Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Vienas šaltakraujiškiausių nusikaltimų Australijos istorijoje - dalį įkalčių išvėmė ryklys

2019-08-16 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1280)
    Share

1935-aisiais Australijos Sidnėjaus akvariume vyko pasirodymas, kuris žiūrovams įsiminė ilgam – pasirodymo metu ryklys išvėmė žmogaus ranką.

Tačiau tai – nėra įprasta ryklio atakos istorija. Aukos kūnas išsyk nebuvo rastas ir palaidotas, kaip paprastai nutinka tokiais atvejais. O ir pats įvykis – tikras detektyvas. Jis laikomas viena šaltakraujiškiausių Australijos kriminalinių istorijų.

Ją savo knygoje aprašo teisės istorikas Aleksas Castlesas. Ši istorija liudija, kiek toli pažengė kriminalinių nusikaltimų tyrėjai. DNR tyrimai prasidėjo tik maždaug nuo 1980 metų, tad iki tol buvo gana sudėtinga išspręsti bylą, ypač tokią, kaip ši. Ne veltui ji yra tapusi kriminalinės istorijos dalimi. Portalas „Atlast obscura“, siūlo iš arčiau susipažinti su šia byla.

Tais pačiais metais balandžio 14 dieną vietinis žvejas Bertas Hobsonas prie Coogee paplūdimio Sidnėjuje sugavo 14 pėdų tigrinį ryklį, įsipainiojusį į tinklą. Ryklys tuo metu bandė suėsti mažesnį ryklį. Tokią anomaliją išvydęs vyras su sūnumi išgabeno didžiąją žuvį į krantą ir išvežė į parodą Coogee akvariume, kuriai vadovavo žvejo brolis.

Po kelių dienų naujoje aplinkoje ryklys tapo irzlus ir pradėjo elgtis keistai. Pavyzdžiui, kelis kartus rėžėsi į akvariumo stiklą.

Galų gale žuvis ėmė vemti. Anot „Sydney Morning Herald“ reporterio „ryklio nasrai leido „gausias, dvokiančias rudas putas, kurios neįtikėtinai smirdėjo“ ir iš jo nasrų pasirodė žiurkė, paukštis bei virve aprišta žmogaus ranka.

Tuoj pat buvo iškviesta policija, Morgo darbuotojas ir ryklių ekspertas apžiūrėjo ranką. Jie padarė išvadą, kad gyvūnas jos nenukando – niekur nesimatė dantų žymių. Tad ekspertai pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės ir leido vietiniam laikraščiui „Sydney’s Truth“ išspausidinti tatuiruotės, rastos ant bicepso, aprašą ir paveikslėlį, tikėdamiesi, kad kas nors pateiks daugiau naudingos informacijos.

Vienas vyras atpažino tatuiruotę: ranka priklausė jo broliui Jamesui Smitui, kuris buvo boksininkas. Jis esą buvo jau kelias savaites dingęs.

Paskutinį kartą gyvas jis buvo matytas Sidnėjaus Cronulla priemiesčio viešbutyje, geriantis ir žaidžiantis domino su itin prastos reputacijos vyriškiusavo Patriku Brady.

Tęsiant tyrimą paaiškėjo, kad draugų naktis pakrypo netikėta linkme. Brady buto nuomotojas policijai pranešė, kad nuomininkas, dingus Smitui, perleido savo nuomojamą namelį ant jūros kranto kažkam kitam. Atvykus apžiūrėti vietos paaiškėjo, kad daug dalykų joje buvo pakeista – naujas čiužinys, baldai, o ir valtis buvo iššveista.

Taigi policija turėjo ir įtariamąjį,o netrukus rado ir motyvą. Taksi vairuotojas tyrėjams papasakojo, kad kitą dieną po to, kai paskutinį kartą buvo matytas Smitas, jis vežęs Brady. Šis atrodė nusivylęs ir nervingas. Taksistas teigė jį nuvežęs į šiaurinį Sidnėjų. Vyriškis išlipo prie namo, kuris priklausė Reginaldui Lloydui Holmesui.

Holmesas buvo gerbiamas valčių statytojas ir verslininkas, tačiau taip pat giliai įsitraukęs ir į Sidnėjaus mafijos pasaulį.

Jis kontroliavo kontrabandą. Esą jis įdarbino Smitą bei Brady, kad gabentų jam priklausiusę kokainą, cigaretes ir kitą kontrabandą. Jis taip pat organizavo nusikaltimus, kurių metu Smitas ir Brady tyčia nuskandino ar padegė jo valtis. Taip vyrai siekė pasipelnyti iš draudimo įmonės.

Detektyvai suprato, kad po to, kai vienas iš šių sukčiavimų buvo atskleistas ir draudimo bendrovė atsisakė suteikti išmokas, sąmokslininkai susipyko, ir vienas iš vyrų nužudė Smitą.

Brady ir Holmesas buvo atvesti apklausai, tačiau atsisakė bendradarbiauti. Nors Brady buvo kaltinamas žmogžudyste, Holmesas, kuris teigė nežinąs nieko apie Brady ar Smitą, buvo paleistas.

Po kelių dienų Holmesas paskpruko į kitą salą, kuriojė slėpėsi nuo policijos. Tačiau po šiek tiek laiko jis buvo pasirengęs kalbėti. Iš pradžių jis bandė meluoti, bet galiausiai prisipažino, kad Brady nužudė Smitą, dalimis sukapojo kūną ir išmetė į vandenyną. Jis pasiliko vieną ranką ir atnešė ją į Holmeso namus grasindamas, kad jam baigsis taip pat, jei nesumokės Brady. Po to pastarasis pririšo virvę prie rankos ir įmetė į ją vandenį, kur šią prarijo ryklys. O Holmesas vėliau patyrė nervinį priepuolį ir nutarė bėgti.

Holmesas sutiko visa tai pakartoti teisėjams, tačiau naktį prieš prasidedant teismo procesui, buvo nušautas savo automobilyje. Vyras buvo nužudytas, kad tik tylėtų.

Mirus Holmesui, byla prieš Brady buvo nutraukta. Jo advokatas teigė, kad visi kiti įrodymai buvo netiesioginiai ir, dar svarbiau, kad ranka – tai ne visas kūnas, o be kūno nėra ir žmogžudystės. Be to, aiškino ginamasis, Jimas Smitas dar galėjo būti kur nors gyvas, tik kad su viena ranka.

Teisėjas sutiko ir nurodė prisiekusiesiems Brady išteisinti. Jis buvo paleistas, tačiau areštuotas dėl klastotės vos tik išėjęs iš Sidnėjaus teismo rūmų. Savo nekaltumą dėl žmogžudystės jis išlaikė iki mirties 1965-aisiais.

Smito žmogžudystė niekada nebuvo išaiškinta, tačiau A. Castlesas mano, kad Smitas buvo policijos informatorius (žaviai žinomas kaip „fizgig“ XX a. pradžios australų slengu), o jį nužudė banko plėšikas Eddie Weymanas po to, kai Smitas pateikė informacijos, dėl kurios vagis buvo areštuotas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(0)
51(0)
32(7)
30(9)
27(1)
23(2)
20(0)
18(1)
Savaitės
138(13)
132(12)
125(21)
86(7)
84(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
138(13)
134(2)
132(10)