Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

14 tūkst. metų senumo išmatos gali padėti atsakyti į seniai mokslininkus dominantį klausimą

2020-07-31 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (55)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Į klausimą, kada Šiaurės Amerikoje apsigyveno pirmieji žmonės, atsakyti nėra lengva, tačiau archeologai, atlikę naują 14 tūkst. metų senumo išmatų tyrimą, neseniai gavo naujų įrodymų.

Kaip rašo sciencealert.com, šios išmatos buvo aptiktos gerai žinomuose Paisley urvuose JAV Oregono valstijoje, ir yra dar vienas įrodymas mokslininkams vis labiau sutariant, kad žmonių istorija šiame žemyne prasidėjo dar prieš Kloviso kultūrą, kuri ten buvo paplitusi prieš maždaug 11 500 metų.

Nors DNR, išskirta iš šių suakmenėjusių išmatų, buvo analizuota ir anksčiau, šio naujausio tyrimo metu mokslininkai ėmėsi kitokios taktikos ir ieškojo žmonių ir gyvūnų žarnyne esančių lipidų – riebių biologinių medžiagų, įskaitant cholesterolį, – pėdsakų.

„Klausimas, kada ir kaip pirmieji žmonės apsigyveno Šiaurės ir Pietų Amerikoje, yra aktyvių diskusijų tema, – sakė Niukastlio universiteto Jungtinėje Karalystėje archeologė Lisa-Marie Shillito. – Pasitelkę kitokį požiūrį, mes sugebėjome pademonstruoti, kad Didžiojo baseino teritorijoje populiacijų buvo dar prieš Kloviso kultūrą, todėl visiems laikams išsprendėme šį klausimą.“

Anksčiau suakmenėjusių išmatų mėginiai (techniškai vadinami koprolitais) buvo analizuojami naudojant radioaktyviosios anglies metodą ir iki šiol buvo diskusijų, ar tos išmatos iš tiesų yra žmonių, kadangi per 14 tūkst. metų gali įvykti nemažai DNR kontaminacijos atvejų bei nuosėdų judėjimo. Tačiau kontaminacijos tikimybė yra gerokai mažesnė analizuojant lipidus, kurie išsilaiko geriau nei DNR.

Atsižvelgę į ankstesnių tyrimų rezultatus, naujojo tyrimo autoriai mano, kad šios išmatos tikrai yra žmogaus, o tai leidžia teigti, kad žmonės šioje teritorijoje gyveno dar seniau. Kartu su žmonių lipidais buvo rasta ir šunų lipidų, o tai reiškia, kad šunys šioje teritorijoje gyveno kartu su žmonėmis. Tai yra dar vienas įrodymas, kad jau anuomet būta gyvūnų prijaukinimo. Be to, šioje vietoje buvo aptikta ir krepšių gaminimo medžiagų, ir jų radiometrinis datavimas tik patvirtino lipidų analizės rezultatus.

„Mūsų tyrimas išsprendžia nuolatinės kritikos dėl DNR įrodymų, susijusių su ankstyviausiu žmonių gyvenimu Paisley urvuose, klausimą, – sakė Niukastlio universiteto geoarcheologas Johnas Blongas. – Potencialios DNR kontaminacijos klausimą išsprendėme atlikę išmatų lipidų žymenų analinę, kuri suteikė įrodymų, kad veikiausiai DNR judėjo nuo jaunesnių žmonių gyventų vietų į senesnes urvų nuosėdas ir virto koprolitais. Šie duomenys taip pat patvirtino, kad žmonės gyveno urvuose jau prieš 14 200 metų.“

Ne visi išmatų mėginiai sutapo su žmonių, tačiau sutapo daugiau nei pusė jų, o du mėginiai buvo iš seniausios 14 tūkst. metų grupės. Šie duomenys ne tik suteikė daugiau žinių mokslininkams apie šių urvų istoriją, bet ir dar kartą priminė, kaip naudinga naudoti daug identifikavimo metodų. Paisley urvuose rasti mėginiai gali didžiuotis būdami seniausiais kada nors Vakarų pusrutulyje aptiktais koprolitais.

Žmonės galėjo čia atkeliauti ir dar anksčiau, tačiau tiesiog nepaliko tiek daug išmatų. Tai reiškia, kad, radus naujų įrodymų, žmonių atkeliavimo čia data gali būti dar paankstinta. Ir nors lieka dar daug neatsakytų klausimų, kaip žmonės atkeliavo į Amerikos žemynus, ši mokslininkų komanda taip pat norėtų daugiau sužinoti apie beveik laike išnykusių tolimųjų civilizacijų įpročius ir tradicijas. Jau dabar iš tirtų išmatų galima pasakyti, kad šie žmonės valgė sėklų, graužikų, vabzdžių ir augalų.

„Iki šiol daug dėmesio buvo skirta siekiant atsakyti į klausimą, kada ir kaip žmonės atvyko į žemyną, – sakė L.-M. Shillito. – Dėl to mažai domėtasi tuo, kaip tuomet žmonės gyveno, koks buvo jų santykis su aplinka.“

„Mes norime daugiau žinoti apie šiuos žmones. Tai buvo laikai, kai aplinka buvo visiškai kitokia ir sparčiai kito. Norime žinoti, kaip jie prisitaikė prie šio pokyčio, ką valgė, ir kaip viskas keitėsi bėgant laikui“, – sakė mokslininkė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Visi šio ciklo įrašai:
2020-07-31 ->
14 tūkst. metų senumo išmatos gali padėti atsakyti į seniai mokslininkus dominantį klausimą
3
2020-05-21 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(6)
30(0)
23(1)
19(0)
19(0)
18(0)
13(0)
11(1)
Savaitės
80(5)
76(3)
74(0)
72(2)
Mėnesio
176(1)
131(0)
128(0)
116(32)
108(1)