Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Nėštumo testas, atrastas dar prieš 3500 metų ir naudotas daugybę šimtmečių vėliau: niekaip neatspėsite, ką darydavo su šlapimu, bet tai galite išbandyti ir patys

2018-09-20 (1) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (2138)
    Share

Prieš 3500 metų moterys, norėdamos sužinoti ar laukiasi, darydavo tą patį, ką ir dabar: paimdavo šlapimo mėginį ir kantriai laukdavo cheminės reakcijos.

Pasak Kopenhagos universiteto tyrėjo, 1500 – 1300 metais prieš mūsų erą datuojamas papirusas moko moteris nusišlapinti į du maišelius: vieną su miežių, kitą – su emerio sėklomis (emeris – viena iš kviečių rūšių, auginta senovės Egipte).

„Jei sėklos sudygs, moteris pagimdys. Jei sudygs miežiai, bus berniukas.

Jei sudygs emeris, bus mergaitė. Jei grūdai nesudygs, moteris negimdys“, – rašoma papiruse, išlikusiame nuo Naujosios Karalystės laikų (1500-1300 pr. m. e.).

Tokia nėštumo prognozė, pirmąkart danų egiptologo išversta 1939 m., yra tik vienas iš daugelio senovės Egipto papirusų kolekcijos pavyzdžių, priklausančių Kopenhagos universitetui ir įsigyto už lėšas, skirtas Carlsbergo fondo. Iš 1400 papirusų nedidelė dalis buvo medicininiai tekstai, kurių didžioji dalis taip ir nebuvo išversta.

„Dirbame su turiniu, kuris yra neįtikėtinai retas, – sako egiptologas Kimas Ryholtas, kuris yra ir Carslbergo papirusų kolekcijos vadovas, o taip pat dalyvauja tarptautiniame bendradarbiavime verčiant tekstus. – Turime mažiau nei tuziną gerai išsilaikiusių senovės Egipto medicinos papirusų… kiekviena naujiena įneš naujos ir svarbios šviesos“.

Neįprasti receptai

Vertimas yra ilgai trunkantis darbas.

„Tekstai yra pažeisti, be to, jie surašyti senoviniu raštu, kurį gali perskaityti vos keli žmonės, o terminologija yra nepaprastai sudėtinga“, – teigia K.Ryholtas.

Kviečių ir miežių testas jau buvo žinomas ir anksčiau – iš panašaus senumo papiruso, dabar saugomo Egipto muziejuje Berlyne. Tačiau nuo 2017 m. rugsėjo prasidėjęs tyrimas pateikė ir naujų atradimų.

Pavyzdžiui, iki šiol dauguma egiptologų manė, kad šios civilizacijos gyventojai nežinojo apie inkstų egzistavimą, bet viename iš išverstų medicininių tekstų kalbama apie šį organą – kas įrodo, kad senovės egiptiečių anatominės žinios buvo daug geresnės, nei manyta iki šiol.

Kitame papiruse aptariami įvairūs akių ligų gydymai – tokių, kaip trichiazės (netaisyklingo blakstienų augimo, dažniausiai į akies obuolio pusę). Papiruse patariama sumaišyti driežo, buliaus, asilės ir ožkos kraujo, ir lašinti mišinį į akį.

Tekstus tyrinėjanti doktorantė Sofie Schiødt mano, kad tam tikri standartizuoti medicininių tekstų ir patarimų rinkiniai su testų ir gydymų aprašymais buvo naudojami visame senoviniame Egipte. Tačiau ji įspėja, kad dokumentų yra per mažai, kad galima būtų daryti galutines išvadas.

Žinių perdavimas

Bet vienas dalykas yra tikras: nėštumo tikrinimo metodas buvo naudojamas ilgai.

„Aptinkame tą patį testą ir graikų bei romėnų medicinoje, taip pat ir viduramžiškoje Vidurinių rytų medicinoje, o taip pat ir europietiškoje medicinos tradicijoje“, – sako S.Schiødt.

Vėliausias tokio grūdų metodo paminėjimas aptinkamas 1699 m. vokiečių folkloro knygoje.

Senovės pasaulyje Egipto medicina buvo labai gerbiama, ir tų laikų metodus dažnai perimdavo ir kitos kultūros, aiškina Oksfordo universiteto egiptologas Andreas Winkleris.

„Senovės keliautojai, keliavę po andainykštį Egiptą, labai stebėdavosi tuo, kad egzistuoja konkrečiose srityse besispecializuojantys gydytojai – ir jų žinios buvo garbinamos, – teigia mokslininkas. – Ir kaip rodo nėštumo testas, akivaizdu kad tam tikros technikos atrado kelius toli už Nilo krantų“.

Mokslinis tikslumas

Toks nėštumo tikrinimo metodas ne tik išlaikė bandymus laiku, bet ir turi šiokį tokį mokslinį pagrindimą. Pasak straipsnio, 1963 m. publikuoto žurnale „Medical History“, tyrėjai išbandė teoriją ir atrado, kad 70 proc. Atvejų nėščios moters šlapimas iš tiesų sudaigindavo grūdus. Tačiau lyties nuspėjimo testas vis dėlto nepasiteisina.

Šiuolaikiniai mokslininkai testo tikslumą sieja su dideliais estrogeno kiekiais nėščiosios šlapime, kuris ir stimuliuoja miežių ir kviečių dygimą.

Taigi, ar senovės Egipto mokslininkai žinojo apie hormoną šlapime?

„Ne, – sako S.Schiødt. – jokia idėja apie hormonų egzistavimą visiškai neįmanoma.“ Mokslininkė mano, kad testas greičiausiai buvo atrastas bandymų ir klaidų būdu.

Kiti nėštumo testai senovės Egipto papirusuose yra dar mažiau patikimi. Pavyzdžiui, A.Winklerio minimas svogūno testas, siūlantis įstatyti svogūną į makštį, ir jei kitą dieną jai iš burnos sklis svogūno kvapas, tai reikš, kad moteris yra nėščia.

„Remiantis šiuolaikine racionalia ir moksline medicina, sunku paaiškinti tai, ką jie darė“, – teigia S.Schiødt.

Senovės Egipto medicina buvo apsupta religinėmis ir mitologinėmis istorijomis, o farmaceutinėmis priemonėmis buvo siekiama iš kūno išvaryti dvasias ir demonus, aiškina mokslininkė. Taigi, nors senovės egiptiečiai ir atpažindavo ligas panašiai, kaip šiais laikais darome ir mes, jų gydymo būdai yra nesulyginami.

Parengta pagal CNN.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(11)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
52(0)
52(4)
48(3)
46(0)
25(3)
24(7)
21(0)
20(1)
16(3)
Savaitės
185(20)
105(16)
80(2)
76(0)
Mėnesio
251(42)
185(20)
116(6)
105(9)
104(7)