Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Šventame ežere – radiniai, menantys Majų kruvinus ritualus

2019-03-11 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1033)
    Share

Lenkijos archeologų komanda, nardanti galimai šventame ežere šiaurinėje Gvatemaloje, iškėlė šimtus majų artefaktų – įskaitant ceremoninius dubenis ir obsidiano peilį, kurie galėjo būti naudojami aukojimuose.

Gvatemalos mokslininkai nagrinėja artefaktus siekdami sužinoti daugiau apie majų kultūrą įvairiais jos egzistavimo epizodais. Jie taip pat nori sužinoti, kaip objektai gali būti susiję su religinėmis majų praktikomis.

Archeologai iš Petén Itzá ežero ištraukė daugiau nei 800 artefaktų – iš ežero, kuris, pasak komandos lyderės Magdalenos Krzemieńos iš Jogailos universiteto, kadaise juosė senovinį Nojpeténo miestą.

Sala, kurioje kadaise egzistavo senovinis miestas, dabar yra šiuolaikinio Gvatemalos miestelio Flores dalis – jis yra šiaurinėje Peténo provincijoje, regione, garsėjančiame atšiauriais kalnais ir džiunglėmis.

Radiniai, menantys aukas

Dauguma ežere rastų artefaktų – maži keramikos gabalėliai, kurių keletas datuojama protoklasikiniu majų laikotarpiu, nuo 150 pr.m.e iki 250 mūsų eros metų. Bet didžioji dalis radinių priklauso majų postklasikiniam laikotarpiui, t. y. 1000-1687 m.

M.Krzemieńa sako, kad didžiausi ežere rasti radiniai – trys keraminiai dubenys, sudėti vienas į kitą, ir peilis obsidiano ašmenimis. Tai panašu į įrankius, naudotus senoviniuose ritualuose – o tai reiškia, kad visa tai galėjo būti naudojama gyvūnų ir žmonių aukoms. Mokslininkės teigimu, kai kuriuose dubenyse buvo rasta smulkių gyvūnų kaulų. Tačiau neatmestinas variantas, kad kokie smulkūs gyvūnai galėjo į indus patekti ir savarankiškai – ir ten žūti.

Pats ežeras, juosęs senovinį miestą, majų ritualuose greičiausiai taip pat buvo labai svarbus. „Majų tikėjime vanduo turėjo ir labai svarbią simbolinę reikšmę, – teigia mokslininkė. – Manoma, kad jis buvo tarpininkas – arba durys – į požeminį, mirties pasaulį, kuriame gyveno dievai“.

Dėl tokio tikėjimai senovės majai savo dievams aukojo gyvūnus ir kartais žmones ežeruose ir užtvindytose kalkakmenio įgriuvose, vadinamuosiuose senotuose – kurie regione yra gana dažni.

M.Krzemieńa teigė, kad naujausia ekspedicija neįrodė, jog visas Peténo ežeras Itzá buvo šventa vieta, tačiau kai kurie po vandeniu rasti ritualiniai objektai rodo, kad bent dalis ežero čia gyvenusiems žmonėms buvo šventa.

Majų ežeras

Senovinis Nojpeténo miestas buvo ikikolumbinės majų civilizacijos centras – ši senovinė kultūra užėmė dabartinės pietryčių Meksikos dalį, Gvatemalą, Belizą, o taip ir dalį Hondūro ir Salvadoro teritorijų. Tarp žymiausių majų teritorijų yra ir dabartinėje Meksikoje, Jukatano pusiasalyje esantis senovinis Chichen Itza miestas.

Majų civilizacija buvo pažangi – jie turėjo sudėtingą astronominį kalendorių, ir išskirtinius piktografinius rašmenis. Pati kultūra egzistavo daugiau nei 2000 metų, iki europiečių įsiveržimo į Amerikas. Majų kultūra darė įtakas ir kitoms mezoamerikietiškosioms civilizacijoms – pavyzdžiui, actekams.

Lenkų ir Gvatemalos archeologai planuoja ir toliau tyrinėti Petén Itzá ežerą, kita ekspedicija numatoma rugpjūtį.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(2)
36(3)
31(0)
28(0)
25(2)
18(2)
17(0)
12(0)
12(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
79(3)
71(5)
Mėnesio
145(25)
126(17)
105(13)
89(0)