Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Aptiktas ankstyvosios krikščionybės laikų kapas, tačiau viena detalė stipriai nesutampa: kas čia ne taip?

2021-05-20 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (440)
    Share

Archeologai Graikijoje atrado 1600 metų senumo Romos imperijos armijoje tarnavusio kario kapą, o jame – geležinį kalaviją, kuris buvo rituališkai sulankstytas taip jį „nužudant“.

Sulankstyto kalavijo atradimas yra „stulbinantis“, nes karys buvo palaidotas ankstyvųjų laikų bažnyčioje – tačiau sulankstytas kalavijas yra žinomo pagoniško ritualo dalis, sako projekto bendradarbis ir Bizantijos archeologijos katedros doktorantas Salonikų Aristotelio universitete (Graikija) Errikos Maniotis.

Šis karys, kuris greičiausiai buvo samdinys, galbūt „priėmė romėnų gyvenimo būdą ir krikščionišką religiją, tačiau nebuvo apleidęs savo šaknų“, – sako tyrėjas.

Kareivio kapas yra naujausias radinys V a. paleokrikščioniškos bazilikos vietoje.

Bazilika buvo atrasta 2010 m., kasant metro atšaką, kas paskatino tyrėjus senovinį pastatą vadinti Sintrivani bazilika – Sintrivani metro stoties vardu. Stotis yra šiauriniame Graikijos mieste Salonikuose, kuris romėnų laikais buvo svarbiu metropoliu. Bazilika buvo pastatyta ant dar senesnės garbinimo vietos – IV amžiaus koplyčios, kuri gali būti seniausia krikščionių bažnyčia Salonikuose, sako E.Maniotis.

VII amžiuje bažnyčia buvo apgadinta ir tik menkai atstatyta, o VIII ar IX amžiuje ji išvis buvo apleista, teigia archeologas. Per pastaruosius kasinėjimus archeologai čia atrado septynis kapus. Kai kuriuose kapuose buvo palaidota po du asmenis – tačiau jokių įkapių nebuvo rasta. Tačiau arkos formos kape buvo asmens, kuris buvo palaidotas su ginklais, palaikai, įskaitant sulankstytą spatą (lot. spatha) – ilgą, tiesų kalaviją, naudotą vėlyvuoju Romos laikotarpiu (250-450 metais).

 

„Paprastai tokio tipo kalavijus naudojo Romos kariuomenės kavalerijos pajėgos, – sako E.Maniotis. – Taigi galime sakyti, kad velionis, atsižvelgiant ir į laidojimo vietos svarbą, buvo aukštas Romos kariuomenės karininkas“.

Mokslininkai vis dar turi ištirti palaikus. „Mes nieko nežinome apie jo profilį: kokio amžiaus jis mirė, mirties priežastį, galimas žaizdas, kurias jis galėjo patirti karuose, ir panašiai“, – aiškina archeologas. Tačiau mokslininkus suintrigavo jo sulankstytas kalavijas ir kita ginkluotė, tarp kurios buvo ir antskydis (skydo centre pritvirtinta iškili detalė, paprastai pusrutulio arba kūgio formos), ir ieties antgalis.

Kol kas sulankstytas kalavijas yra ryškiausias šio kapo bruožas. „Tokių radinių miestų aplinkoje pasitaiko itin retai, – sako E.Maniotis. – Sulankstyti kalavijai paprastai randami Šiaurės Europos vietose, o taip pat ir vietovėse, kur gyveno keltai“. Šio papročio taip pat buvo laikomasi senovės Graikijoje – ir daug vėliau jo laikėsi ir vikingai, tačiau „atrodo, kad romėnai to nepraktikavo, juolab, kai dominavo naujoji krikščionybės religija, o šis ritualas buvo laikomas pagonišku“, aiškina archeologas.

 

Sulankstytas kalavijas yra užuomina, kad kareivis buvo „romanizuotas gotas ar iš bet kurios kitos germanų genties, tarnavęs samdiniu (lot. foederatus) imperatoriškose Romos pajėgose“, – pasakoja E.Maniotis. Lotyniškas žodis „foederatus“ kilęs iš „foedus“ – termino, apibūdinančio „Romos ir kitos tautos savitarpio pagalbos sutartį“, pažymi mokslininkas. Ši sutartis leido germanų gentims tarnauti Romos armijoje samdiniais, o Roma aprūpindavo juos pinigais, žeme ir titulais. Bet kartais šie „foederatai“ atsisukdavo prieš romėnus.

Archeologų komanda neseniai toje vietoje rado senovinių monetų, todėl planuoja panaudoti jas, kaip ir kalavijo buožulą, radinio datavimui.

 

Kario ginkluotė taip pat gali atskleisti, kokią įtaką Salonikų miestui darė užsienio samdinių bendruomenė. Salonikai buvo antras pagal dydį miestas – nuo tada, kai žlugo Roma ir po Rytų Romos imperijos Konstantinopolio.

Senovės bazilikos atradimas atskleidė kitus senovinius dirbinius. Archeologai, vadovaujami Salonikų Aristotelio universiteto archeologijos docentės Melinos Paisidou, taip pat atkasė gražias pastato mozaikines grindis, sako E.Maniotis. Mozaika vaizduoja vynmedį su paukščiais ant šakų, o taip pat mitinį feniksą su aureole, kurios centre yra 13 spindulių. Mozaikoje išliko tik septyni paukščiai, tačiau archeologų komanda teigia, kad iš pradžių čia buvo pavaizduota 12 paukščių, ir kad mozaika greičiausiai yra alegorinis Kristaus ir dvylikos apaštalų atvaizdas.

Be to, 2010 m. rytinėse Salonikų kapinėse buvo atrasta 3000 senovinių kapų. Kapinės buvo naudojamos nuo helenistinio laikotarpio (300-30 m pr.m.e) iki 600-700 mūsų eros metų.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(0)
25(0)
24(2)
15(0)
14(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
71(1)
70(0)
63(0)
61(0)
57(0)
Mėnesio
233(8)
111(3)
108(12)
106(0)
105(26)