Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Ar žinote apie Aksumo karalystę? Tai buvo viena galingiausių ir paslaptingiausių pasaulio valstybių - dabar surastas senovėje pradingęs karalystės miestas

2019-12-19 (0) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (330)
    Share

Archeologiniai radiniai iš miesto, priklausiusio reikšmingai, tačiau palyginti mažai težinomai Rytų Afrikoje klestėjusiai senovės civilizacijai, ankstyvąją krikščionybę leidžia sieti su Etiopija.

Po žeme atsidūrusioje gyvenvietėje, turėjusioje vieną seniausių bažnyčių visame Užsachario Afrikos (Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos) regione, maždaug 1400 metų gyveno žmonės. Vėliau, maždaug nuo 650 metų, vietovė ėmė nykti, kol galop buvo palaidota po dulkėtomis šiaurės Etiopijos aukštumomis.

Miestas vadinosi Beta Samati. Jis priklausė Aksumo karalystei. Kol vietovė nebuvo aptikta, archeologai manė, kad gyventojai iš jos išsikėlė tada, kai valdančioji klasė karalystės sostinę įkūrė kitur, rašoma CNN portale.

Aksumo karalystė gyvavo nuo 80 m. pr. Kr. iki 825 m. po Kr. Ji buvo viena galingiausių senovės pasaulio valstybių – plėtėsi nukariaudama aplinkinius regionus, prekiavo su Romos imperija. IV a. karalystėje ėmė plisti krikščionybė.

Tik 2009 metais archeologai pasikalbėjo su žmonėmis, gyvenančiais netoli atkasto miesto griuvėsių, maniusių, kad mokslininkai tyrinėja netoli Edaga Rabu kaimo stūksančią kalvą. Tai pasirodė esantis 25 metrų aukščio kauburys, susiformavęs iš nuolaužų ir purvo, susikaupusių prie keleto kartų gyvenimą.

„Jis buvo susijęs su vietos žodine tradicija. Žmonės žinojo, kad ta vieta svarbi, bet nežinojo, kodėl“, – sakė Michaelas Harroweris, archeologijos specialistas iš Johnso Hopkinso universiteto ir čia aptariamo, žurnale „Antiquity“ neseniai aprašyto tyrimo iniciatorius.

Atliktas radioanglinis datavimas duoda pagrindo manyti, kad žmonės mieste apsigyveno maždaug 750 m. pr. Kr. ir gyveno jame per visą Aksumo karalystės klestėjimo laikotarpį, todėl tikrai galėjo būti svarbiausių įvykių Etiopijos istorijoje liudininkai.

Atkasti pastatai ir artefaktai, tarp kurių – bazilika, aukso žiedas, monetos, įrašai ir keramikos dirbiniai, rodo, kad regionui teko svarbus vaidmuo visu Aksumo karalystės gyvavimo laikotarpiu. Beta Samati, sprendžiant iš radinių, buvo pagrindinis prekybos ir komercinių mainų centras. Per jį vedė kelias iš sostinės Aksumo prie Raudonosios jūros ir tolesnių vietų.

Dingęs miestas yra netoli dabartinės Etiopijos ir Eritrėjos sienos.

„Aksumo karalystė buvo viena reikšmingiausių pasaulyje senovės civilizacijų, tačiau iki šiol yra tarp mažiausiai žinomų“, – sakė M. Harroweris.

„Beta Samati datavimas sutampa su oficialiu Aksumo perėjimu nuo politeizmo prie krikščionybės ir islamo paplitimu Arabijoje“, – priduria archeologas.

Archeologams pavyko atkasti IV a. stovėjusios didelės bazilikos griuvėsius.

Tokio tipo pastatai, anot tyrimo autorių, buvo vieni iš svarbiausių ankstyvųjų krikščioniškų bažnyčių, be to, galima spėti, kad Beta Samati bazilika buvo viena iš pirmųjų Aksumo karalystėje, pastatyta netrukus po to, kai karalius Ezana IV a. viduryje ėmė skatinti krikščionybės plitimą.

„Kaip tik dėl to šis radinys yra toks svarbus“, – sakė Aaronas Buttsas, semitų ir egiptiečių kalbų profesorius iš Amerikos katalikiškojo universiteto Vašingtone.

„Archeologiniai duomenys ir radioanglinis datavimas leidžia teigti, kad bazilika galėjo būti pastatyta IV a. (arba pačioje V a. pradžioje). Jei taip ir yra, ją derėtų vadinti viena ankstyviausių bažnyčių Užsachario Afrikoje. Turint omeny archeologinių duomenų pagrįstumą ir juos patvirtinančius radioanglinio datavimo rezultatus, baziliką veikiausiai galima laikyti ankstyviausia patikimai datuota bažnyčia Užsachario Afrikoje“, – mano kasinėjimo darbuose nedalyvavęs A. Buttsas.

Vietovėje iškasti reliktai liudija apie romėnų, pagonių ir krikščionių įtaką, o tai, savo ruožtu, leidžia spręsti apie mįslingosios civilizacijos kultūrinę įvairovę.

Tarp netoli bazilikos iškastų radinių – auksinis romėniško stiliaus žiedas su neįprastu jaučio simboliu ir iš minkšto akmens iškaltas pakabukas su kryžiais ir veikiausiai senovės Etiopijos rašmenimis užrašytu žodžiu „garbinamas“.

Pasak M. Harrowerio, žiedas yra įspūdingiausias ir netikėčiausias iš iškastų artefaktų.

„Paprastai ieškome moksliniu požiūriu vertingos informacijos – tikrai ne aukso. Tačiau įvairūs žmonės dažnai klausinėja, ar radome aukso. Na, šįkart ir išties pavyko rasti šiek tiek aukso“, – sakė jis kanalui CNN.

„Žiedą galima laikyti iškalbingu tam tikrų faktų įrodymu. Iš išvaizdos jis primena romėnišką, tačiau buliaus galvos simbolį reikia sieti su afrikietišku stiliumi – mažai tikėtina, kad tokią emblemą pavyktų aptikti Viduržemio jūros regione. Taip žiedas tampa apie persipynusias tradicijas bylojančiu įrodymu“, – komentavo M. Harroweris.

Jis sakė manantis, kad žiedas kurį laiką bus eksponuojamas vietos bendruomenei, kad gyventojai turėtų progą pasidžiaugti radiniu.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(13)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(9)
39(8)
16(0)
11(1)
Savaitės
62(9)
58(2)
Mėnesio
647(32)
262(38)
149(17)
118(28)
99(0)