado netekęs Benny žvelgė į suniokojimą. Niūriais veidais jūreiviai rikiavosi prie laivo turėklų, tūkstančiai veidų, sustingę iš siaubo, žvelgė iš kiekvienos kulkosvaidžių aikštelės, liuko ir vartų.

„Nevada“ buvo nuvirtęs ir ant seklumos, „Utah“ susprogdintas į šipulius, jo liekanos mėtėsi uosto dumble. „Oklahoma“ apsivertęs 150 laipsnių, jo trikojis stiebas giliai įsmigęs į dumblą. Matėsi tik „Oklahoma“ korpuso apačia.

„USS Enterprise“ įgulai bejėgiškai spoksant, pasklido žinia, kad viduje yra įkalinti šimtai gyvų „Oklahoma“ jūreivių. Vyrai spietėsi ant ir aplink laivo korpusą, karštligiškai darbuodamiesi pneumatiniais grąžtais, kad išlaisvintų juos, kol jiems nesibaigė deguonis.

Kruopščiai išblizgintas uostas, iš kurio prieš devynias dienas išplaukė „USS Enterprise“, skendo liepsnose, buvo užkimštas apanglėjusių laivo nuolaužų ir plūduriuojančios mirties.

Juodų dūmų debesis, kylantis iš vis dar degančio „Arizona“, kabėjo žemai virš viso uosto. „Arizonai“ jau buvo per vėlu didvyriškiems poelgiams.

Keturios japonų bombos pataikė į laivą, žuvo 1700 vyrų, iš jų - 23 poros brolių. Benny skaičiavimu, buvo nuskandinta ar apgadinta mažiausiai dvidešimt laivų. Jis su baime svarstė, kiek žuvusiųjų jis pažinojo.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(0)
37(0)
35(3)
26(0)
22(1)
20(0)
16(0)
13(1)
12(0)
10(1)
Savaitės
86(0)
69(7)
61(5)
56(0)
Mėnesio
142(25)
121(17)
117(15)
111(10)