Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Mokslininkai mano suradę, kur buvo pirmoji Lenkijos sostinė

2020-07-09 (1) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (440)
    Share

Poznanės (Lenkija) statybvietėje aptikus didžiulę gynybinę sieną, archeologai siūlo versiją, kad šis miestas buvo pirmoji Lenkijos sostinė.

X amžiaus įtvirtinimai buvo rasti septynių metrų gylyje po žeme Ostrów Tumski rajone, kai prieš statant naują daugiabučių bloką buvo atliekami archeologiniai teritorijos tyrimai.

Iš medžio, akmens ir smėlio pastatytos gynybinės sienos tuometiniais standartais turėjo būti įspūdingos: teigiama, jos storis siekė 40 metrų, o aukštis - 12 metrų, kas yra didžiausias tokio tipo įtvirtinimas Lenkijoje.

Naudodami šiuolaikines dendrochronologijos ir fotogrametrijos technologijas mokslininkai galėjo nustatyti tikslų radinių amžių: pasirodo, gynybinis statinys pastatytas tarp 968 ir 1000 metų.

Atsižvelgiant į tai, kad tokias pylimus turėjo tik svarbesnės gyvenvietės ir kad Poznanės gynybinę infrastruktūrą sudarė trys sujungti žiedai, panašu kad miestas galėjo būti pirmoji šalies sostinė – o ne netoliese esantis Gniezno miestas, kaip manyta anksčiau.

„Iki šiol buvo galvojama, kad Poznanė yra antraeilės svarbos gyvenvietė, – sako vietoje dirbantis vyriausiasis archeologas Antonis Smolińskis. – Tačiau atsižvelgiant į masyvių gynybinių sienų atradimą, šis teiginys yra labai abejotinas. Ankstyvųjų viduramžių miestas iš tikrųjų buvo strateginis centras ir po Lenkijos krikšto tai buvo Mieško I sostinė“.

Apie Miešką I

Karalius Mieško I (lenk. Mieszko I, apie 922 ar 935 m. – 992 m.) buvo lenkų kunigaikštis ir pirmasis istorinis Lenkijos valdovas, Piastų dinastijos atstovas, legendinio Zemomyslo sūnus ir Lesteko anūkas.

Pasikrikštijo 966 m., tikriausiai įtikintas savo pirmos krikščionės žmonos arba norėdamas išvengti konfrontacijos su Šventąja Romos imperija vakaruose. 968 m. Poznanėje įkūrė pirmąją katedrą (šv. Petro), priklausiusią Magdeburgo arkivyskupijai – tai ir laikoma Lenkijos krikštu.

Karalius iškilo kovodamas prieš volyniečių ir veletų gentis bei jų sąjungininką ir Saksonų grafą Vichmaną. 962 m. pradėjo valdyti teritoriją, vėliau gavusią Didžiosios Lenkijos vardą.

Daugiausia kariavo Baltijos pajūryje, teritorijoje, vėliau pavadintoje Pamariu (Pomeranija).

986 m. mirus Šventosios Romos imperatoriui Otto II, kiek padvejojęs jis prisiekė lojalumą Šventosios Romos imperatoriui Otto III ir padėjo jam kovoti prieš Polabijos slavus. Pagal vėlesnius Romos popiežiaus įrašus, jis padovanojo valstybę popiežiui ir mainais gavo ją kaip popiežiaus suteiktą feodą.

1999 m. lenkų archeologai Poznanėje atrado Mieško rūmus.

Parengta pagal „The First News“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(4)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(6)
28(1)
23(0)
22(0)
20(3)
16(3)
14(0)
13(3)
13(0)
Savaitės
119(0)
115(0)
104(32)
Mėnesio
136(21)
94(0)
91(0)