Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

SSRS slėpė ne tik Černobylį: traukinių sprogimas, apie kurį dauguma nėra nė girdėję – mažiausiai 575 žuvusiųjų, 800 žmonių buvo sužeisti (Video)

2019-06-11 (2) Rekomenduoja   (26) Perskaitymai (3447)
    Share

SSRS buvo ne tik uždara, melu pagrįsta, bet ir itin nesaugi valstybė – kurios nesaugumą daugiausia lėmė itin didelė nekompetencija ir itin atsainus požiūris į saugumą bei žmonių gyvybę ir sveikatą.

1986 metais išgyvenusi Černobylio branduolinę katastrofą, kuri kainavo dešimtis gyvybių iškart ir tūkstančius (ar kitais šaltiniais – dešimtis tūkstančių) sveikatos sutrikdymų ilgainiui, vos po trejų metų patyrė kitą – ne tokią masinę, bet žuvusiųjų skaičiumi net baisesnę tragediją.

Žinoma, nė viena iš šių tragedijų šalyje tuomet nebuvo tinkama nušviesta – o apie Černobylį SSRS turbūt nebūtų išvis prakalbusi, jei ne užsienio mokslininkai, kurie pastebėjo virš Europos neįprastai padidėjusį radioaktyvųjį foną.

Prieš 30 metų ir vieną dieną – 1989 m. birželio 4 d. – Baškirijoje dujų sprogimas į gabalus suplėšė du traukinius, tuo metu važiavusius netoli Ufos miesto. Tais dviem traukiniais iš viso keliavo 1300 žmonių. Mažiausiai 575 iš jų žuvo, 800 žmonių buvo sužeisti.

Nukreipė dėmesį

Sprogimo priežastis – iš nekokybiško dujotekio nutekėjusios dujos netoli traukinių kelio sudarė itin degių dujų debesį. Traukinių prasilenkimo metu iš ratų pasipylė kibirkštys, kurios ir lėmė milžinišką sprogimą.

Remiantis naujienų agentūros „Sputnik“ pranešimu, sprogimo galia prilygo 10 kilotonų trotilo. Abu traukiniai virto ugniniais kamuoliais.

Dauguma traukiniais keliavusių žmonių buvo šeimos su vaikais, keliaujančios į ar grįžtančios iš kurorto Juodosios jūros pakrantėje. Sakoma, kad tuometinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, aplankęs įvykio vietą, yra pasakęs, kad „ten buvo tikras pragaras“.

Vis dėlto, kaip ir Černobylio atveju, ši tema vidinėje šalies žiniasklaidoje nebuvo nors kiek gausiau nušviesta, nes pasaulio dėmesį nuo SSRS nukreipė kaip tik tą dieną vykę Tiananmenio aikštės įvykiai (protesto pabaiga, pasibaigusi Kinijos kariuomenės įvykdytomis žudynėmis, kur mirčių skaičius oficialiai neskelbiamas, bet, manoma, aukų buvo tūkstančiai).

Beje, pastarieji Kinijos įvykiai SSRS ribose, žinoma, irgi nebuvo nušviečiami – nes protesto mitingų išvaikymą, pasibaigusį žudynėmis, įvykdė Kinijos komunistų valdžia. Apie Ufos tragediją nežinojo net ir aukščiausieji SSRS pareigūnai.

Apie ją teigia nieko negirdėjęs ir generolas Jevgenijus Bužinskis, po dvidešimties metų tarnybos kariuomenėje 1968 m. išėjęs į pensiją.

Tačiau jis žinojo apie Kinijos įvykius. Ir jis turi paaiškinimą, kodėl SSRS stipriai cenzūravo žinias.

„Sovietinė žiniasklaida buvo labiau sutelkta į teigiamas žinias ir labai lakoniškai informuodavo visuomenę apie neigiamas naujienas“, – sakė jis BBC.

Pamatė pragarą

Užtat Ufos tragediją kuo puikiausiai prisimena daktarė Svetlana Masgutova – nes būdama trisdešimties, kaip savanorė specialistė ji gydė Ufos katastrofos aukas.

Ji BBC papasakojo, kad kitą rytą po katastrofos ji iš Maskvos atskrido į Ufos ligoninę, kur su tragedijos aukomis dirbo tris mėnesius – bandė gydyti žmones, kurių dauguma patyrė žiaurius nudegimus nuo galvos iki kojų.

Vėliau publikavusi savo potyrius knygoje „Refleksai: Vartai į neurovystymąsi ir mokymąsi“ (angl, Reflexes: Portal to Neurodevelopment and Learning), ji apibūdino, kad „išvydo pragarą“ ir sulygino tuometinę ligoninės aplinką su Dantės „Pragaru“.

„Vaikai, kurių amžius vyravo nuo dvejų iki devyniolikos, isteriškai klykė, verkė ir rėkė – ar nenustygo vietoje iš skausmo, ar negalėdami kvėpuoti“, – knygoje rašo ir teigia, jog per pirmas kelias dienas ligoninėje ant jos rankų mirė vienas vaikas iš šešių.

Lietuvos tragedija

Šis Ufos įvykis primena ir to panašaus laikmečio tragediją sovietinėje Lietuvoje.

1975 m. balandžio 4 d. ties Žaslių geležinkelio stotimi įvyko pati didžiausia geležinkelio katastrofa visoje Lietuvos istorijoje.

Tą dieną apie 16 val. 30 min. iš Vilniaus į Kauną pajudėjo traukinys – ir kaip teigiama, po Velykų vežantis namo daug studentų.

Važiuodamas 70 km/val. greičiu (Žasliuose neturėjo sustoti), traukinys atsitrenkė į prekinio traukinio cisterną su degalais, kuri buvo per daug išsikišusi iš šalutinio kelio.

Kilo gaisras – visiškai sudegė trys vagonai, bet oficialiai buvo teigiama, kad žuvo tik 20 žmonių – o apie įvykį tuometinis laikraštis „Tiesa“ informavo tik keliomis eilutėmis: „Šių metų balandžio 4 dieną Žaslių stotyje įvyko priemiestinio keleivinio dyzelinio traukinio nr. 513, važiavusio iš Vilniaus į Kauną, avarija. Yra žmonių aukų. Sudaryta vyriausybinė komisija, tiriamos avarijos priežastys. Ministrų Taryba reiškia gilią užuojautą tragiškai žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems“.

Teigiama, kad ypač nukentėjo žmonės, vilkėję sintetinius rūbus. Vien į Kaišiadorių centrinę ligoninę per pirmąją valandą po gaisro buvo atvežta apie 80 apdegusių žmonių.

Kiek šiurpu ir tai, kad 1998 m. rugpjūčio mėn. toje pačioje vietoje avariją patyrė maršrutu Vilnius-Klaipėda važiavęs dar vienas keleivinis traukinys. Lūžus vieno vagono ašiai, nuo bėgių nuriedėjo septyni vagonai – laimei, keleiviai nenukentėjo.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(30)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(26)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
38(0)
25(0)
18(4)
16(0)
15(0)
14(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
124(10)
122(2)
73(5)
73(0)
Mėnesio
136(0)
114(13)
106(0)
102(1)
102(13)