Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

1956 m. Sueco krizė – Šaltojo karo arena, kurioje galingieji kovojo dėl vienos svarbiausių pasaulio arterijų: laimėtojas buvo tik vienas (Foto, Video)

2021-04-26 (0) Rekomenduoja   (30) Perskaitymai (55)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Tai buvo vienas pirmųjų Šaltojo karo konfliktų ir vienas iš daugelio tarp Izraelio ir arabų.

Sueco kanalas buvo pastatytas Egipte prižiūrint prancūzų diplomatui Ferdinandui de Lessepsui. Žmonių sukurtas vandens kelias atidarytas 1869 m. po dešimties metų statybos.

Jis skiria didžiąją Egipto dalį nuo Sinajaus pusiasalio. 193 km ilgio kanalas sujungia Viduržemio jūrą su Raudonąja jūra keliu, leidžiančiu prekes tiesiogiai gabenti iš Europos į Aziją ir atgal.

Dėl jo vertės tarptautinei prekybai tai tapo beveik tiesioginiu konflikto šaltiniu tarp Egipto kaimynų – ir dėl Šaltojo karo supervalstybių kovos arena dėl dominavimo.

Katalizatorius bendram Izraelio, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos išpuoliui prieš Egiptą buvo Egipto vadovo Gamalo Abdelio Nassero Sueco kanalo nacionalizavimas 1956 m. liepos mėn. Padėtis jau kurį laiką buvo įtempta.

Praėjus dvejiems metams, po Antrojo pasaulinio karo, Egipto kariuomenė pradėjo spausti britus nutraukti jos karių dislokavimą (kuris buvo įformintas 1936 m. Anglijos ir Egipto sutartyje) kanalo zonoje.

Nassero ginkluotosios pajėgos taip pat vykdė atsitiktinius mūšius su Izraelio kariais palei abiejų šalių sieną, o Egipto vadovas nieko nedarė, kad nuslėptų savo antipatiją sionistų tautos atžvilgiu.

Remiamas sovietų ginklų ir pinigų, įsiutęs ant JAV, kuri atsisakė pažado skirti lėšų Asuano užtvankos statybai ant Nilo upės, Nasseras įsakė areštuoti ir nacionalizuoti Sueco kanalą, argumentuodamas kanalo rinkliava laivams, kurios lėšos buvo skirtos užtvankos statybai.

 

Britų vyriausybė įsiuto dėl šio žingsnio ir paprašė prancūzų (kurie manė, kad Nasseras palaiko sukilėlius Alžyro kolonijoje) ir kaimyninio Izraelio palaikymo ginkluotam išpuoliui, skirto atgauti kanalo kontrolę.

Karas prasideda

1956 m. spalio 29 d. pirmasis smogė Izraelis. Po dviejų dienų prie jo prisijungė Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės pajėgos. Iš pradžių trijų šalių pajėgoms buvo numatyta smogti iš karto, tačiau britų ir prancūzų kariuomenių puolimas buvo pavėlintas.

Ne pagal grafiką, bet galiausiai sėkmingai Britanijos ir Prancūzijos kariai nusileido Port Saide ir Port Fuade ir perėmė teritorijos kontrolę aplink Sueco kanalą. Tačiau jų dvejonės davė laiko reaguoti Sovietų Sąjungai – taip pat susidūrusiai su vis didėjančia krize Vengrijoje.

Sovietai, norintys pasinaudoti arabų nacionalizmu ir įsitvirtinti Viduriniuose Rytuose, nuo 1955 m. tiekė ginklus iš Čekoslovakijos Egipto vyriausybei ir galiausiai padėjo Egiptui pastatyti Asuano užtvanką prie Nilo upės, kai JAV atsisakė paremti projektą.

 

Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas priešinosi invazijai ir grasino branduolinėmis raketomis Vakarų Europai, jei Izraelio, Prancūzijos ir Britanijos pajėgos nepasitrauks.

Tęsinys kitame puslapyje:

1 | 2
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(33)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(30)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
41(0)
41(0)
29(0)
25(1)
21(4)
19(4)
19(0)
15(0)
Savaitės
66(0)
66(0)
64(0)
58(7)
Mėnesio
234(8)
108(0)
105(22)
98(0)