Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Senovės Egipto šventykloje - užuominos apie nežinomus žvaigždynus

2020-11-24 (0) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (110)
    Share

Pasak Vokietijos ir Egipto ekspertų, restauravus suodžiais apneštą senovės Egipto šventyklą, buvo atskleisti iki šiol nežinomi senovės Egipto žvaigždynų pavadinimai.

Restauracija taip pat atskleidė nuostabias originalias spalvas, kurias senovės egiptiečiai naudojo 2000 metų senumo šventykloje.

Kai darbininkai Egipte naudodami alkoholio ir distiliuoto vandens mišinį nuo šventyklos pašalino suodžius ir nešvarumus, originalūs dažyti raižiniai ir hieroglifai pasirodė tokie sodrūs, kad „atrodo, jog jie būtų nupiešti vakar“, sako projekto vadovas ir Tiubingeno universiteto (Vokietija) Egiptologijos mokslų profesorius Christianas Leitzas. „Bet mes nieko neperdažome, tiesiog pašaliname suodžius“, – teigia mokslininkas.

Restauracijos metu tyrinėtojai nuvalė senovinius raižinius, kuriose pavaizduoti žvaigždynai, įskaitant Didžiuosius Grįžulo ratus (žinomus kaip „Mesekhtiu“) ir Orioną (žinomą kaip „Sah“). Jie taip pat rado užrašų apie anksčiau nežinomus žvaigždynus, tame tarpe ir „Apedu n Ra“ – kas reiškia „Ra žąsį“ (Ra yra senovės egiptiečių Saulės dievas, vienas aukščiausių Egipto mitologijos dievybių).

Tačiau prie šių aprašymų neturint jokių vaizdų, nėra jokio būdo žinoti, kurias žvaigždes nakties danguje toks aprašymas apibūdina, sako Ch. Leiztas.

Nuo šventovės iki sandėlio

 

Pirmasis šiuolaikinis graikų-romėnų šventyklos, žinomos kaip Esnos šventykla, paminėjimas datuojamas 1589 m. – kai Venecijos prekybininkas lankėsi Egipte ir jį aprašė, rašoma UCLA egiptologijos enciklopedijoje. Esnos mieste, esančiame maždaug už 60 kilometrų į pietus nuo senovės Egipto sostinės Luksoro, anksčiau buvo daugiau šventyklų – tačiau dvi buvo suniokotos Egipto industrializacijos metu, o didžiausia – Esnos šventykla – XIX a . pirmoje pusėje buvo naudojama kaip medvilnės sandėlis, pasakoja mokslininkas.

Greičiausiai ši šventykla išliko todėl, kad buvo vertingoje vietoje, miesto centre. Prie kai kurių jos sienų žmonės pradėjo glausti namus ir trobeles, o XIX – XX a. atvirukai rodo, kad ją jau supa griuvėsiai. Dešimtmečius trukęs aplaidumas šventyklą paliko užterštą, ją padengė suodžiai ir paukščių išmatos.

Šiandien yra išlikęs tik šventyklos prieangis. Didelę smiltainio konstrukciją palaiko 24 kolonos, taip pat yra 18 atskirai stovinčios kolonos, dekoruotos dažytais augalus vaizduojančiais raižiniais. Prieangis yra apie 73 metrų ilgio, 20 pločio ir 15 metrų aukščio.

 

Bet tai – tik mažytė dalis, palyginus su tikrąja šventykla, pastatyta valdant Romos imperatoriui Klaudijui (valdė 41–54). Kas nutiko likusiai šventyklos daliai – paslaptis: jos jau nebuvo, kai Venecijos prekybininkas ją aprašė XVI a.

Šventyklos statyba ir dekoravimas, įskaitant astronominius lubų dizainus, tikriausiai truko 200 metų, sako C.Leitzas.

Per paskutinę restauraciją tyrėjai atrado naujų užrašų, įskaitant nežinomų žvaigždynų pavadinimus. C.Leitzas pažymi, kad kai senovės egiptiečiai puošė šventyklą, jie pirmiausia nupiešė piešinį juodu rašalu, paskui amatininkai išraižė reljefą, o galiausiai dailininkai nuspalvino išrėžas.

Bet astronominėmis temomis dekoruotose lubose daugelis užrašų buvo užrašyti rašalu, tačiau nebuvo išraižyti ar nudažyti.

„Iki šiol po suodžiais jie nebuvo aptikti, ir dabar atidengiami po gabalėlį“, – pasakoja mokslininkas.

Projektas, pradėtas 2018 m., vyksta bendradarbiaujant Tiubingeno universiteto Senovės Artimųjų Rytų studijų institutui ir Egipto turizmo bei senienų ministerijai.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(15)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(2)
33(0)
25(0)
20(0)
17(0)
15(6)
15(1)
13(0)
Savaitės
87(0)
69(2)
65(0)
65(7)
Mėnesio
109(14)
109(9)
83(0)
75(0)
73(0)