Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Manote, kad protėviai valgė sveikesnį maistą nei dabar? Įdomus tyrimas pateikia tiesiog šokiruojančius duomenis apie protėvių maiste buvusias medžiagas

2020-02-27 (1) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (2394)
    Share

Mes mėgtame idealizuoti praeitį. O pastaruoju metu susižavėjus sveika mityba, visame pasaulyje itin romantizuojama vadinamoji paleodieta – dieta, kuria buvo mito žmonijos protėviai paleolito (seniausio iš akmens amžiaus periodų) laikais. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad senovės žmonių maistas toli gražu nebuvo toks jau sveikas. Tiesą sakant, jie galėjo suvartoti ir sveikatai pavojingus nuodingų sunkiųjų metalų kiekius.

Naujas tyrimas skelbia, kad prieš 6300-3800 metų (kas, reikia pripažinti, yra šiek tiek vėliau nei tikrasis paleolitas) dabartinės Norvegijos teritorijoje gyvenusių žmonių jūrinės kilmės maiste, kuris sudarė didžiąją dalį vietinės mitybos raciono, aptiktas pavojingas švino ir kadmio kiekis.

Ir tai nėra vien egzotiškas praeities reliktas. Mokslininkai teigia, kad padidėjęs sunkiųjų metalų kiekis galėjo būti susijęs su besikeičiančiu klimatu, nulemto paskutiniojo ledynmečio, kuris baigėsi maždaug prieš 11 700 metų. O juk mes dabar irgi gyvename klimato pokyčių laikais.

Kitaip tariant, kadangi kaip tik išgyvename klimato pokyčius – ir dar precedento neturinčiu greičiu – šie duomenys rodo, kad mes taip pat galime susidurti su didesniu sunkiųjų metalų teršalų kiekiu kai kuriuose maisto produktuose.

„Padidėję kiekiai galėjo pakenkti žmonėms, jei ne ištisai visuomenei. Bet balansuojantis veiksnys galėjo būti didesnis sausumos išteklių komponentas, nei manyta anksčiau“, – tyrime rašo mokslininkai.

Iš šio laikotarpio nebuvo atrasta jokių žmonių palaikų – todėl Tromso universiteto tyrėjai pasirinko antrą pagal naudingumą dalyką: suakmenėjusias šiukšles.

Taip, perskaitėte teisingai. Mes, žmonės, esame tiesiog šiukšlių gaminimo mašinos, rašo „Science Alert“. Bet vienu atveju tai naudinga: pagal tai, ką jis išmeta, apie žmogų galima daug ką pasakyti. Tad ir vėlyvojo akmens amžiaus šiukšlių krūvos liudija tai, kokiais tais laikais žmonės buvo – ir kuo jie mito.

O to laikmečio šiukšlių krūvos buvos pilnos jūrinio maisto kaulų – tad jų mokslininkai ir ėmėsi. Aštuonių archeologinių radimviečių šiukšlių krūvose buvo rasta atlantinės menkės (Gadus morhua) ir grenlandinio ruonio (Phoca groenlandica) kaulų.

Radiniai buvo atsargiai nuvalyti ir sumalti į miltus. Iš tokių miltų tyrėjai išskyrė kolageną, kuris naudojamas stabiliųjų izotopų ir cheminių elementų analizei.

Iš 123 kaulų (76 menkės ir 48 ruonio), tik iš keturiasdešimties (16 menkės, 24 ruonio) pavyko išskirti pakankamos kokybės kalogeno, kad jis tiktų tolesnei analizei – ir analizė atskleidė tiesiog šokiruojančiai aukštus kadmio ir švino kiekius.

„Vidutiniškai kadmio ir švino užteršimo lygis menkėse buvo atitinkamai 22 ir 3–4 kartus didesnis nei šiandieninės rekomenduojamos ribos minkštuosiuose audiniuose. Atitinkami ruonių skaičiai – 15 ir 3-4 kartus viršyta riba“, – skelbia tyrėjai.

Remiantis Europos maisto saugos tarnyba, rekomenduojamos saugios kadmio ir švino ribos minkštuosiuose audiniuose yra atitinkamai 50 nanogramų gramui – ir 300 nanogramų gramui.

Komanda taip pat išmatavo ir gyvsidabrio kiekį, buvusį kauluose – ir nustatė, kad nors jis ir neviršija šiuolaikinių saugių ribų, vis dėlto yra akivaizdiai aukštas.

Kadmis natūraliai egzistuoja dirvožemyje ir laikui bėgant kaupiasi organizme – ypač kepenyse ir inkstuose. Tai gali sukelti vėžį, taip pat inkstų, kepenų ir plaučių ligas – o taip pat siejamas su osteoporoze.

Švinas taip pat natūraliai randamas dirvožemyje – ir laikui bėgant kaupiasi žmogaus kauluose. Šis sunkusis metalas gali neigiamai paveikti smegenis ir nervų sistemą. Galiausiai gyvsidabris gali patekti į maisto grandinę per vandens sistemose vykstančią mikrobų veiklą. Šis elementas gali sukelti didelių neurologinių ir imuninių problemų.

„Jūrinis maistas vėlyvajame akmens amžiuje bent jau Varangerio pusiasalyje buvo nesveikas ir nesaugus“, – tyrime apibendrina mokslininkai.

Bet dar yra daug dalykų, kurių nepavyko išsiaiškinti. Pavyzdžiui, pakilęs jūros lygis – atšilusio klimato požymis – teigiamai koreliuoja su didesniu sunkiųjų metalų kiekiu menkėse, tačiau koreliacijos su kylančia jūros paviršiaus temperatūra nerasta. Taigi, visame šiame reikale galėjo būti ir kitų veiksnių nei vien klimato kaita – arba toks efektas buvo tiesiog uždelsta reakcija.

Taip pat gali būti, kad žalingą sunkiųjų metalų poveikį jūros gėrybėse Norvegijos vėlyvojo akmens amžiaus dietoje sušvelnino kiti komponentai – pavyzdžiui, elniai ir kiškiai bei vandens paukščiai, kurių kaulai taip pat buvo rasti šiukšlių krūvose.

Bet jei norime geriau suprasti, kaip sunkių metalų vartojimas galėjo paveikti priešistorinių medžiotojų-rinkėjų sveikatą, ekonomiką ir kultūrą, mokslininkai teigia, kad tam „reikalingi tolesni viso holoceno tyrimai – tiek regioniniu, tiek platesniu mastu“.

O kol kas žinome tiek, kad kas ten dar beslypėtų tose senovinėse šiukšlių krūvose – tačiau tai tikrai neatrodo kaip tikrai sveikos mitybos receptas, rašo „Science Alert“.

Tyrimas skelbiamas „Quaternary International“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(18)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(15)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(3)
33(2)
22(0)
19(0)
18(2)
11(0)
11(3)
10(0)
10(1)
Savaitės
72(5)
65(1)
Mėnesio
155(47)
146(15)
113(0)
112(24)
101(0)