Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Didelis mirusiųjų miestas ir labai keistas kapas: aiškėja, kaip senovės Egipte buvo laidojami paprasti žmonės ir kodėl palikti ženklai net nėra hieroglifai

2019-10-03 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (749)
    Share

Kai kalbame apie atrastus kapus Egipte, visos istorijos būna gana panašios: aukštas pareigas užėmę ir turtingi žmonės būdavo laidojami didinguose kapuose su įvairiausiomis brangenybėmis, detaliai dekoruotais karstais ir lentelėmis, kuriose būdavo užrašomas mirusiojo vardas.

Šiandien archeologams tokie kapai suteikia labai daug informacijos apie tų laikų tradicijas bei patį žmogų, palaidotą viename ar kitame kape. Na bet panašu kad žmogus, palaidotas kapavietėje, kurią neseniai atrado Lenkijos archeologai, į pomirtinį gyvenimą buvo išlydėtas visiškai kitaip, nei įprasta. Ir tai mokslininkus verčia raukyti kaktas.

Archeologai Egipte kasinėjimus atlieka jau ilgai, todėl 2000 metų senumo kapų Sakaros nekropolyje (senovės Egipto archeologinė vietovė dykumoje, vakarinėje Nilo pusėje. Nepainioti su Sacharos dykuma) irgi yra radę nemažai. Ekspertai mano, kad didelė dalis čia laidojamų žmonių buvo neturtingi, todėl ir jų kapai yra labai minimalistiniai arba gremėzdiški.

„Daugelis mumijų, kurias atradome per praėjusį kasinėjimų sezoną, į pomirtinį gyvenimą buvo išlydėtos kukliai, – sako Varšuvos universiteto egiptologas Kalimas Kuraskiewiczius. – Mumijos buvo balzamuotos pačiu paprasčiausiu būdu ir nesiimant jokių papildomų priemonių. Kitaip sakant, jos buvo paprasčiausiai įvyniotos į medžiagą, nuleistos į duobę ir užkastos“.

Didelis mirusiųjų miestas

Lenkijos archeologai Egipte Sakaros nekropolyje dirba jau keletą dešimtmečių. Ši vieta nuo pat pirmosios senovės Egipto dinastijos (~3100 metais pr.m.e.) iki koptų laikų (~ V a.) buvo Senosios Karalystės sostinės Memfio nekropolis, kuriame iki 1750 metų pr.m.e. buvo laidojami faraonai ir kiti. Šiandien ekspertai šią vietą apibūdina kaip „didelį mirusiųjų miestą“, kuriame galima atrasti daugybę regiono istorijos pėdsakų.

2018 metų rugsėjį K.Kuraskiewiczius ir jo komanda tyrinėjo vietas tarp Djoserio piramidės (tai seniausia Egipto piramidė, pastatyta apie 2670 m.pr.m.e.) ir stačiakampio formos, 20 metrų gylio ir 40 metrų pločio griovio, kuris supa piramides.

Būtent čia jie ir atrado labai prastai išsilaikiusias mumijas, palaidotas ne piramidėse, bet už jų ribų. Griovyje rastų mumijų mediniai karstai jau buvo supuvę, o ir jie patys gulėjo ne dar viename įrengtame karste, o paprasčiausiai buvo užkasti smėlyje. Tuo labiau, kai kurie karstai jau buvo rasti ir apiplėšti, todėl archeologai juose nieko vertingo nerado.

Nepaisant to, ant vieno karsto dar buvo išlikusios dekoracijos – todėl archeologai apsidžiaugė, kad bent jau iš to pavyks išgauti kokios nors naudingos informacijos apie tai, kas galėjo būti palaidotas šiame kape ir kodėl kapas yra toks keistas.

Nepavykęs menininko darbas

Ant karsto dangčio, kur turėtų būti mumijos kaklas, buvo nutapyta grandinėlė, o jos apačioje buvo ir keletas hieroglifų. Tiesa, jie nieko naudingo archeologams neatskleidė – tai buvo paprasčiausi ženklai, iš kurių nesudėlioja joks logiškas tekstas.

„Gali būti, kad menininkas, kuris tapė ant karsto, nemokėjo skaityti ir paprasčiausiai bandė atkartoti tai, ką kažkada matė kitose laidotuvėse. Tai reiškia, kad šie ženklai net nėra hieroglifai, jie nesuformuoja jokio logiško teksto“, – sako K.Kuraskiewiczius.

Ant karsto buvo ir du Anubio atvaizdai – tai egiptiečių pomirtinio pasaulio dievas su juoda šakalo galva ir žmogaus kūnu. K.Kuraskiewiczius abu paveikslus apibūdino kaip „gražiai gremėzdiškus“, mat paveikslai buvo tapomi mėlyna spalva – nors įprastai Anubis yra tapomas juodai.

Kodėl buvo pasirinkta būtent tokia spalva – neaišku. Gali būti, kad menininkas paprasčiausiai nežinojo to meto meno taisyklių – o, galbūt, tiesiog norėjo sukurti nuorodą į mėlynus dievo plaukaus, tačiau tai darant privėlė klaidų.

Pats karstas, kaip praneša archeologai, jau buvo atidarytas ir apiplėštas – todėl bet kokie daiktai, kurie galėjo suteikti daugiau informacijos apie tai, kas buvo karsto viduje, jau seniai dingę.

Kapų skirtumai ir panašumai

Mokslininkai neneigia, kad paprastų darbininkų kapai visada skirsis nuo turtingųjų – tačiau jie pastebėjo vieną įdomų dalyką: paprasti žmonės kaip įmanydami bandydavo atkartoti turtingųjų laidotuves, nors kai kurių dalykų patys ir nesuprasdavo.

Taigi, vis dėl to iš tokių kasinėjimų archeologai gavo šiek tiek naudingos informacijos: jie sako, kad tai gali padėti geriau suprasti Egipto visuomenės susisluoksniavimą prieš 2000-2500 metų.

Iki šiol Lenkijos archeologams Sakaros nekropolyje pavyko atrasti 500 „paprastų“ kapų. Jie mano, kad būtent šiame regione, kurį jie kasinėja, buvo laidojami paprasti darbininkai ir neturtingi žmonės – tuo tarpu valdovai ir kitas elitas buvo laidojamas prabangiai įrengtuose kapuose nekropolio viduryje ir čia stovinčiose piramidėse.

Parengta pagal „Science Alert“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(1)
30(4)
28(0)
22(2)
20(0)
20(0)
17(0)
15(3)
14(0)
Savaitės
105(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
142(22)
106(0)
105(1)
103(19)