Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

5 žinotini faktai apie sovietų ir suomių karą

2019-11-30 (11) Rekomenduoja   (83) Perskaitymai (9052)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Prieš 80 metų, 1938 lapkričio 30 dieną, sovietų kariuomenė įžengė į Suomijos teritoriją. Prasidėjo vadinamasis „žiemos karas“, neretai vadinama „nežinomuoju karu“.

1940 metų sausį mūšio lauke pamestas sovietinis tankas Т-26

SSRS–Suomijos karo priežastys

1939 metų rudenį tarp SSRS ir Suomijos vyko derybos dėl teritorijos. Sovietų Sąjunga pretendavo į dalį Karelijos sąsmaukos, su neblogai išvystytu geležinkelių ir automobilių kelių tinklu, Suomijos įlankos salas ir Suomijai priklausančio Hanko pusiasalio „nuomos“. Mainais Suomija turėjo gauti didesnio ploto, tačiau ne tokią vertingą ekonominiu ir strateginiu požiūriu Karelijos teritoriją: faktiškai, vien miškus ir pelkes.

Iš sovietų pusės formalia priežastimi buvo (ir iki šiol tebėra) įvardinama būtinybė patraukti valstybės sieną nuo tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas – vert. past). Tačiau iš principo tai buvo tokia pati schema, pagal kurią buvo pasirašytos tarpusavio pagalbos sutartys su Baltijos šalimis, kurios, galų gale, baigėsi jų okupacija. Tačiau suomiai SSRS spaudimui nepasidavė. Tada, vėlgi pagal išbandytą scenarijų, Terijoki mieste (dabar tai Zelenogorskas) buvo suformuota vadinamoji Suomijos „liaudies vyriausybė, kurios vadovu paskirtas dar 1918 metais į Sovietų Rusiją pabėgęs komunistas Otto Kuusinen. O jau ši marionetinės „liaudies vyriausybė“, kurios, savaime suprantama, pasaulyje niekas nepripažino, paprašė Raudonosios armijos „pagalbos“.

1940 metų sovietų propagandos plakatas | Baltasuomiai slepias miškuose/Jų dalia, veikiausiai nelengva/Ech, bijo, ech, bijo/baltieji raudonojo durtuvo!

1939 metų lapkričio 30 dieną sovietų kariuomenė įsiveržė į Suomiją. Pretekstu, kaip tada paskelbė Molotovas, tapo „pasibjaurėtina suomių baltagvardiečių provokacija“, neva apšaudžiusių Raudonosios armijos karinę dalį Mainilo kaime Karelijos sąsmaukoje. Gi suomiai jau tada įrodinėjo, kad iš jų teritorijos apšaudyti nebuvo įmanoma, kad „Mainilos incidentas“ – Maskvos provokacija.

Suomijos ir RA karinės pajėgos

Kovos veiksmų pradžioje Raudonosios armijos karių skaičius daugiau nei pusantro karto viršijo suomių pajėgas: 250 000 suomių kareivių ir karininkų, įsiveržėlių grupuotėje 425 640. RA divizijose pabūklų ir minosvaidžių buvo penkis kartus daugiau, nei suomių, lėktuvų – devynis kartus daugiau.

Suomiai teturėjo 32 tankus ir du šarvuočius. Dar maždaug 30tankų buvo likę nuo Pirmojo Pasaulinio karo ir iš esmės tiko būti tik nejudančiais ugnies taškais. Remiantis Rusijos valstybinio karinio archyvo dokumentais, RA visame fronte turėjo 2289 tankus. Tai yra, „žiemos karo“, kaip jis paprastai vadinamas Suomijoje, pradžioje, RA turėjo gerokai daugiau karių ir buvo nepalyginamai geriau apginkluota. Todėl Maskvoje neabejota, kad suomius pavyks sutriuškinti per kelias dienas.

Suomijos karo karinių veiksmų eiga

Tačiau Raudonoji armija susidūrė su kietu ir išmaniu pasipriešinimu. Iš pradžių „Manerheimo linijos“ pralaužti nepavyko. RA įgavo pranašumą tik tada, kai sovietų kontingentas buvo padidintas iki 760 tūkstančių, tai yra, suomių karių skaičių viršijo triskart.

Sovietų istoriografijoje pirmojo Žiemos karo etapo nesėkmės aiškintos stipriu šalčiu ir giliu sniegu. Tačiau meteorologiniai duomenys tai paneigia. 1939 metų gruodį Karelijos sąsmaukoje temperatūra svyravo nuo +1°C iki −23,4°C. Stiprus snygis irgi prasidėjo tik 1940 metų sausį. Be to, šalčiai, šiai jau, trukdo tiek puolantiems, tiek besiginantiems.

Žiemos karas truko ilgiau nei tris mėnesius ir Raudonajai armijai atsiėjo nepigiai, nes savo žemę nuo užpuolikų ginančių suomių kovinė dvasia buvo itin stipri, o kariavimui savo teritorijoje būtini įgūdžiai – daug geresni už priešininko. Stalinui visišku netikėtumu tapo ir tai, kad savo tėvynę ginti ėmė visa tauta. Suomijoje niekas netikėjo, kad pralaimėjusi šalis galėtų išsaugoti nepriklausomybę. Čia buvo gerai žinoma ir apie 1937-38 metų represijas SSRS, kai tarp visų kitų buvo sušaudyti tūkstančiai suomių, uždaryti laikraščiai suomių kalba ir mokyklos kuriose dėstyta suomių kalba.

Maršalas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas, buvęs caro armijos generolas-leitenantas

Svarbų vaidmenį suvaidino ir nepakankamai įvertinti suomių karių koviniai sugebėjimai, ir tai, kad kitaip, nei jų kariuomenės vadas maršalas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas, buvęs Rusijos imperijos kavalergardas ir generolas–leitenantas, sovietų vadai viekė nesumaniai, ir, raginami Stalino, pridarė daugybę klaidų. Suomių įtvirtinimai ir sunkiai pereinamas landšaftas, panaikino sovietų karinės technikos pranašumą ji tiesiog klimpo purve. Vietoje prieštankinių pabūklų, kurių suomiai turėjo labai mažai, sovietų tankus jie gadino buteliais, pilnais uždegamojo mišinio, – būtent tada jie pavadinti „Molotovo kokteiliu“.

Suomijos Respublikos ir SSRS taikos sutartis

Tiesa, galų gale suomiams teko sutikti su Sovietų Sąjunga pasirašyti taikos sutartį: karas su tokia galinga valstybe mažai Suomijai ilguoju laikotarpiu būtų beviltiškas. Pagal 1940 metų kovo 12 dieną Maskvoje pasirašytą sutartį, Suomijai teko padaryti teritorinių nuolaidų, gerokai didesnių už Sovietų Sąjungos reikalautas 1939 metais. Tai, iš viso sudarė 11 procentų Suomijos teritorijos su Vyborgo miestu. SSRS atiteko Karelijos sąsmauka, dalis Ladogos ežero, dalis Suomijos įlankos sąlų, 30-iai metų – Hanko pusiasalis, kuriame planuota įkurti sovietų karinio jūrų laivyno bazę. Namus prarado 430 tūkstančiai suomių.

Visgi Suomijos Respublikai svarbiausia buvo tai, kad buvo išsaugota nepriklausomybė, ir ji sugebėjo – tegul didelių teritorinių netekčių kaina – atsilaikyti. Marionetinę Kuusineno „liaudies vyriausybę“ Stalinas sėkmingai užmiršo, ir Maskvai teko bendrauti su vyriausybe Helsinkyje, kuri, kaip iki tol buvo tvirtinta TASS pranešimuose, neva seniausiai pasitraukė į emigraciją.

SSRS ir Suomijos nuostoliai

Per 105 Žiemos karo dienas, žuvir dingo be žinios beveik 127 tūkstančiai žmonių, 246 tūkstančių kareivių buvo sužeisti, kontūzyti, patyrė vidutinio ir sunkaus laispnio nušalimus. Suomijos pusėje žuvo 26 tūkstančiai, 43,5 tūkstančio buvo sužeisti.

SSRS patyrė ir nemenką politinę žalą. Kaip „šalis-agresorė“, Sovietų Sąjunga buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos. Atidžiai karo eigą sekęs ir Raudonosios armijos organizacinius ir vadovybės parengimo trūkumus matęs Hitleris, priėjo prie išvados, kad vermachtas nesunkiai su ja susidoros. Taip Žiemos karas, Vakarų istorikų laikomas Antrojo Pasaulinio karo dalimi, parengį Hitlerio sprendimą užpulti Sovietų Sąjungą.


www.dw.com

Verta skaityti! Verta skaityti!
(88)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(83)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-12-02 ->
2019-11-30 ->
5 žinotini faktai apie sovietų ir suomių karą
Komentarai (11)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
36(6)
31(0)
22(1)
22(0)
20(0)
16(0)
12(0)
11(0)
10(2)
Savaitės
133(0)
108(0)
105(5)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)