Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Gali tekti perrašyti ankstyvąją abėcėlės istoriją: atrasti artefaktai abėcėlės atsiradimą pasendino 500 metų ir supurtė plačiausiai pripažįstamas jos išradimo versijas

2021-04-19 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (110)
    Share

Gali tekti perrašyti ankstyvąją abėcėlės istoriją. Keturiuose Sirijoje rastuose moliniuose artefaktuose išraižyti ženklai gali būti seniausias kada nors rastas raidynas.

Šis atradimas abėcėlės atsiradimą pasendino 500 metų ir supurtė plačiausiai pripažįstamas jos išradimo versijas.

Populiarus aiškinimas, kad pirmą abėcėlė pirmą kartą pasirodė Egipte, prieš maždaug 3800 metų, kai maždaug 20 egiptietiškų hieroglifų buvo pertvarkyti į pirmąsias abėcėlės raides. Tokiu raštu tuomet buvo užrašomi mažiausiai vienos senovinės pietvakarių Azijos kalbos žodžiai.

Bet objektai iš maždaug 4300 metų amžiaus Umm el-Marra radimvietės Sirijoje su tokiu naratyvu nedera. Kasinėdamas ten 2004 metais, Glenn Schwartz iš Johns Hopkins universiteto Marylande su kolegomis rado keturis žmogaus piršto dydžio ir formos molio gabalus. Moliniuose pirštuose buvo įspausti nuo vieno iki penkių simbolių, ir pastaruosius 17 metų Schwartzas bandė juos suprasti.

„Pirmą kartą juos išvydęs, pagalvojau: tai primena raštą,” prisimena Schwartzas, bet jis buvo visai nepanašus į tam laikui ir vietai būdingą dantiraštį.

Apsvarstęs ir atmesdamas kitas galimybes – kad, tai, tarkime, Indo civilizacijai priklausantys simboliai – Schwartzas teigia, kad simboliai gali būti ankstyvos abėcėlės raidės. Jo manymu, yra raidžių A, L, O ir K versijos, nors nėra aišku, koks žodis iš raidžių sudėtas.

 

Kai kuriuos ankstyvųjų abėcėlių tyrėjus šis atradimas pribloškė. Jei šios molio figūrėlės yra tokios senos, kaip teigiama, jos „nušluoja dabartines abėcėlės išradimo teorijas”, sako Aaron Koller iš Yeshiva universiteto Niujorke.

Kolleris spėja, kad Schwartzas kažkaip neteisingai datavo artefaktus, ir kad iš tiesų jie maždaug 1000 metų jaunesni – nors Schwartzas yra įsitikinęs, kad tikrai ne.

Benjamin Sass iš Tel Aviv universiteto Izraelyje kelia kitą galimybę. Pasak jo, Umm el-Marra simboliai, kad ir ką jie reiškia, neprimena ankstybų abėcėlės ženklų, tad nekelia grėsmės esamoms abėcėlės išradimo idėjoms.

 

Bet John Darnell iš Yale'io universiteto senesnės abėcėlės idėjai atviresnis. „Visi raštai, be jokios abejonės, turi priešistoriją, tad ir Schwartzo publikuoti ženklai išties gali reprezentuoti tokį dalyką,” sako jis.

Esama duomenų, kad prieš 4300 metų vyko prekyba tarp Egipto ir senovės miestuose dabartinėje šiaurės Sirijoje, sako Schwartzas – tad, neatmestina galimybė, kad abėcėlė radosi Egipte ir tuomet persikėlė į šiauriau esantį Umm el-Marra.

Kad ir kaip tuomet klostėsi įvykiai, dabar visuotinai sutariama, kad abėcėlė netapo oficialia rašto sistema jokioje politinėje valstybėje anksčiau, nei prieš ~3200 metų. Tai rodo, kad ji buvo perduodama per daugybę kartų̃ kaip neformalus raštas, nenaudotas karalių ar galingo elito.

Antrasis atradimas priklauso Felix Höflmayer iš Austrijos archeologijos instituto su kolegomis – jie rado abėcėlės įrašą ant keramikos šukės, kuri datuojama šio neformalaus periodo antrąja puse. Jie atrado 3450 metų amžiaus įrašą – vos šešių raidžių ilgio – netoli senovinio Tel Lachish miesto sienos Izraelyje.

 

„Su vis daugiau tokių rašto pavyzdžių, galime pabandyti išsiaiškinti socialines aplinkybes, kuriomis [ši abėcėlė] išliko,” sako Höflmayeris.

Colin Barras
www.newscientist.com

Žurnalo nuoroda:Pasiphae, vol 15, p 255, Antiquity, DOI: 10.15184/aqy.2020.157

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(0)
30(0)
26(2)
24(0)
23(0)
20(0)
15(2)
13(0)
Savaitės
71(1)
71(0)
63(0)
61(0)
55(0)
Mėnesio
233(8)
111(3)
108(12)
106(0)
105(26)