Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Istorijos trupinys: kodėl už lietuviškų pinigų įsitvirtinimą reikia dėkoti iš Krokuvos atvykusiam vokiečiui?

2018-02-28 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (650)
    Share

Be pinigų neįsivaizduojame jokios ekonominės veiklos. Ilgą laiką fizinė valiuta buvo svarbiausia atsiskaitymo priemonė. Bet ar žinojote, kad Vytauto laikais LDK gyventojai turėjo atsiskaitinėti Prahos monetomis? Visgi, viskas pasikeitė vieno iš Krokuvos atvykusio specialisto dėka.

Lietuvoje monetos kaldintos nuo Vytauto ir Jogailos laikų. Tačiau tuomet jų dar nebuvo pagaminama tiek, kad patenkintų rinkos poreikius. Todėl XV a. pagrindinė Lietuvoje cirkuliavusi moneta buvo sidabrinis Prahos grašis.

Situacija pasikeitė po 1495 m., kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais Vilniuje pradėjo veikti nuolatinė monetų kalykla.

Nors formaliai už kalyklos darbą atsakingas buvo LDK maršalas Jonas Liutauras Chreptavičius, didžiausią organizacinį darbą atliko iš Krokuvos atvykęs vokiečių kilmės miestietis Henrikas Šliageris. Jo oficialus titulas skambėjo „LDK pinigų kalikas”. Būtent dėl jo patirties ir sumanumo monetų kalykla greitai pradėjo dideliais kiekiais kaldinti LDK pinigus – denarus ir pusgrašius.

Nuo to laiko lietuviški pinigai vis labiau įsitvirtino, o tai savo ruožtu reikšmingai prisidėjo prie monetų plitimo LDK visuomenėje.

Henrikas Šliageris Lietuvoje gyveno ilgesnį laiką, buvo svarbus valdovo patikėtinis ūkio ir prekybos reikaluose, taigi vienas tų šaltiniuose ne tokią jau didelį pėdsaką palikusių ekspertų, nuo kurių veiklos nemaža dalimi priklausė sėkmingas monarcho viešpatavimas. 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
30(0)
28(2)
22(0)
21(0)
20(6)
20(0)
Savaitės
101(19)
100(0)
82(0)
69(2)
Mėnesio
147(2)
147(13)
146(3)
142(12)
138(22)