Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

To mokykloje jūsų tikrai nemokė: pasiruoškite nustebti – 11 mažiau žinomų istorinių faktų

2020-10-07 (4) Rekomenduoja   (77) Perskaitymai (330)
    Share

Istoriniai faktai, kurių moko mokykloje, tikrai įdomūs, tačiau tai dalykai, kuriuos žino visi. Arba beveik visi. Visgi įdomiausi istoriniai faktai tie, kurių dauguma žmonių nežino! Pavyzdžiui, ar žinojote, kad ilgiausia diena istorijoje truko daugiau nei 400 dienų?

Hirosima po atominės bombos sprogimo
©Shutterstock.com

O ar žinojote, kad Adolfas Hitleris padėjo suprojektuoti automobilį, kuriuo mes ir šiandien važinėjame?

Tokie dalykai verčia susimąstyti, kiek daug mes iš tiesų nežinome apie pasaulio istoriją. Pasiruoškite nustebti – štai keli mažiau žinomi istoriniai faktai, kurių mokykloje nemoko.

1. Augustas Cezaris buvo turtingiausias žmogus istorijoje

Julijaus Cezario sūnėnas ir paveldėtojas, Romos imperatorius Augustas turėjo turto, kuris dabar, atsižvelgiant į infliaciją, būtų vertinamas 46 trln. JAV dolerių. Kai kas sako, kad Timbuktu karalius Mansa Musa buvo turtingiausias žmogus pasaulyje, nes jo turtas buvo toks didelis, kad jo net nebuvo įmanoma suskaičiuoti.Tačiau didžiulį Augusto turtą buvo galima suskaičiuoti, ir to pakanka.

2. Aleksandras Makedonietis buvo palaidotas gyvas per klaidą

Sulaukęs 32 metų (kada ir mirė), Aleksandras Didysis jau buvo užkariavęs ir sukūręs didžiausią imperiją, kokios pasaulis nematė. Ji driekėsi nuo Balkanų iki Pakistano.

Aleksandras Makedonietis
©Shutterstock.com

323-aisiais metais prieš Kristų Aleksandras susirgo ir 12 dienų kentęs didžiulį skausmą galiausiai mirė. Tik jo kūnas ištisas šešias dienas neiro. Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad Aleksandras kentė nuo neurologinio sutrikimo, vadinamo Guillain-Barré sindromu. Jie mano, kad kai jis neva mirė, iš tiesų jis buvo tiesiog suparalyžiuotas, netgi išliko sąmoningas. Taigi, jis buvo palaidotas gyvas.

 

3. Senovėje per Olimpines žaidynes atletai rungėsi nuogi

Atletai tai darė norėdami imituoti Dievus, o taip pat padėti savo kūnui kartu su prakaitu lengviau atsikratyti toksinų. Iš tiesų žodis „gimnastika“ yra kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio „gumnasía“ (atletų treniravimasis, mankšta“) ir „gumnós“ („nuogas“). Taigi šį žodį galima išversti kaip „treniruotis nuogam“.

4. Rasputiną nuodijo ir į jį šaudė, tačiau jis išgyveno

Grigorijus Rasputinas buvo rusų mistikas ir tariamas šventasis. Jis susidraugavo su paskutiniu Rusijos caru ir cariene. Bėgant laikui, jo įtaka Rusijos karališkajai šeimai smarkiai išaugo, kuo buvo labai nepatenkinti Rusijos didikai.

Jo girtuokliavimas ir ištvirkavimas paskatino kelis rusų didikus sukurpti sąmokslą jį nužudyti. G. Rasputinas buvo pakviestas į vieno iš didikų namus ir pavaišintas cianidu „paskanintu“ pyragu. Nuodams nesuveikus, G. Rasputinui buvo šauta į krūtinę.

Rasputinas
©Shutterstock.com

Didikų siaubui G. Rasputinas ėmė kosėti, jie suvokė, kad jis vis dar yra gyvas. Kaip jie išsprendė problemą? Didikai iššovė į G. Rasputiną dar du kartus, įskaitant kartą į galvą. O galiausiai jo kūnas įmestas į užšalusią Mažosios Nevos upę.

 

5. „Su gimimo diena!“ dainuojantis atvirukas turi daugiau kompiuterinės galios nei visų sąjungininkų kariuomenė Antrojo pasaulinio karo metu

A. Hitleris, W. Churchilis, J. Stalinas ir F. D. Rooseveltas būtų ką nors nužudę, kad galėtų gauti vieną iš tokių atvirukų. Jo viduje esantis kompiuterinis lustas buvo toks galingas, jog to meto lyderiams būtų buvę nesuvokiama, kaip galima tokį dalyką paprasčiausiai išmesti.

6. Senovinis tekstas, vadinamas Voiničiaus rankraščiu, vis dar glumina mokslininkus

Radiometrinio datavimo būdu nustatyta, kad Voiničiaus rankraštis ranka nežinoma kalba buvo parašytas maždaug 1404-1438 metais. Kai kurių teksto puslapių trūksta, o kai kurie jų sulankstyti išskleidžiami puslapiai. O daugumoje puslapių yra iliustracijų.

Šimtai kriptografų ir patyrusių šifruotojų ne vienerius metus mėgino iššifruoti šį rankraštį, tačiau jiems iki šiol nepavyko nustatyti, kas jame parašyta, ar kokia yra jo kilmė.

7. 4 proc. Normandijos paplūdimių sudaro šrapnelis iš sąjungininkų išsilaipinimo dienų

Prieš sąjungininkų pajėgoms išsilaipinant Normandijoje, ant Ašies valstybių buvo numesta daugiau nei 5 tūkst. tonų bombų. Mokslininkai išanalizavo Normandijos paplūdimių smėlį ir jame aptiko mikroskopinių nugludinto šrapnelio iš išsilaipinimo laikų dalelių. Jie prognozuoja, kad per ateinančius 150 metų dėl rūdijimo ir erozijos likęs šrapnelis galutiniai išnyks.

 

8. Vienas vyras išgyveno atominį sprogimą Hirosimoje, o vėliau ir Nagasakyje

29 metų laivyno inžinierius Tsutomu Yamaguchi buvo pasiųstas į trijų mėnesio trukmės komandiruotę į Hirosimą. 1945 metų rugpjūčio 6 d. ant šio miesto buvo numesta atominė bomba. T. Yamaguchi buvo už maždaug trijų kilometrų nuo sprogimo epicentro, kai sprogimo banga jį nubloškė į bulvių lauką. Jis išgyveno sprogimą ir sugebėjo per suniokotą miestą nusigauti iki geležinkelio stoties.

Rugpjūčio 7 d. jis sėdo į traukinį ir po naktinės kelionės atvyko į gimtąjį Nagasakį, kur rugpjūčio 9-osios rytą su kolegomis buvo savo kontoroje, kai įvyko dar vienas atominis sprogimas. Tačiau vyras iš po griuvėsių išlindo tik nesmarkiai sužeistas. Per dvi dienas jis išgyveno du atominius sprogimus.

9. Iki XIX amžiaus dantų protezai būdavo gaminami iš mirusių karių dantų

Stomatologija 1815 metais buvo gana savotiška. Tiesą pasakius, ši sritis buvo tiesiog siaubinga. Po Vaterlo mūšio stomatologai užplūdo kovos lauką, kad iš tūkstančiams žuvusių karių išrautų dantis.

 

Savo „grobį“ jie vėliau nusigabeno į savo dirbtuves, kur iš jų gamino dantų protezus turtingiems žmonėms.

10. Oksfordo universitetas yra senesnis už actekų imperiją

Kad ir kaip tai beprotiškai skambėtų, tačiau Oksfordo universitetas duris studentams atvėrė dar 1096-aisiais metais. O pilnaverčiu universitetu su studentų bendrabučiais ir specifine studijų programa jis tapo 1249 metais.

Oksfordo universitetas
©Shutterstock.com

Palyginimui, actekų imperijai, kaip manoma, pradžią davė Tenočtitlano miesto Tekskoko ežero saloje įkūrimas 1325 metais.

11. Švenčiant Antrojo pasaulinio karo pabaigą Rusijoje baigėsi degtinė

Jeigu paklaustumėte kieno nors, su kuo asocijuojasi Rusija, veikiausiai žmogus pasakytų, kad su žiema, komunizmu ir, žinoma, degtine.

Todėl nieko neturėtų stebinti tai, kad po to, kai naciai buvo atžygiavę beveik iki Maskvos, o vėliau rusams pavyko atsikovoti pozicijas iki Berlyno, rusai buvo tikrai pakylėti, kai sužinojo apie Trečiojo Reicho žlugimą.

Visą Sovietų Sąjungą apėmė džiugesys ir gatvėse rengti vakarėliai, trukę kelias dienas, ir net alkoholio nevartojantiems tai buvo proga prisijungti prie linksmybių. Tačiau tol, kol nepasibaigė šalies degtinės atsargos. O tai įvyko praėjus vos 22-ioms valandoms po šventimo pradžios.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(83)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(77)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
28(0)
27(0)
25(5)
23(4)
19(1)
18(0)
15(1)
14(3)
11(0)
Savaitės
158(16)
85(1)
56(6)
52(3)
Mėnesio
180(10)
111(1)
107(20)