Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Lietuvos kaimynystėje netikėtas radinys: archeologai to dar nėra matę

2019-05-08 (1) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (1782)
    Share

Netoli pietryčių Lenkijoje esančio Sandomiezo miestelio archeologai aptiko kapą, kuriame prieš 4500 metų buvo palaidotas vyras ir vaikas. Įdomiausia tai, kad į kapą buvo įdėta ir meškos letena.

Tai gerokai apstulbino archeologus – nes tais laikais, kiek galima spręsti iš radinių, į kapus buvo dedami tik naminiai gyvūnai ar jų dalys.

Aptikti palaikai buvo su atskirtomis galūnėmis, o netoliese esančioje duobėje, kur buvo deginama ugnis, rasta gyvūnų kaulų, o tarp jų – ir meškos letenos kaulai, rašo „Science of Poland“.

Pats atradimas buvo atsitiktinai padarytas prieš kelerius metus, kai vienas Święcicos kaimo gyventojas savo nuosavoje žemėje kasė ruošdamasis įsirengti aikštelę prie garažo.

Archeologams pradėjus tyrimus, buvo aptikta, kad landa veda į nišą, kurioje kažkada buvo atliekami ritualai.

„Ertmėje aptikome tokių ritualų pėdsakus – gyvūnų kaulus ir ugnies pėdsakus“ – pasakoja archeologė Monika Bajka, vadovavusi kasinėjimams Święcicoje 2012 m. Specialistai atrastus kaulus ištyrė tik dabar.

„Paaiškėjo, kad įėjimo ertmės apačioje, prieš nišą su palaidojimu, buvo vienas galvijo kaulas ir beveik pilnos meškos letenos kaulai. Tai – visiškai neįprasta tarp neolito laikų kapų“, – sako Rzeszówo universiteto Archeologijos instituto doktorantė Elžbieta Sieradzka. Kaulų analizę atliko dr. Miroslawa Zabilska-Kunek ir prof. Danielis Makowieckis.

E.Sieradzka pasakoja, kad naminių gyvūnų liekanos – dažniausiai galvijų ar kiaulių – dažnai aptinkami tokio laikmečio kapuose. „Todėl Święcicos radiniai suteikia naujų duomenų apie jaunesnes akmens amžiaus bendruomenes“, – sako archeologė.

Meškos letenos kaulai buvo aptikti palikti anatomiškai teisingai. Pasak tyrėjų, tai reiškia, kad tai nebuvo kažkokie atsitiktiniai likučiai, o iš tiesų visa letena buvo įdėta į kapą. Meškos letena galėjo būti auka mirusiesiems, mano E.Sieradzka.

Šis kapas – iš tų laikų, kai raštas dar nebuvo žinomas. Todėl mokslininkai bando suprasti tokios neįprastos aukos reikšmę analizuodami papročius žmonių, kurie gyveno vos prieš šimtą metų – pavyzdžiui, Skandinavijoje. Apie šį reiškinį egzistuoja etnografų užrašai.

„Yra daug pavyzdžių apie tokios aukos simbolinę reikšmę. Pietų Fenoskandijoje (tai apima dabartines Suomijos ir Rusijos dalis) žmonės tikėjo, kad iltys, nagai, letenos ir kitos išskirtinės gyvūnų dalys turėjo gydomųjų galių, saugojo gyvulius nuo grobuonių ar jų nešiotojams suteikdavo gyvūno jusles bei jėgą“, – pasakoja doktorantė ir prideda, kad Sibire buvo tikima, jog amuletai iš meškos letenų atbaido piktas dvasias.

Tarp Święcicos radinių – ir kiaulės kaulai, tame tarpe – ir jos žandikaulis. Kai kuriose vietovėse neolito laikais gyvūnai laidotuvių ritualuose vaidino svarbią rolę, rašo „Science of Poland“. Kiaulių žandikauliai tokiuose kapuose – dažnas radinys. Ir kadangi ši kūno dalis neturi didelės praktinės vertės, mokslininkai įsitikinę, kad ji buvo svarbi ritualuose.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(5)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
65(0)
43(0)
31(0)
22(0)
22(2)
19(4)
15(5)
Savaitės
102(0)
101(19)
69(2)
Mėnesio
148(2)
148(13)
146(3)
142(12)
138(22)