Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Įspūdingi radiniai Graikijoje: „pirmosios savaitės pabaigoje dar nė neįtarėme, kad aptikome kažką svarbaus, bet netrukus paaiškėjo, kad žaibas trenkė antrą kartą“

2019-12-19 (0) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (165)
    Share

Sinsinačio universiteto (UC) archeologai atrado du bronzos amžiaus kapus, kuriuose – graviruoti papuošalai ir artefaktai, galintys atskleisti gyvenimo senovės Graikijoje paslaptis, rašo phys.org.

UC klasikinių laikų skyriaus archeologai Jackas Davisas ir Sharon Stocker du avilio formos kapus pernai aptiko istoriniame Pylo mieste – tyrinėdami individo, praminto „Grifų kariu“, kapą (pastarasis buvo atrastas 2015 m.).

Panašiai kaip ir Grifo kario kapas, šie prabangūs kapai su vaizdu į Viduržemio jūrą buvo pilni kultūrinių artefaktų ir subtilių papuošalų, kurie padės užpildyti dabartines mūsų žinių apie graikų civilizaciją spragas.

UC komanda kasinėjimuose ir dokumentuojant radinius praleido 18 mėnesių. Kapuose buvo aukso lapai, kuriais kažkada buvo išklijuotos sienos.

„Panašiai kaip ir „Grifų kario“ kapo atveju, pirmosios savaitės pabaigoje dar nė neįtarėme, kad aptikome kažką svarbaus, – pasakoja tyrimui vadovavusi S.Stocker. – Bet netrukus paaiškėjo, kad žaibas trenkė antrą kartą“.

Įspūdingi radiniai

Grifų karys tokį pavadinimą gavo pagal mitinį gyvūną grifą – pusiau erelį, pusiau liūtą – išgraviruotą ant dramblio kaulo lentelės, rastos šiame kape. Ten pat rasti ir šarvai, ginklai bei papuošalai. Tarp neįkainojamų meno dirbinių buvo antspaudas iš agato, vaizduojantis mirtiną kovą su tokiomis smulkiomis detalėmis, kad žurnalas „Archeology“ jį paskelbė „bronzos amžiaus šedevru“.

Tuo tarpu naujai rastuose prabangiuosiuose kapuose rasti daiktai pasakoja panašias istorijas apie gyvenimą Viduržemio jūros regione prieš 3500 metų, sako J.Davisas. Auksiniame žiede pavaizduoti du jaučiai, iš šonų vainikuoti javų pėdomis, kurias konsultavęs paleobotanikas identifikavo kaip miežius.

„Tai įdomi scena – galvijai, sumaišyti su grūdų gavyba. Tai – žemės ūkio pagrindas, – sako Davisas. – Kiek žinome, tai yra vienintelis žinomas grūdų atvaizdavimo atvejis Kretos ar Mino civilizacijų mene“.

Kaip ir Grifų kario kape, tai ir šiuose abiejuose šeiminiuose kapuose buvo meno kūrinių su mitologinėmis būtybėmis. Agatiniame antspaudiniame akmenyje vaizduojami du į liūtą panašūs padarai, vadinami „genii“ ir stovintys vertikaliai ant ištiestų kojų. Jie neša dekoratyvinę vazą ir smilkyklę – matyt kaip auką ant aukuro, ant kurio jau yra augalų daigai ir šventi ragai.

Virš šių gyvūnų išrgaviruota šešiolikakampė žvaigždė. Tokia pati randama ir ant kitų bronzinių bei auksinių artefaktų, rastų kape.

„Tai – retas atvejis. Mikėnų ikonografijoje nėra daug šešiolikakampių žvaigždžių. Pažymėtina tai, kad mes turime du šešiolikakampius dviejose skirtingose terpėse (agate ir aukse), – pastebi S.Stocker. Bet ji atkreipia dėmesį, kad toks motyvas sutinkamas ir kitose to laikmečio Rytų kultūrose.

Viena iš problemų yra tai, kad iš Mino ar Mikėnų laikų neturime nė vieno rašto, kuriame būtų kalbama apie jų religiją arba paaiškinama jų simbolių svarba“, sako mokslininkė.

Archeologų komanda taip pat rado auksinį pakabuką, vaizduojantį kažką labai panašaus Egipto deivę Hathor.

„Šis atradimas yra ypač įdomus atsižvelgiant į vaidmenį, kokį ši deivė atliko Egipte – negyvųjų gynėjos“, – sako J.Davisas.

Vis dėlto apie tikrąją Grifų kario tapatybę kol kas galime tik spėlioti. S.Stocker mano, kad šioje kapavietėje rasti šarvai, ginklai ir papuošalai aiškiai rodo, kad palaidotasis turėjo karinę ir religinę valdžią – greičiausiai kaip karalius, vėlesniais Mikėnų laikais žinomas kaip wanaksas (angl. wanax).

Svarbi vieta

Turtingieji naujai atrasti kapai taip pat iliustruoja sukauptą turtą ir socialinį statusą. Juose rasta gintaro nuo Baltijos jūros, Egipto ametistas, importuotas karneolis ir daug aukso. Patys kapai įrengti vaizdingoje aikštelėje ant Viduržemio jūros kranto – toje vietoje, kur vėliau iškils ir sugrius Nestoro rūmai.

Šie radiniai rodo, kad Pylas kadaise buvo svarbi prekybos vieta.

„Jei pažiūrėtume į žemėlapį, Pylas dabar yra atokioje vietovėje. Norėdami patekti į čia, turite pereiti kalnus. Iki šiol jis net nebuvo turistiniame kelyje, – teigia S.Stocker. – Bet jei atvykstate jūra, vieta yra strategiškai svarbesnė. Tai – pakeliui į Italiją. Sužinojome, kad tai yra daug svarbesnė ir svarbesnė vieta, bronzos amžiaus prekybos kelyje“.

Turtingieji kapai yra netoli buvusių Nestoro rūmų – valdovo, minimo garsiuose Homero darbuose „Iliada“ ir „Odisėja“. Rūmus 1939 m. atrado velionis UC klasikos laikų profesorius Carlas Blegenas. Šeštajame dešimtmetyje jis siekė kasinėti teritorijoje, kurioje dabar dirbo J.Davisas ir S.Stockeris, tačiau iš žemės savininko negalėjo gauti leidimo.

Kasinėti teritoriją buvo ypač sudėtinga. Artėjant kasinėjimų sezonui, biurokratinė delsatis privertė tyrėjus atidėti planus pirmiausia ištyrinėti vietą panaudojant žemės radarą. Vietoje to mokslininkams teko remtis savo patirtimi ir intuicija.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(9)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(1)
29(1)
21(0)
21(4)
20(0)
15(2)
Savaitės
93(1)
61(0)
57(3)
53(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
116(1)
110(20)