Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Kada ir kur žmonės išmoko naudoti ugnį? Mokslininkai vis dar ieško atsakymų

2020-10-05 (1) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (385)
    Share

Ugnis leido žmonėms evoliucionuoti į tai, kuo esame šiandien. Mokslininkai mano, kad neišmokus naudotis ugnimi, žmonių smegenys šiandien nebūtų tokios didelės ir mes nebūtume tokie protingi, kokiais dabar esame. Tačiau kada žmonės išmoko naudoti ugnį?

Peleontropologas ir Amerikos gamtos istorijos muziejaus kuratorius emeritas Ianas Tattersallis sako, kad šis klausimas yra sudėtingas. Anot jo, galimai daugumos įrodymų apie ugnies panaudojimą nėra išlikę, o tai, ką mes turime šiandien, tėra įrodymų likučiai.

Tačiau mokslininkai tikrai žino, kad prieš 400 000 metų ugnį imta naudoti vis labiau – o tai, anot mokslinio straipsnio, 2016 metais publikuoto leidinyje „Philosophical Transactions of the Royal Society B“, patvirtina archeologiniai pėdsakai visoje Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijoje. Ekspertai mano, kad ugnis tuo metu jau buvo paplitusi – tačiau tai patvirtinančių įrodymų yra sąlyginai nedaug.

I.Tatterstallis sako, kad bent dviejose atokiose vietovėse rasti įrodymai rodo, jog ankstyvieji žmonės ugnį pradėjo naudoti prieš 400 000 metų. Pavyzdžiui, anot 2012 metais atlikto tyrimo, vienoje 800 000 metų senumo radimvietėje Izraelyje mokslininkai aptiko židinių, titnago ir sudegusios medienos fragmentų. Anot 2012 metais atlikto ir leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbto tyrimo, kitoje vietovėje, vadinamoje Stebuklinguoju urvu (Pietų Afrika), mokslininkai atrado įrodymų, kad žmonės ugnį naudojo dar prieš 1 milijoną metų.

 

Paleontropologė ir George'o Washingtono universiteto (JAV) mokslininkė Sarah Hlubik sako, kad šie įrodymai buvo rasti urvo gilumoje. Moteris teigia, kad gamtoje įsiplieskusio gaisro ugnis negalėtų pasiekti tokios urvo gilumos. Kitaip tariant, didelė tikimybė, kad šie duomenys nėra atsitiktinumas – nors jie ir yra izoliuoti erdvėje ir laike.

Nors Stebuklingasis urvas yra seniausia vietovė, kurioje mokslininkų bendru sutarimu žmonės naudojo ugnį, teoriškai jie ugnį turėjo pradėti naudoti dar seniau. Maždaug prieš 2 milijonus metų žmonių protėvių Homo erectus viduriai ėmė trauktis – o tai rodo, kad tam tikri veiksniai, tokie kaip valgio gaminimas, virškinimą pavertė lengvesniu. Tuo tarpu smegenys taip pat augo, o didesnėms smegenims reikėjo ir daugiau energijos. I.Tatterstallis retoriškai klausia – o kur gauti tiek daug energijos, nekepant ir neverdant maisto?

Kad įrodytų šią hipotezę, S.Hlubik ieško ugnies židinių likučių Koobi Fora vietovėje, esančioje Kenijoje – kurioje aptinkama daug 1,6 milijono metų senumo paleontropologinių radinių. Kol kas jai pavyko rasti sudegusius kaulus, krūvoje su kitais artefaktais. Tuo tarpu pelenų likučiai buvo sustumti į kitą krūvelę – o tai rodo, kad viena vieta buvo skirta degančiai ugniai palaikyti, o kita – kur senovės žmonės leisdavo daugiausiai laiko.

 

S.Hlubik yra įsitikinusi, kad šioje vietovėje gyvenę žmonės naudojo ugnį. Kitas laukiantis žingsnis – išsiaiškinti kitas vietoves, kuriose esama ugnies kūrenimo įrodymų.

Tačiau ne visi ekspertai sutinka su S.Hlubik. Manoma, kad jos iškasinėtose vietovėse rasti ugnies židiniai nebūtinai buvo žmonių darbas. Gali būti, kad ugnį krūmuose galėjo įžiebti natūralūs laukinės gamtos gaisrai.

Nepaisant to, kada žmonės išmoko naudotis ugnimi, tai turėjo didžiulę įtaką jų evoliucijai. Anot I.Tattersallio, tai galimai prailgino jų gyvenimo trukmę, padarė žmones labiau bendruomeniškus – kadangi vertė rinktis aplink laužą, leido išrasti drabužius ir persikelti į šaltesnio klimato vietoves.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(0)
33(1)
24(5)
20(0)
18(0)
15(0)
14(0)
11(4)
Savaitės
98(2)
79(9)
70(4)
69(4)
Mėnesio
168(16)
135(2)
106(1)
85(3)