Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

„Nužudyk šiuos vyrus, kai aš mirsiu“. Kaip savo dienas baigė baisusis Erodas iš Biblijos (II dalis)

2019-06-06 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (891)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Erodas I Didysis – trumpiau vadinamas tiesiog karaliumi Erodu – buvo Judėjos karalius, valdęs nuo 37 metų pr.m.e. iki pat savo mirties 4 metais pr.m.e. Nors Judėja buvo nepriklausoma karalystė, gana daug įtakos čia turėjo romėnai. Pats Erodas į valdžią atėjo vien dėl to, kad jį palaikė Senovės Roma – o ir karalystę jis valdė romėnų paskirtas.

Erodas – statytojas

Daugelis pripažįsta, kad Erodas buvo vienas geriausių statytojų Šventojoje žemėje. Jis planavo ir prižiūrėjo daugybės pilių, teatrų, amfiteatrų, uostų ir net gi Cezarėjos miesto statybas. Bet turbūt svarbiausias jo statinys – tai Jeruzalės šventykla.

Pirmoji Jeruzalės šventykla, kurią pastatė karalius Saliamonas, buvo sunaikina 587 metais pr.m.e., babiloniečiams užėmus miestą. Nors vėlyvajame VI a. pr.m.e. toje vietoje ir buvo pastatyta nauja žydų šventykla, Erodas norėjo kai ko didesnio ir didingesnio. Istorikai neretai jo pastatytą šventyklą vadina Antrąja Jeruzalės šventykla.

Nors didžioji dalis Antrosios šventyklos ir buvo sunaikinta 70 metais – kai kurios dalys yra išlikusios iki šiol.

„Vis dar yra išlikusi Vakarinė šventyklos siena – tai tarsi paminklas praeičiai ir viena švenčiausių judaizmo vietų“, – knygoje rašė G.Vermesas.

Kita žinoma vieta, kurią taip pat įsakė pastatyti Erodas, yra Masada – tvirtovė ant uolos krašto, puošta mozaikomis. Nuo jos neatsilieka ir Herodiumas – kompleksas, esantis 12 km nuo Jeruzalės. Jame yra rūmai, pirtis, baseinai, vonios ir daugelis kitokių struktūrų.

Karalius Erodas taip pat padėjo išsaugoti Olimpines žaidynes. Kilus finansinei krizei buvo manoma, kad žaidynes teks nutraukti, tačiau Erodas paaukojo daug pinigų, kurių užteko ir toliau jas organizuoti. Dėl tokio Erodo dosnumo senovės žaidynių organizatoriai paskelbė jį amžinu Olimpinių žaidynių prezidentu ir net gi patvirtino dokumentuose.

Erodas ir Jėzus Kristus

Istorikai mano, kad Erodas mirė 4 metais pr.m.e., nors yra teorijų, kad jis galėjo mirti ir 5 metais pr.m.e. arba 1 metais pr.m.e. Evangelijoje pagal Matą rašoma, kad Erodas bandė nužudyti kūdikėlį Jėzų, tačiau nepavykus jo rasti, karalius įsakė nužudyti visus kūdikius Betliejuje. Šis įvykis Biblijoje yra vadinamas „nekaltųjų žudynėmis“, tačiau mokslininkai mano, kad tai, greičiausiai, neįvyko.

„Krikščionys, žinodami, kad Erodas nužudė savo paties vaikus, galėjo kiek perspausti šią istoriją ir sukurti legendą, kad Erodas buvo pabaisa ir išžudė visus kūdikius“, – sako religijos profesorė emeritė iš Toronto universiteto Amy Marie Fisher.

Dar viena istorija apie Erodą yra pasakojama Evangelijoje pagal Luką. Čia teigiama, kad Marija ir Juozapas turėjo dalyvauti surašyme tuo metu, kai gimė Jėzus. Anot istorikų, tai irgi yra netiesa. Visų pirma nėra jokių įrodymų, kad Erodo valdymo metu būtų vykęs koks nors surašymas.

„Surašymas būtų vykęs norint įvesti mokestį, skirtą Romai, tačiau kadangi Erodas buvo Romos draugas ir jų paties paskirtas karalius, jo karalystė buvo atleista nuo tokio mokesčio“, – rašoma knygoje „Tikrasis Erodas“.

Kadangi Biblijoje yra rašoma, kad Jėzus gimė Erodui dar būnant gyvam – tai kelia daug nesutarimų tarp mokslininkų. Ar Jėzus Kristus tikrai gimė 4 metais pr.m.e., dar prieš mirštant Erodui? Gal vis dėl to Erodas gyveno ilgiau nei teigiama istoriniuose įrašuose – iki 1 metų pr.m.e.? O galbūt vis dėl to Biblijos įrašai nėra teisingi ir Jėzus gimė po Erodo mirties? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieško jau labai ilgai.

Niūri pabaiga

Erodo gyvenimui einant į pabaigą, karalystėje prasidėjo sukilimai. Vieną kartą grupė žmonių bandė nuimti ant Antrosios Jeruzalės šventyklos pakabintą erelį – romėnų simbolį – tačiau Erodas visiems tiems, kurie buvo susiję su šiuo nusikaltimu, paskyrė mirties bausmę.

„Žmonės, žinodami, kad jis greit mirs, nebebuvo tokie įsitempę ir išlaisvino visą pyktį, kurį ilgai slėpė“, – teigė A.Fisher.

Istorikas Flavijus Juozapas rašė, kad Erodas paskutinėmis savo gyvenimo dienomis tapo labai nekenčiamu, tačiau jis sugalvojo, kaip šiems žmonėms atsikeršyti. Karalius paprašė savo sesers Salomėjos, kad po jo mirties būtų nužudyta daugybė Judėjos vyrų. Manoma, kad jis pats įsakė surinkti žymiausius vyrus iš visų Judėjos miestelių, uždarė juos hipodrome ir seseriai įsakė po jo mirties visus nužudyti.

Remiantis istoriku, Erodas savo seseriai pasakė taip: „Žinau, kad žydai labai džiaugsis mano mirtimi, bet manęs gedėti jie gali kitų sąskaita. Nužudyk šiuos vyrus, kai aš mirsiu“.

Salomėja nepakluso ir Erodui mirus visus vyrus paleido. Po karaliaus mirties kilo labai didelis sukilimas ir romėnai, bandydami jį numalšinti, išsiuntė į Judėją kariuomenę.

Jokių paveikslų ar kitokių Erodo atvaizdų nėra išlikę. Karalius nedėdavo savo atvaizdo ant pinigų ir labai retai įsakydavo nukalti kokią nors skulptūrą – nes nenorėjo įžeisti žydų įsitikinimų, kurie kartais prieštarauja „žmogaus kūno vaizdavimui“.

Parengta pagal „Live Science“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(4)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-06-06 ->
„Nužudyk šiuos vyrus, kai aš mirsiu“. Kaip savo dienas baigė baisusis Erodas iš Biblijos (II dalis)
4
2019-06-05 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)