Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Archeologai Izraelyje aptiko „nešvarių pinigų“ pinigų lobį - tie luitai tik atrodo sidabriniai

2020-12-15 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (440)
    Share

Sidabro trūkumas, kurį sukėlė lyderiaujančių bronzos amžiaus civilizacijų žlugimas Viduržemio jūros rytuose apie 1200 m., nulėmė gana originalių „nešvarių pinigų“ atsiradimą. Kas įdomiausia, lobis datuojamas keliais šimtais metų dar iki monetų atsiradimo.

Senovines klastotes atskleidė tuometinė Haifos (Izraelis) universiteto doktorantė archeologė Tzilla Eshel – ištyrusi 35 po žeme slypėjusių bronzos amžiaus lobių, rastų archeologinėse radimvietėse visame Izraelyje, cheminę sudėtį.

Aštuoniuose lobiuose, datuojamuose „vėlyvojo bronzos amžiaus žlugimo“ laikais, kai galingiausios regiono karalystės išgyveno dažnai žiauraus smurto lydimus žlugimus, taurusis metalas buvo sąmoningai klastojamas: pigesni vario lydiniai pakeitė didžiąją dalį sidabro lydinių, sidabrą paliekant tik išorėje, kad lydinio gabalas atrodytų tarsi ištisas sidabras.

Kadangi apgaulės atsirado dar tada, kai regioną, tada vadintą Kanaanu, valdė senovės Egiptas, tyrinėtojai mano, kad ši apgaulė kilo Egipto valdovų galvose – galbūt maskuojant tai, kad jų sidabro atsargos, plačiai naudojamos kaip valiuta, smarkiai sumažėjo.

Kanaanas neturėjo savo sidabro rūdos, todėl brangųjį metalą reikėjo importuoti. Tačiau panašu, kad kai maždaug 1200-1150 m. pr.m.e. gretimoms karalystėms pradėjo žlugti, sidabro prekyba greitai baigėsi.

„Trūko sidabro – ir tikriausiai tai susiję su vėlyvojo bronzos amžiaus žlugimu, – sako T.Eshel. – [Padirbinėjimas] tęsėsi ir po to, kai egiptiečiai paliko Kanaaną – bet tikriausiai jie buvo tie, kurie tai inicijavo“.

Padirbtas sidabras

 

Jau gerokai anksčiau nei buvo išrastos monetos (kas greičiausiai nutiko Mažosios Azijos vakarų Lidijos karalystėje, VII a. pr.m.e.), senovės Viduržemio jūros regione sidabras buvo plačiai naudojamas kaip valiuta.

Iš pradžių šis taurusis metalas buvo vertinamas pagal savo svorį: kaip valiuta buvo naudojami perlaužti sidabro gabaliukai ar papuošalai, savo verte prilygę dabartinėms vidurinės vertės monetoms. Didesnei vertei išreikšti buvo naudojami ištisi luitai.

Auksas taip pat buvo naudojamas kaip mainų priemonė – tačiau daugumoje regionų jis buvo daug retesnis ir brangesnis, o sidabras buvo pigesnis ir daug dažnesnis.

T.Eshel ir jos kolegų atliktame tyrime, kuris 2021 m. sausį bus paskelbtas moksliniame žurnale „Journal of Archaeological Science“, buvo nustatyti du ankstyviausi sidabro padirbinių lobiai: vienas iš Beit Sheano šiaurės Izraelyje, o kitas – Megido: iš legendinio kanaanitų miesto, išgarsėjusio senovinėmis kovomis, kurios krikščioniškoje Biblijoje tapo Armagedonu – mitiniu karu pasaulio pabaigoje.

Abu lobiai datuojami XII amžiumi prieš mūsų erą, sako T.Eshel, – kai Naujoji Egipto Karalystė užkariavo ir apie 300 metų valdė Kanaaną.

 

Beit Sheano sidabro lobio sudėtyje yra tik 40 proc. sidabro – likusią luitų dalį sudaro varis ir kiti pigūs metalai. Luitai pasižymėjo sodriu sidabriniu paviršiumi, bet variu turtinga šerdimi, kas galėjo būti pasiekta suliejant sluoksnis po sluoksnio suliejant ir lėtai vėsinant metalus.

Megido lobyje sidabro kiekis buvo dar mažesnis – apie 20 proc. Bet padirbinys buvo maskuojamas arsenu, kuris variui suteikia sidabrinį blizgesį.

Abiem sidabro padirbinėjimo būdams reikėjo daug darbo ir žinių, sako T.Eshel: „Abu metodai yra gana sudėtingi – tačiau gali būti, kad padirbinėjimas arsenu buvo lengvesnis būdas“.

Vėlyvo bronzos amžiaus žlugimai

Mokslininkė įtaria, kad sidabro, naudojamo kaip valiutos, padirbinėjimo praktika buvo pradėta – o paskui ir išplito – todėl, nes Kanaane pasireiškė sidabro trūkumas.

„Manau, kad tai galėjo prasidėti kaip klastotė, bet vėliau, laikui bėgant galbūt tai tapo įprasta praktika, – sako archeologė. – Nemanau, kad sugebėtumėte daugiau nei 250 metų gaminti sidabro, vario ir arseno lydinius taip, kad niekas to nepastebėtų – nes laikui bėgant dėl korozijos lydiniai pažaliuoja“.

 

Senovinė sidabro luitų laužymo praktika taip pat atsirado tuo pačiu metu – ir tai galėjo būti būdas patikrinti, ar luitai ištisai sidabriniai, ar su varinėmis šerdimis, sako ji.

Praėjus beveik trims šimtmečiams ir iškilus naujoms galioms – tokioms kaip naujiesiems asirams, persams ir graikų kolonijoms – ir joms pradėjus perimti regiono kontrolę, žaliavinis sidabras, naudotas kaip valiuta, atgavo grynumą, skelbia tyrimas.

Nuo X a. pr.m.e. vidurio „sidabras vėl buvo grynas. Tai reiškia anksčiau nežinotą didelio masto sidabro importą“, rašo tyrėjai.

Dėl vėlyvojo bronzos amžiaus (prieš maždaug 3200 metų ) Viduržemio jūros rytų regiono civilizacijų žlugimo priežasčių mokslininkai karštai diskutuoja iki šiol..

Dėl daugelio galingų karalysčių griuvimo kaltinamos ekonominės suirutės, sausros, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai ir net piratavimas. Manoma, kad dėl tokių priežasčių žlugo hetitų imperija Anatolijoje, senovės Egipto Naujoji Karalystė, o taip pat mikėnų kultūra Graikijoje.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(9)
30(1)
29(3)
29(9)
23(0)
21(0)
20(0)
18(6)
Savaitės
90(1)
80(0)
77(6)
Mėnesio
111(22)
102(1)
92(0)
82(5)