Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Metalas, pakeitęs pasaulį: epinis mūšis ir išskirtiniai atradimai

2020-01-30 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (1120)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Tokios civilizacijos, kokią turime dabar, kūrimasis buvo ilgas ir sudėtingas procesas, kuris visą laikė priklausė nuo industrijos ir technologijų. Kol mūsų protėviai keliavo iš vieno tūkstantmečio į kitą, keitėsi ir pats akmens amžius – žmonės sugalvodavo naujų dalykų, atsirado kitokios vizijos, buvo ugdomi nauji gebėjimai. Tokie pokyčiai galiausiai žmoniją privedė prie Bronzos amžiaus.

Išskirtinė kultūra

Bet viena įdomiausių Bronzos amžiaus kultūrų Europoje yra Šiaurės šalių kultūra. Čia taip vadinamas Skandinavijos bronzos amžius prasidėjo tik apie 1700 metus pr.m.e. ir tęsėsi iki 500 metų pr.m.e. Pagrindinė priežastis, kodėl Šiaurės Europos šalys – tokios kaip Danija, Švedija, Norvegija ir Pamarys (Pomeranija) – apie bronzą sužinojo taip vėlai yra ta, kad šis lydinys plito per prekybą su kitomis šalimis, o ilgą laiką šiaurinės šalys prekyba neužsiėmė.

Išvis, šiaurės valstybėse gyvenimas niekada nebuvo visiškai bendruomeniškas. Žmonės čia dažniausiai gyvendavo atskirai nuo kitų, nedideliuose nameliuose, šalia kurių dirbdavo žemę ir augindavo gyvulius.

Tai leidžia suprasti, kad bronzinių daiktų gamyboje dominavo Centrinė Europa – tačiau kartais randama ir daiktų, pagamintų iš vario ir alavo, iškasto net Kipre. Tai rodo, kad prekyba šiomis medžiagomis buvo labai išplitusi jau tada, kai šiaurės šalys apie jas tik sužinojo. Nepaisant to, šiauriečiai greitai išmoko gaminti bronzą – ir sukūrė savo daiktams išskirtinį stilių.

Industrija, sukėlusi karą

Tačiau technologiniai pasiekimai bronzos amžiuje vis dėl to verčia mus šiandien iškelti gana svarbų klausimą: ar naujovės žmoniją nukreipė gera – ar bloga linkme?

Šiandien archeologai turi nemažai informacijos apie įvairius mūšius – ir jie visi yra datuojami bronzos amžiumi. Tai rodo, kad atsiradus geresniems ginklams ir technologinėms naujovėms, žmonės ėmė galvoti nebe apie maistą ir išgyvenimą, bet kaip tapti galingesniais už savo kaimynus – o dėl to prasidėjo karai.

Tollense slėnio mūšio laukas šiuo metu yra saugoma archeologinė vietovė, kurioje įvyko didžiausias ir svarbiausias bronzos amžiaus konfliktas. Šis mūšis įvyko dabartiniame Meklenburgo-Pomeranijos regione Vokietijoje, kur anksčiau gyveno pamarėnai – vakarų slavų gentys. Ši archeologinė vietovė archeologams suteikė nemažai informacijos apie to meto karybą.

Ši lyguma anksčiau buvo labai svarbus prekybos maršrutas – kadangi per pelkėtą slėnį buvo nutiestas medinis pravažiavimas. Nuo pat tada, kai šis mūšio laukas buvo atrastas, archeologai čia atliko daugybę kasinėjimų, kurių metų buvo rasta daugybė žmonių kaulų ir ginklų.

Iš viso čia buvo rasta 13 000 kaulų fragmentų, jie visi priklauso maždaug 140 vyrų, kurie mirė nuo gilių žaizdų. Ekspertai gali drąsiai teigti, kad šiame mūšyje dalyvavo apie 4000 karių – palyginus su bronzos amžiaus žmonių populiacija, tai yra labai daug žmonių. Būtent tai ir daro šį mūšį didžiausiu konfliktu per visą bronzos amžių.

Archeologai taip pat daro išvadą, kad čia kariavusios bendruomenės nebuvo vienodai technologiškai pažengusios. Tai reiškia, kad viena kariuomenė buvo žymiai stipresnė už kitą. Mūšio lauke buvo rasta ginklų iš titnago, taip pat pasenusių ir neapdorotų ginklų bei bronzinių ginklų.

Tuo tarpu strėlių antgaliai buvo pagaminti arba iš titnago arba iš bronzos. Būtent iš to archeologai sprendžia, kad greičiausiai stipresnė kariuomenė, kuri buvo ir geriau apsiginklavusi, nusprendė užimti silpnesnės bendruomenės, kuri vis dar naudojo akmeninius įrankius, žemes.

Kaip teigia ekspertai, šis mūšis yra puikus pavyzdys, kaip metalurgija pakeitė žmones. Jie ėmė galvoti ne apie primityvų išgyvenimą, bet turtus, galią, įtaką, užkariavimus, karus, juos apėmė godumas.

Europos civilizacijos lopšys

Nors tyrimų, susijusių su Bronzos amžiumi, buvo atlikta daug, vienas iš jų sukėlė proveržį. Jau daugelį metų mokslininkai tyrinėja Vinčos kultūrą – vieną seniausių civilizacijų pasaulyje. Ši kultūra suklestėjo dar neolito eroje, dabartinėje Serbijos teritorijoje. Kai buvo atrasta Pločniko archeologinė vietovė, archeologai gavo dar daugiau svarbios informacijos – tiek apie šią kultūrą, tiek apie bronzos amžių.

Žurnalas „Antiquity“ paskelbė tyrimą, kuriame buvo atskleisti stulbinantys mokslininkų padaryti atradimai. Buvo nustatyta, kad pirmieji bronzos pėdsakai šiame regione atsirado 4650 metais pr.m.e. Taip pat buvo rasta dar 14 bronzinių artefaktų, datuojamų 4000 metais pr.m.e. Tai rodo, kad bronza Europoje pradėta gaminti savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Be to, tai parodo, kad bronza atsirado 1500 anksčiau nei iš pradžių buvo manoma.

Šis atradimas suteikia tikrai nemažai informacijos apie senovės Europą ir Vinčos kultūrą – kuri, labai tikėtina, yra seniausia civilizacija pasaulyje, turinti ir seniausią rašymo sistemą. Tačiau reikia suprasti, kad visko apie bronzos amžių iki šiol nežinome, ir greičiausiai niekada nežinosime.

Po bronzos amžiaus sekė geležies amžius, kuris kartu su savimi atsinešė dar daugiau įvairių pokyčių ir technologijų. Šis naujas amžius pasaulį nukreipė dar kitokia linkme – tokia, kuri vėliau paliko labai didelį randą Žemėje.

Parengta pagal „Ancient Origins“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(4)
Visi šio ciklo įrašai:
2020-01-30 ->
Metalas, pakeitęs pasaulį: epinis mūšis ir išskirtiniai atradimai
4
2020-01-29 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
30(3)
30(4)
20(4)
15(0)
12(4)
12(0)
Savaitės
112(24)
99(0)
75(0)
72(8)
64(0)
Mėnesio
152(47)
146(15)
116(0)
112(24)
111(0)