Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Archeologams pavyko išsiaiškinti, kam buvo skirti šie paslaptingi statiniai Ukrainoje

2019-10-03 (1) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (2269)
    Share

Ukrainoje atliekami neolito gyvenviečių kasinėjimai mokslininkams suteikė nemažai naujos informacijos apie tai, kodėl prieš 5000 metų šiose vietose klestėjusios bendruomenės paprasčiausiai žlugo. Ilgą laiką tai buvo paslaptis, kurios mokslininkai įminti negalėjo – tačiau panašu, kad dabar jie jau turi atsakymą.

Štai vienas megastatinys, rastas Ukrainoje, iš aplinkinių namų labai išsiskiria savo dydžiu – nors dabartiniais standartais jo dideliu nepavadintume. Šis pastatas yra 190 m2 ploto – Amerikoje tai įprasto dydžio namas, tuo tarpu kitose Rytų Europos vietose buvo rasta struktūrų, kurių plotas siekė net 1680 m2.

Archeologai ilgai suko galvas, bandydami išsiaiškinti, kam gi šie milžiniški statiniai buvo skirti – kai kurie iš jų buvo rasti užfiksavus magnetines anomalijas po žeme. Dabar buvo nuspręsta atlikti vienos tokios didelės struktūros kasinėjimus archeologinėje Ukrainos vietovėje, vadinamoje Maidanteske.

Per šiuos kasinėjimus archeologai išsiaiškino, kad megastatiniai buvo naudojami kasdienėms veikloms – tokioms, kaip maisto gaminimas ir valgymas, o taip pat kad atliko saugyklos funkciją bendruomenėje – kitaip sakant, jose buvo saugomas maistas ir kiti daiktai, reikalingi bendruomenei.

„Šios veiklos yra panašios į tai, kurias atliekame namuose“, – sakė kasinėjimams vadovaujantis archeologas Robertas Hofmannas.

Tripolės kultūra

Archeologai nustatė, kad šią megastruktūrą, rastą Ukrainoje, pastatė Tripolės kultūra – civilizacija, kuri driekėsi nuo Karpatų iki Dniepro upės. Nuo maždaug 4100 metų pr.m.e. iki 3600 metų pr.m.e. Tripolės kultūros žmonės gyveno gana didelėmis bendruomenėmiss ir statydavo taip vadinamas mega-gyvenvietes, kuriose galėdavo stovėti net iki tūkstančio namų.

Tiesa, nėra aišku, ar visi šie namai stovėjo vienu metu – archeologai neatmeta galimybės, kad statiniai galėjo būti nugriaunami ir vėl statomi. Be to, nors šių bendruomenių populiaciją nustatyti yra gana sunku, mokslininkai sako, kad Maidanetskėje galėjo gyventi nuo 5000 iki 15000 žmonių.

Archeologai taip pat svarsto, ar šiose mega-gyvenvietėse buvo gyvenama ištisus metus, ar vis dėlto čia žmones susirinkdavo tik tam tikram laikotarpiui, o vėliau išsikeldavo gyventi kitur. Tripolės kultūros žmonės buvo ūkininkai, auginę javus ir galvijus. Tiesa, archeologai sako, kad jie greičiausiai ir medžiodavo – nors šios veiklos įrodymai su laiku vis mažėja. Tai leidžia daryti prielaidą, kad maistu buvo naudojamo daugiau galvijai – o ne sumedžioti gyvūnai.

Beje, Tripolės kultūra savo mega-gyvenvietėse namus statydavo koncentriniais apskritimais – tai du apskritimai, kurių centrai sutampa. Kai kada jų viduryje būdavo įrengiamos aikštės, o kai kada prie įprastų namų buvo prijungiami dideli stačiakampio formos pastatai, kuriuos archeologai ir praminė megastruktūromis.

R.Hofmannas ir jo kolegos palygino duomenis, gautus iš Maidanetskės archeologinės vietovės kasinėjimų su archeologiniais duomenimis, gautais iš 12 kitų megastruktūrų, rastų toje pačioje vietoje – ir 104 kitomis struktūromis, rastomis 19 skirtingų archeologinių vietovių, išsidėsčiusių po visą Rytų Europą.

Maistas ir puotos

Maidanetskės megastruktūra buvo sudaryta iš dviejų dalių – vienos uždaros patalpos ir vieno šiek tiek didesnio, sienomis aptverto kiemo. Archeologai sako, kad pastatas buvo pastatytas maždaug 3700 metais pr.m.e. Sienos buvo padarytos iš rąstų ir medienos ir sulipdytos moliu. Vidinėje pastato dalyje taip pat buvo ir židinys.

Šiame megastatinyje archeologai rado įvairiausių keramikos gaminių, įskaitant ąsočius ir virtuvės reikmenis. Prie židinio taip pat buvo rasta kaulų – archeologai sako, kad jie greičiausiai liko po paskutinių pietų, po kurių pastatas jau buvo apleistas. Didžioji dalis atliekų buvo paliekamos duobėse, esančiose netoli pastato.

Šis pastatas skyrėsi nuo kitų to meto namų, kurie buvo žymiai mažesni – ir dažniausiai dviejų aukštų. Jie taip pat visada turėdavo židinį ir krosnį. Pažymėję visus rastus didžiuosius statinius žemėlapyje, archeologai išsiaiškino, kad jų vieta būdavo parenkama neatsitiktinai. Mažesni pastatai buvo statomi gyvenviečių išoriniuose apskritimuose, tuo tarpu didesni visada buvo statomi arčiau centro. Taip pat gali būti, kad skirtingi pastatai buvo skirti atskiriems visuomenės sluoksniams.

R.Hofmannas sako, kad ilgainiui mažesni pastatai gyvenvietėse ėmė nykti, todėl liko tik didesnės megastruktūros. Toks pasikeitimas, anot jo, gali simbolizuoti centralizaciją, kuri ir sunaikino Tripolės kultūrą ir jų dideles gyvenvietes.

Maždaug 3650-3500 metais pr.m.e. Tripolės mega-gyvenvietės išvis ėmė nykti, o žmonės grįžo gyventi į mažesnius kaimus. Kadangi žemesnio sluoksnio gyventojai nebuvo įsitraukę į valdžios gyvenimą – ir šis, greičiausiai, jiems nerūpėjo – gali būti, kad būtent dėl to ši kultūra ir sužlugo.

Mokslininkai kol kas bando išsiaiškinti, kaip šie megastatiniai skiriasi nuo didelių statinių kituose regionuose – o taip pat, ką žmonės kiekvieną dieną čia tiksliai veikdavo. R.Hofmanno komanda neseniai atrado šiukšlėms skirtą duobę netoli panašaus didžiojo statinio Moldovoje – o tai leis jiems palyginti duobių turinį prie megastatinių ir įprastų namų, kas turėtų suteikti nemažai naudingos informacijos.

„Mes žinome, kad skirtumų tikrai bus, tačiau vis tiek reikia palyginti skirtingus atradimus ir atlikti detalesnę analizę“, – sakė R.Hofmannas.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(9)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
85(5)
51(0)
44(3)
31(2)
29(4)
28(0)
23(0)
22(2)
15(0)
15(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)