Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Izraelyje aptiktas 1000 metų senumo lobis, prilygstantis keturių mėnesių atlyginimui

2020-11-12 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (330)
    Share

Praėjusį mėnesį Izraelio sostinės žydų kvartale aptiktame mažame ąsotėlyje rastos keturios auksinės monetos – tai prilygsta keturių mėnesių paprasto darbininko atlyginimui tuo metu, kai monetos buvo paslėptos, daugiau nei prieš 1000 metų.

Archeologai aptiko lobį tyrinėdami vietą, kur ateityje ruošiamasi įrengti keltuvą į Vakarų sienos aikštę – istorinę aikštę Jeruzalės senamiestyje. Tyrinėdama vietą, Izraelio senienų tarnybos (IAA) inspektorė Jevgenija Kapil rado molinį indą, ne ką didesnį už kavos puodelį. Po kelių savaičių IAA archeologas ir kasinėjimų vadovas Davidas Gellmanas paėmė į rankas ąsotėlį – ir apstulbo, kai iš jo kartu su purvu išbyrėjo sauja monetų.

„Tai pirmas kartas per mano archeologo karjerą, kai atrandu auksą – ir tai nepaprastai įdomu“, – pranešime cituojamas D.Gellmanas.

Monetos įdomios ne tik tuo, kad yra auksinės, bet ir tuo, kad jomis buvo lengva nustatyti lobio amžių. Remiantis IAA, jos visos datuojamos 940-970 m. Šioje eroje prasidėjo vieni didžiausių politinių pokyčių – kai šiitų Fatimidų dinastija užkariavo Egiptą, Siriją ir Izraelį, kurie visi anksčiau buvo valdomi sunitų Abbasidų dinastijos.

 

Monetos atspindi šiuos pokyčius: dvi buvo nukaltos Ramlos mieste vidurio Izraelyje, valdant sunitų kalifui al-Muti' ir jo regiono gubernatoriui Abu 'Ali al-Qasimui ibn al-Ihshidui Unujurui, kuris valdė tarp 946 ir 961 metų. Kitos dvi buvo nukaldintos Kaire, valdant šiitų valdovui al-Mu'izzui (v. 953–975) ir jo įpėdiniui al- Azizui (v. 975–996).

Monetos yra puikios būklės ir norint identifikuoti, jų net net nereikėjo valyti, pranešime nurodo IAA monetų ekspertas Robertas Koolas. Tai pirmas kartas per 50 metų, kai Jeruzalės senamiestyje rastas aukso lobis iš Fatimidų laikotarpio, priduria mokslininkas. Pinigai galėjo sudaryti kieno nors visas santaupas, o gal tik dalį šeimos turto – priklausomai nuo to, kas juos paslėpė.

 

„Keturi denarai buvo nemaža suma daugumai miestiečių, kurie tuo metu gyveno pakankamai sunkiomis sąlygomis, – aiškina R.Koolas. – Tai prilygo mėnesinei žemesnio lygio valdininko arba keturių mėnesių paprasto darbininko algai“.

Tačiau kiti uždirbdavo kur kas daugiau, pastebi mokslininkas. „Vyresnysis iždo valdininkas galėjo uždirbti 7000 auksinių dinarų per mėnesį, o iš savo valdų kaimuose jis galėjo gauti dar papildomų pajamų, siekiančių šimtus tūkstančių aukso dinarų per metus.

Pastaruoju metu Izraelyje buvo aptikta ir daugiau lobių. Praėjusią vasarą šioje šalyje buvo rasta 1100 metų senumo aukso moneta, o šių metų sausį mėnesį Javno mieste buvo aptikta dėžė su 1200 metų senumo auksinėmis monetomis.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
25(0)
21(0)
18(0)
16(1)
16(0)
15(0)
15(0)
10(0)
Savaitės
82(7)
61(9)
55(0)
Mėnesio
151(2)
118(15)
115(22)
101(5)