Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Iš akių, burnos ir nosies bėgdavo kraujas, skaudėdavo galvą, o po trijų ar keturių dienų ištikdavo mirtis – epidemija, pražudžiusi actekus: mokslininkai išsiaiškino, kas tai per liga

2018-01-23 (0) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (2651)
    Share

1545 m. Meksikoje gyvenančius actekus užpuolė nežinoma liga – žmonėms užkildavo aukšta temperatūra, skaudėdavo galvą, iš akių, iš burnos ir iš nosies bėgdavo kraujas. Po trijų ar keturių dienų ištikdavo mirtis.

Per penkerius metus cocoliztli (actekų kalba tai reiškia „epidemiją“) nusinešė 15 milijonų žmonių – apie 80 proc. populiacijos – gyvybes. Beveik 500 metų buvo svarstoma, kokia gi šios epidemijos priežastis.

„1545–1550 m. cocoliztli buvo viena iš daugelio epidemijų, siautėjusių Meksikoje po europiečių atvykimo, ir antroji iš trijų epidemijų, kurios buvo didžiausio masto ir nusinešė daugiausia gyvybių“, – teigė Tiubingeno universiteto Vokietijoje mokslininkė Ashild Vagene.

Cocoliztli protrūkis laikomas viena iš daugiausia žmonių pražudžiusių epidemijų žmonijos istorijoje, beveik tokia kaip buboninis maras, nuo kurio XIV a. Vakarų Europoje mirė 25 mln. žmonių – beveik pusė regiono populiacijos.

Europiečiai kolonizatoriai įsibrovė į naująjį pasaulį ir atnešė ligų, bakterijų, su kuriomis vietos gyventojai nebuvo susidūrę ir neturėjo joms imuniteto.

1545 m. cocoliztli epidemija prasidėjo dabartinėje Meksikos teritorijoje ir dalyje Gvatemalos teritorijos, praėjus vos dviem dešimtmečiams po raupų epidemijos, kuri prieš pat ispanų atvykimą pražudė apie 5–8 mln. žmonių.

Antras protrūkis 1576–1578 m. išnaikino likusią pusę populiacijos.

„Dideliuose miestuose iškasdavo didelius griovius, ir nuo saulėtekio iki saulėlydžio kunigai nedarydavo nieko kito, tik nešiodavo mirusiųjų kūnus ir mesdavo juos į griovius“, – cituojamas to meto pranciškonų istorikas Fray‘us Juanas de Torquemada.

Dabar mokslininkai teigia veikiausiai aptikę kaltininką. Išanalizavus 29 skeletų iš epidemijos kapinių, jie aptiko salmonella C bakterijų (kurios sukelia ūminę sisteminę ligą – paratifą) pėdsakų.

Žinoma, kad šios bakterijos sukelia vidurių šiltinę. Tiesa, Meksikoje buvęs bakterijų potipis šiais laikais retai sukelia žmonėms infekcijų.

Salmonelės plinta per užkrėstą vandenį ar maistą. Į Meksiką šios bakterijos pateko per naminius gyvulius, kurių atsivežė ispanai, teigė mokslininkai.

„Patikrinome visų bakterijų patogenus ir virusų DNR, kurių genomo duomenys buvo prieinami“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, taip pat Tiubingeno universiteto mokslininkas Alexanderis Herbigas.

Didelė tikimybė, kad dalis patogenų buvo visiškai nežinomi arba sunkiai pastebimi.

„Negalime visiškai užtikrintai teigti, kad cocoliztli epidemijos priežastis buvo salmonella enterica (bakterijos), – aiškino tyrėjų komandos narė Kirsten Bos. – Tačiau manome, kad ji (ši bakterija) laikytina stipria kandidate.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(12)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
57(1)
52(0)
39(9)
33(0)
32(6)
29(1)
23(0)
22(7)
14(0)
13(0)
Savaitės
69(0)
68(6)
Mėnesio
203(4)
141(16)
115(54)
108(8)
101(13)